Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-676-462-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-20
Bylos Nr.
1A-676-462-2013
Teisminio proceso Nr.
1-69-1-00232-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Regina Bertašienė, Zigmas Pocius
Nukentėjusysis
G. S., A. S., D. G.
Civilinis atsakovas
UAB „Maritransas“
Nuteistasis
Ž. Š.
Advokatai
Algis Staškūnas, Laura Altun, Tatjana Borik
Kategorijos

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-676-462/2013

Teisėjas Petras Kontrimas (Proceso Nr. 1-69-1-00232-2012-9)
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.5.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.1.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Zigmo Pociaus ir Reginos Bertašienės,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Žemaitaitienei,gynėjai advokatei Tatjanai Borik,

nukentėjusiosios G. S. atstovei pagal įstatymą ir nukentėjusiajai A. S., nukentėjusiajam D. G., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Algiui Staškūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „Maritransas“ atstovės advokatės Lauros Altun apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-04-10 nuosprendžio, kuriuo Ž. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., ir jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Nuteistajam Ž. Š. taikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. ir bausmės vykdymas jam atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant Ž. Š. neišvykti iš gyvenamos vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš Ž. Š. priteista 2 000 Lt A. S. ir D. G. naudai už gynėjo atstovavimą. Iš civilinio atsakovo UAB „Maritransas“ priteista 21 618 Lt A. S., 11 618 Lt D. G. ir 9 500 Lt G. S. atstovės A. S. naudai.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Š. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus.

Ž. Š. 2012 m. liepos 23 d., apie 14.10 val., Žemaitės al., Kretingos mieste, kelio Šiauliai–Palanga 135,601 km, būdamas blaivus, vairuodamas automobilį „Scania“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37, 38, 133, 134 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų perėjoje į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją sustojusią transporto priemonę, važiavusią ta pačia kryptimi, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, transporto priemonės nesustabdė, dėl to jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pėsčiųjų praleisti sustojusį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamą T. L., ir partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį A. G. Eismo įvykio metu A. G. buvo padaryti sužalojimai – poodinės hematomos ant galvos pakaušinės dalies, veidinės ir smegeninės dalių dešinės pusės, kaukolės skliauto ir pamato kaulų įspaustinio tipo lūžis (epicentras – dešinio momens gumburo sritis) su kraujo kaupimusi – išlajomis po kietuoju ir virš kietuoju dangalu dešinėje, galvos smegenų dešinio pusrutulio kontūzijos pakaušio, smilkinio-momens srityse, kraujo išsiliejimai po minkštaisiais dešinio pusrutulio dangalais, krūtinės sumušimas su mentės lūžiu, I šonkaulio lūžiu, poodinė hematoma apimanti raktikaulį, plaučio kontūzija, oro kaupimasis dešinėje pleuros ertmėje, odos nubrozdinimai ant kairės pusės alkūnės, dilbio, skruosto, kaktos, ant abiejų kojų kelių, kairio klubo, kairės pėdos, todėl dėl poodinės hematomos galvos pakaušinės dalies, veidinės ir smegeninės dalių dešinės pusės srityse, kaukolės skliauto ir pamato kaulų įspaustinio tipo lūžio (epicentras – dešinio momens gumburas) su kraujo kaupimusi – išlajomis po kietuoju ir virš kietuoju dangalu dešinėje, galvos smegenų dešinio pusrutulio kontūzijos pakaušio, smilkinio – momens srityse, kraujo išsiliejimų po minkštaisiais dešinio pusrutulio dangalais, nukentėjusysis A. G. 2012-07-23 16.45 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė.

Šalies argumentai

Civilinio atsakovo UAB „Maritransas“ atstovė advokatė Laura Altun apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-04-10 nuosprendžio dalį baudžiamojoje byloje ir priteisti iš UAB „Maritransas” A. S. naudai 11 618 Lt, D. G. naudai 1 618 Lt ir G. S., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą A. S., naudai 4 500 Lt dydžio neturtinę žalą. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma išdėstyti priteistų sumų mokėjimus taip, kad bendra per mėnesį mokama suma civiliniams ieškovams neviršytų 2 000 Lt, šią sumą paskirstant proporcingai kiekvieno iš civilinių ieškovų naudai priteistoms sumoms.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso 6.250 straipsnio ir Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio nuostatas, todėl pateikiami išsamūs apeliacinio skundo argumentai.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, formaliai vertino žalą padariusio asmens ir už žalą atsakingo asmens kaltės kriterijų, visiškai netyrė ir nevertino kaltinamojo bei civilinio atsakovo turtinės padėties, kuri yra vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, tokiu būdu nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, kuris neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei pažeidžia nukentėjusiųjų ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą.

Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnį, įpareigojantį civilinius ieškovus įrodyti civilinio ieškinio dydį, ir nepagrįstai jiems priteisė pernelyg didelę neturtinę žalą, nors įrodymų, pagrindžiančių tokio dydžio neturtinę žalą, byloje nėra.

