Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui L. K. ir jo atstovui Vidmantui Žiemeliui, atsakovės atstovei G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, kurią atstovauja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, jog Fondo valdybos Ūkio valdymo skyriuje dirbo nepertraukiamai beveik 12 metų, mano, jog tai suteikė jam pirmenybę būti paliktam dirbti šioje institucijoje. Nurodo, kad atleidimo iš pareigų metu, t. y. 2015-02-03 – 2015-04-10 Fondo valdyboje, buvo neužimtų ne tik žemesnės kategorijos, bet ir to paties lygio ir kategorijos pareigų (tuo metu vyko konkursai į laisvas valstybės tarnybos pareigas), tačiau pareiškėjui nebuvo pasiūlytos jokios neužimtos valstybės tarnautojo pareigos. Atitinkamai Fondo valdybos direktorius, atleisdamas pareiškėją iš darbo, neišnaudojo visų galimybių perkelti į kitas pareigas, darbą, nesuteikė informacijos apie esamas laisvas darbo vietas. Tuo metu priimdamas į darbą naujus darbuotojus, pažeidė Įstatymo 43 str. 1 d., Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 135 str., Fondo valdybos Kolektyvinės sutarties 26 p. reikalavimus, todėl, anot pareiškėjo, Fondo valdybos direktoriaus 2015-04-03 įsakymas Nr. PE-205 yra naikintinas ir jis grąžintinas į pareigas.

Nurodo, kad L. K. po atleidimo iš darbo jautėsi nesaugiai, sutriko miegas, nuolat išgyveno, kad neturės pajamų šaltinio pragyventi bei išlaikyti savo šeimą, nes jam jau 59 metai, todėl surasti darbą itin sunku. Per visą šį laikotarpį L. K. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pareiškėjui po beveik 12 darbo metų Fondo valdyboje, sąžiningai vykdant jam patikėtą darbą, atleidimas iš pareigų sukėlė stiprų dvasinį sukrėtimą, pasireiškusį emocine depresija, virškinimo sutrikimu ir atsiradusiomis ryškiomis erozijomis dvylikapirštėje žarnoje. Visi šie emociniai išgyvenimai, liga pakirto pasitikėjimą savimi, todėl Fondo valdyba, L. K. įsitikinimu, turėtų atlyginti padarytą neturtinę žalą - 2 000 eurų.

Pareiškėjas ėjo Ūkio valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas (skirtas analizuoti kanceliarinių / biuro prekių, gėlių, inventoriaus ir ūkinių priemonių bei patalpų ir teritorijos priežiūros paslaugų viešųjų pirkimų poreikį, rengti dokumentų projektus, dalyvauti materialinių vertybių priėmimo ir perdavimo, materialinių vertybių tinkamumo naudoti nustatymo ir nurašymo, inventorizacijose bei viešųjų pirkimų komisijų veikloje), terminų, jam įteiktas įspėjimas Nr. P2-46. Atsakovė laiko, kad pareiškėjui buvo tinkamai todėl 2015-02-06, laikantis Įstatymo 43 str. 1 d. nustatytų pranešta apie pareigybės panaikinimą. Be to, 2015-02-10 gavus pareiškėjo prašymą, Fondo valdybos direktoriaus 2015-02-11 įsakymu Nr. PE-88 jam suteiktos 5 d. d. naujo darbo paieškoms, mokant už šį laiką vidutinį darbo užmokestį. Nesant pareigų, kurias būtų galima pasiūlyti užimti L. K., priimtas Fondo valdybos direktoriaus 2015-04-03 įsakymas Nr. PE-205, kuriuo pareiškėjas 2015-04-10 atleistas iš Ūkio valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų. Panaikintos pareigybės funkcijos buvo perskirstytos kitiems Ūkio valdymo skyriaus darbuotojams. Ūkio valdymo skyriuje vykdyti pertvarkymai, pasak atsakovės, buvo realūs, o pareiškėjo iki jo atleidimo iš pareigų užimama pareigybė iš tikrųjų buvo panaikinta.

DK 135 str. numatyta garantija taikoma, kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius. Atkreipia dėmesį, kad šia norma, o taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo šakos kolektyvinės sutarties (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 26 p. Fondo valdyba būtų privalėjusi vadovautis, jei: 1) mažintų darbuotojų, dirbančių vienodose pareigybėse (t.y. tose pačiose pareigose), skaičių; 2) atleidžiamų darbuotojų skaičius būtų didesnis nei turimų pasiūlyti laisvų pareigų. Kilusio ginčo atveju naikinama Ūkio valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos pareigybė buvo viena ir unikali.

Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos administravimo įstaigos yra ne struktūriniai padaliniai, o atskiri juridiniai asmenys, kurie savarankiškai vykdo personalo valdymo veiklas: jų vadovai tvirtina įstaigos organizacinę valdymo struktūrą, administracijos padalinių nuostatus, pareigybių aprašymus, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašus; valdo įstaigos personalą; Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų įstaigos valstybės tarnautojus, juos skatina ir skiria jiems tarnybines nuobaudas ir pašalpas; Darbo kodekso nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš darbo įstaigos darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems drausmines nuobaudas ir pašalpas ir kt. Todėl Fondo valdyba ne tik neprivalėjo, bet ir negalėjo L. K. siūlyti laisvų pareigų kitame juridiniame asmenyje.

Nurodo, ginčijamas direktoriaus teisėtas, todėl jo naikinti ir grąžinti L. K. į eitas pareigas nėra pagrindo.

Fondo valdybos manymu, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą, susijusį su neturtinės žalos atlyginimu, kadangi jam padarytą neturtinę žalą sieja su Fondo valdybos veiksmais, kuriais buvo priimtas įsakymas dėl jo atleidimo, o šių veiksmų nėra pagrindo pripažinti neteisėtais. Papildomai pažymėtina, kad Pareiškėjo pateikta, žalos sveikatai faktą (virškinimo sutrikimus ir erozijas dvylikapirštėje žarnoje) patvirtinanti išvada nurodo lėtinę, nuolat atsinaujinančią ligą. Todėl negalima teigti, kad šie sutrikimai atsirado per 1 mėnesį (įspėjimas įteiktas 2015-02-06; ezofagogastroduodenoskopija atlikta 2015-03-06) ir kad jų atsiradimą tiesiogiai sąlygojo Fondo valdybos vykdyta pareiškėjo atleidimo procedūra. Nenustačius būtinosios civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, taip pat priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, atsakovės manymu, žalos atlyginimas negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas kilo dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų teisėtumo ir pagrįstumo, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išmokėjimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad L. K. dirbo Fondo valdybos Ūkio valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigose (A lygis 11 kategorija) (t. I, b. l. 51-53). Šis skyrius 2015-02-03 tarnybiniu pranešimu Nr. 85-100 (t. I, b. l. 56-57) pasiūlė panaikinti, be kita ko, Ūkio valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę (tuo metu šias pareigas ėjo L. K.). Fondo valdybos direktoriaus 2015-02-05 įsakymu Nr. V-67 (t. I, b. l. 58-59), be kita ko, panaikinta vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybė. Atsižvelgiant į tai, Fondo valdyba 2015-02-06 įspėjimu Nr. P2-46 (t. I, b. l. 60) informavo pareiškėją apie pareigybės panaikinimą ir atleidimą iš pareigų. Ginčijamu direktorius 2015-04-03 įsakymu Nr. PE-205 (t. I, b. l. 81) atleido pareiškėją iš valstybės tarnautojo pareigų.

Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu įsakymu grindžia dviem argumentais: 1) pareiškėjo daugiau kaip 10 metų nepriekaištingas darbas Fondo valdybos Ūkio valdymo skyriuje suteikė jam pirmenybę būti paliktam dirbti šioj institucijoje; 2) vadovaujantis Įstatymo 43 str. 1 d., Fondo valdyba pareiškėjui turėjo pasiūlyti to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka – žemesnės kategorijos pareigas. Pareiškėjas nurodo, kad Fondo valdyba turi veikiančius struktūrinius padalinius įvairiose Lietuvos vietovėse, todėl privalėjo pasiūlyti laisvas pareigas visos savo organizacinės struktūros mastu.

Darbo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymą valstybės tarnautojams nustato Įstatymo 5 str., pagal kurį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Pažymėtina, kad Įstatymo 43 str. 1 d. nurodytos (iš esmės procedūrinio pobūdžio) garantijos yra siejamos tik su pačiu pareigybės panaikinimo faktu ir nėra diferencijuojamos atsižvelgiant į tai, dėl kokių priežasčių tarnautojo einama pareigybė yra naikinama. Tuo tarpu DK 135 str. nurodytos garantijos yra siejamos su priežastimis, dėl kurių darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo. Kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, DK 135 str. 1 d. 3 p. nustatyta pirmenybės teisė būti paliktam dirbti darbuotojui, kuris turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, o to paties straipsnio 4 p. – kuriam iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai. Šio straipsnio 2 d. numatyta išlyga pirmenybę likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-16 nutartį adm. byloje Nr. A-146-2643-11).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad DK 135 str. reglamentuoja jame numatytų darbuotojų pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti tais atvejais, kai dėl ekonominių, technologinių priežasčių, darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir panašių svarbių priežasčių tos pačios specialybės arba tas pačias pareigas einančių darbuotojų darbo vietų sumažėjo, tačiau tokių darbo vietų išliko ir jose likti dirbti pretenduoja du ar daugiau tą darbą dirbančių tos pačios specialybės arba tas pačias pareigas einančių darbuotojų (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-04-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-701/2015). Nurodytos garantijos taikomos tuo atveju, kai yra naikinamos kelios pareigybės ir įsteigiamos naujos, į kurias gali pretenduoti keli valstybės tarnautojai, anksčiau užėmę panaikintas pareigybes arba naikinama viena iš kelių pareigybių, kurių aprašymai ir atliekamos funkcijos yra vienodi. Tuo tarpu tais atvejais, kai yra naikinama viena konkreti pareigybė, kurios aprašymas bei funkcijos skirtingos nuo kitų pareigybių, šios garantijos nėra taikomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-1453-14).

Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo šakos 2015-03-23 kolektyvinės sutarties Nr. BS-1 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) (b. l .27 – 33) 26 p. numatyta, kad be atvejų, numatytų DK, kai mažinamas Fondo administravimo įstaigų darbuotojų skaičius, esant vienodai kompetencijai ir kvalifikacijai, pirmenybės teisę būti paliktiems darbe, taip pat turi Fondo administravimo įstaigų darbuotojai, numatyti Kolektyvinės sutarties 26.1 ir 26.2. Taigi Kolektyvinės sutarties 26 p. taikomas tik tais atvejais, kai naikinamos kelios pareigybės ir steigiamos naujos, į kurias gali pretenduoti keli darbuotojai arba naikinama viena iš kelių pareigybių.

Byloje nustatyta, kad Fondo valdybos direktoriaus 2015-02-05 įsakymo Nr. V-67 1.3 p. buvo panaikinta vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, kuri buvo įsteigta Fondo valdybos direktoriaus 2008-01-31 įsakymu Nr. V-61 (t. I, b. l. 103-105). Byloje nėra duomenų, kad buvo panaikinta viena iš kelių pareigybių, kurių aprašymai ir atliekamos funkcijos yra vienodi. Be to, nenustatyta, kad naikinamos kelios pareigybės ir įsteigiamos naujos, į kurias gali pretenduoti keli valstybės tarnautojai. Nors to pareiškėjas ir neteigia. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė DK 135 str. ar Kolektyvinės sutarties 26 p. reikalavimus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad, vadovaujantis Įstatymo 43 str. 1 d., Fondo valdyba pareiškėjui turėjo pasiūlyti to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka – žemesnės kategorijos pareigas.

Įstatymo 43 str. 1 d. numatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, tarnybinių ginčų dėl atleidimo iš valstybės tarnybos bylose yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčus dėl Įstatymo 43 str. 1 d. numatytos garantijos (valstybės tarnautojo, kurio pareigybė panaikinta, paskyrimo į kitas pareigas), pirmiausia turi būti įvertinta, ar valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas yra realus. Taip pat yra išaiškinęs, kad nagrinėdami ginčus dėl atleidimo iš valstybės tarnybos kai panaikinama pareigybė, teismai turi neapsiriboti formaliu fakto nustatymu, kad buvo priimtas administracinis aktas dėl pareigybės panaikinimo, tačiau turi išnagrinėti struktūrinius pertvarkymus tuo aspektu, kuris atskleidžia, ar atitinkamos (ginčui aktualios) pareigybės panaikinimas yra realus (šiuo tikslu teismas palygina panaikintų ir įsteigtų padalinių funkcijas; panaikintų ir įsteigtų pareigybių sąrašus, panaikintų ir įsteigtų pareigybių aprašymus, atkreipdamas dėmesį į pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus; analizuoti funkcijų perskirstymą tarp padalinių ir pareigybių) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-03 nutartis adm. byloje Nr. A-552-1453-14).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo pareigybė buvo reikalinga analizuoti kanceliarinių / biuro prekių, gėlių, inventoriaus ir ūkinių priemonių bei patalpų ir teritorijos priežiūros paslaugų viešųjų pirkimų poreikį, rengti dokumentų projektus, dalyvauti materialinių vertybių priėmimo ir perdavimo, materialinių vertybių tinkamumo naudoti nustatymo ir nurašymo, inventorizacijos bei viešųjų pirkimų komisijų veikloje. Panaikinus pareigybę buvo siūloma minėtas funkcijas perduoti kitiems darbuotojams (t. I, b. l. 56-57). Atitinkamai ūkio skyriuje buvo įsteigtos naujos pareigybės arba naujomis funkcijomis papildyti buvusių pareigybių aprašymai (t. I, b. l. 63-80, 82-87). Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad pertvarkymai nebuvo realūs.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo vykdytos funkcijos buvo priskirtos kitiems asmenims, t. y. buvo pavesta rengti sargų darbo grafikus ir pildyti Ūkio skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, materialinių vertybių naudojimą ir judėjimą, pavesta aprūpinti baldais, inventoriumi, ūkinėmis prekėmis, popieriumi ir t. t., pavesta Fondo valdybos patalpų ir teritorijų, esančių Konstitucijos pr. 12, J. Kubiliaus g. 10, Kalvarijų g. 125 ir Kalvarijų g. 147, Vilniuje, higienos ir tvarkymo priežiūros paslaugų pirkimų planavimas, paraiškų teikimas ir sutarčių vykdymo kontrolė. Pažymėtina, kad pertvarkymai gali būti vykdomi ne tik atsisakant tam tikrų darbinių funkcijų vykdymo, bet ir funkcijas perskirstant kitiems asmenims. Teismo vertinimu, tai, kad minėtos funkcijos buvo perskirstytos kitiems asmenims rodo, kad pertvarkymai realiai vyko, t. y. darbinės funkcijos buvo perskirstytos.

Pažymėtina, kad Įstatymo 43 str. 1 d. taikymo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog minėtoje teisės normoje įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija – būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas – nėra absoliuti. Tarnautojas, pretenduojantis užimti atitinkamas pareigybes, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus. Ši garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Tačiau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju, gali būti neįgyvendinti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-03 nutartis adm. byloje Nr. A-552-1453-14).

Pareiškėjas nepagrįstai skunde nurodo, kad Fondo valdyba turi veikiančius struktūrinius padalinius įvairiose Lietuvos vietovėse, todėl turėjo jam pasiūlyti laisvas pareigas visos savo organizacinės struktūros mastu. Pažymėtina, kad teritoriniai skyriai ir kitos administravimo įstaigos yra ne Fondo valdybos struktūriniai padaliniai, o atskiri juridiniai asmenys. Pavyzdžiui, vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenis Fondo valdybos teisinė forma – biudžetinė įstaiga, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus – biudžetinė įstaiga, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus – biudžetinė įstaiga ir pan. Atitinkamai minėti juridiniai asmenys yra ne atsakovės struktūriniai padaliniai, o atskiri juridiniai asmenys. Taigi Fondo valdyba neturėjo pareigos ir galimybės teikti pasiūlymus užimti laisvas pareigas jos teritoriniuose skyriuose.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo įspėjimo laikotarpiu (2015-02-06 – 2015-04-10) buvo laisvos šios pareigybės: 1) Fondo valdybos direktoriaus pavaduotojo A lygio 18 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo; 2) Klientų aptarnavimo metodikos ir informavimo skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos valstybės tarnautojo; 3) Fondo finansų ir apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotojo A lygio 15 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo; 4) Informacinės sistemos plėtros skyriaus 2 vyriausiųjų specialistų A lygio 13 kategorijos karjeros valstybės tarnautojų; 5) Informacinės sistemos eksploatavimo ir informacijos valdymo skyriaus 2 vyriausiųjų specialistų A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojų; 6) Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo; 7) Informacinės sistemos plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo; 8) Pensijų skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo; 9) Ūkio valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo; 10) Klientų aptarnavimo metodikos ir informavimo skyriaus vyresniojo specialisto (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį).

Įstatymo 43 str. 1 d. numato galimybę valstybės tarnautojui būti paskirtam į to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos valstybės tarnautojo pareigas. Atitinkamai pareiškėjui turėjo būti siūlomos tik Informacinės sistemos plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo; Pensijų skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo; Ūkio valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos.

Informacinės sistemos plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme (t. I, b. l. 133-135) numatytas specialusis reikalavimas – turėti fizinių arba technologijos mokslų studijų srities aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Pensijų skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme (t. I, b. l. 124-126) numatytas specialusis reikalavimas – turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį valstybinio socialinio draudimo srityje. Ūkio valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme (t. I, b. l. 128-130) numatytas specialusis reikalavimas – turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilyginamą technologijos mokslų srities statybos inžinerijos krypties išsilavinimą. Pats pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo įgijęs socialinių mokslų srities ekonomikos krypties išsilavinimą. Darytina išvada, kad pareiškėjas neatitiko Informacinės sistemos plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos karjeros valstybės tarnautojui ar Ūkio valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos karjeros valstybės tarnautojui keliamų specialiųjų reikalavimų. Be to, pareiškėjas vykdė ūkio valdymo, viešųjų pirkimų, veiklos sričių funkcijas, todėl jo darbo sritis neatitiko Pensijų skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos karjeros valstybės tarnautojui keliamų specialiųjų reikalavimų. Be to, atsakovė neprivalėjo pareiškėjui siūlyti užimti laisvų ar steigiamų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigų (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-16 nutartį adm. byloje Nr. A-146-2643/2011).

Pareiškėjo nuomone, atsakovė galėjo pakeisti Ūkio skyriaus vyr. specialisto pareigybės aprašymą, patvirtintą Fondo valdybos direktoriaus 2014-10-15 įsakymu Nr. V-642 (t. I, b. l. 127-130) nenurodant reikalavimo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilyginamą technologijų srities statybos inžinerijos krypties išsilavinimą. Be to, minėtas pareigybės aprašymas buvo pakeistas Fondo valdybos direktoriaus 2015-10-15 įsakymu Nr. V-517 (t. II, b. l. 67-68). Tokiu atveju pareiškėjas galimai būtų atitikęs keliamus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai nenumato teisės keisti pareigybės aprašymus taip, kad tiktų konkrečiam asmeniui, šiuo atveju – pareiškėjui. Be kita ko, pakeistame pareigybės aprašyme liko numatytas specialusis reikalavimas – mokėti rengti techninius dokumentus bei statinių statybos, rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbų sąmatinę dokumentaciją. Teismo vertinimu, minėtas reikalavimas yra esminis tinkamam pareigybės aprašyme numatytų funkcijų vykdymui. Byloje nėra duomenų, kad minėtus dokumentus pareiškėjas mokėtų rengti ar turėtų patirties rengiant tokius dokumentus. Taigi, net ir pakeitus reikalavimą turėti atitinkamą išsilavinimą, pareiškėjas neatitiktų keliamų reikalavimų.

Pareiškėjas ar jo atstovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad 2014 m. lapkričio mėnesį Ūkio valdymo skyriaus vedėjas pareiškė „rasiu būdų ir padarysiu viską, kad tavimi atsikratyčiau“. Taip pat, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymus dėl perkėlimo į kitą Fondo valdybos struktūrinį padalinį, tame tarpe ir Viešųjų pirkimų skyrių ar skundus dėl Ūkio valdymo skyriaus vedėjo veiksmų. Taigi šie teiginiai atmestini kaip neįrodyti.

Teismas konstatuoja, kad valstybės tarnautojo pareigybės, kurią užėmė pareiškėjas, panaikinimo faktas byloje yra nustatytas. Ši pareigybė buvo panaikinta realiai, laisvų valstybės tarnautojo pareigybių, kurios galėjo būti pasiūlytos pareiškėjui, atsakovas neturėjo. Todėl pareiškėjo atleidimas iš tarnybos yra pagrįstas ir teisėtas ir nėra pagrindo naikinti Fondo direktoriaus 2015-04-03 įsakymą Nr. PE-205. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą – priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2015-04-10) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi konstatuota, kad pareiškėjas iš pareigų atleistas teisėtai, darytina išvada, jog nenustatyta ir atsakovės Fondo valdybos neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas pažymi, kad, nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi šiuo pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, darytina išvada, kad pareiškėjas neturi teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo L. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.