Civiliniai ieškovai neįrodė neturtinės žalos, kilusios dėl A. G. žūties: civiliniai ieškovai nepateikė jokių įrodymų dėl itin glaudaus ryšio su žuvusiuoju, nėra jokių įrodymų, kad asmenys būtų patyrę emocinę depresiją ar emociniai išgyvenimai būtų sukėlę sveikatos sutrikimus, apriboję bendravimo galimybes, šeiminio gyvenimo pablogėjimą ar pan. Paklausus, kodėl civiliniai ieškovai neturtinę žalą vertina būtent tokio dydžio sumomis, jie rėmėsi vieninteliu argumentu, kad žmogaus gyvybės neįmanoma įvertinti pinigais ir kad šios sumos apskritai yra per mažos. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio bylose nėra ir negali būti įvertinama žmogaus gyvybė, tačiau kiekvienas nukentėjusiuoju pripažintas asmuo turi pareigą įrodyti, kokio masto išgyvenimus sukėlė artimo žmogaus žūtis, kokios dėl to jiems kilo pasekmės ir t. t.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantas toliau skunde argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas žuvusiojo sūnui D. G. priteisė 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nors byloje buvo nustatyta, kad jis su tėvu kartu negyveno jau 20 metų, turi sukūręs savo šeimą. Ta aplinkybė, kad jis teigė, jog nuolat bendravo su tėvu, negali būti vertinama kaip pagrindas tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimui, kadangi būtina įvertinti ir visus kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad su dukra A. S. žuvusįjį siejo žymiai didesnis ir artimesnis ryšys, kadangi jie kartu gyveno, žuvusysis padėjo dukrai rūpintis vaikais ir pan. Taigi sutiktina, kad šiai civilinei ieškovei neturtinės žalos dydis priteistas didesnis nei sūnui, tačiau abiem atvejais dydis turi būti proporcingai mažinamas, kad būtų išlaikyta interesų kaltojo asmens ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyra.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo vadovautis protingumo principais ir saugoti vidutiniškai jautrių asmenų interesus, derindamas juos su kaltojo dėl žalos padarymo asmens interesais. Šis interesų derinimo principas ypatingai reikšmingas tais atvejais, kai žala padaryta netyčiniais veiksmais, t. y. dėl neatsargumo.

Toliau apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t. y. kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos atveju. Tokia pozicija yra akivaizdi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartyje Nr. 2K-228/2007, kurioje konstatuota, kad, priteisiant mažesnį nei prašyta civiliniame ieškinyje neturtinės žalos atlyginimą, be kitų 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, įvertinta ir žalą padariusio asmens kaltė, kuri atsirado dėl neatsargumo (nuteistasis A. Š. sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam dvasinių ir moralinių išgyvenimų, todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo priteistos sumos šioje byloje atitinka iš už tyčinius nusikaltimus nuteistų asmenų priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo sumas ir net jas viršija.

Civilinio atsakovo atstovė toliau nurodo, kad nors reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikštas civiliniam atsakovui UAB „Maritransas“, tačiau regreso tvarka šios sumos bus išieškomos iš nuteistojo. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino žalą padariusio asmens kaltės formą kaip reikšmingą kriterijų padarytai neturtinei žalai įvertinti. Teismas neįvertino, kad nuteistasis žalą padarė neatsargiu nusikaltimu, dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, iš jo veiksmų ir charakteristikos (neteistas, pavyzdingas darbuotojas, niekada nesukėlęs eismo įvykių) matyti, kad jo kaltės laipsnis yra minimalus, o civilinis atsakovas atsako be kaltės.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių sunkinančių aplinkybių, nuteistasis neviršijo greičio, buvo blaivus, nepasišalino iš įvykio vietos, todėl akivaizdu, kad nuteistojo kaltė pasireiškė tik nepakankamu apdairumu.

Manytina, kad neįvertinus dalies neturtinei žalai nustatyti reikšmingų kriterijų, pirmosios instancijos teismas nustatė aiškiai per didelį neturtinės žalos dydį. Vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. Ši norma reiškia, kad turi būti atsižvelgiama ir į padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, iš kurio reikalaujama priteisti žalą, turtinę padėtį bei galimybes atlyginti priteistas sumas.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį šio kriterijaus pagrindu, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 gruodžio 12 d. nutartyje Nr. 2K-669/2006 konstatuota, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Apeliantas pažymi, jog kaltinamasis neturi jokio turto, neturi jam priklausančios gyvenamosios vietos, o vienintelis jo pragyvenimo šaltinis – iš UAB „Maritransas“ gaunamas darbo užmokestis. UAB „Maritransas“ pateikė teismui duomenis apie itin sunkią finansinę padėtį, bendrovė prieš keletą metų patyrė didžiulius nuostolius, naudojasi išperkamosios nuomos (lizingo) pagrindu valdomais automobiliais, tokiu būdu bandydama atkurti įmonės mokumą.

Priteista suma yra didelė ir reikšminga įmonės tolesnei veiklai, todėl tokios sumos išieškojimas iš bendrovės, nesudarant galimybių išdėstyti mokėjimus, faktiškai reiškia visišką įmonės veiklos sustabdymą, tai aiškiai rodo, jog nebūtų išlaikyta interesų pusiausvyra.

Apeliaciniame skunde taip pa teigiama, kad nors teismas turi teisę pats savo iniciatyva išdėstyti priteistų sumų mokėjimą, atsižvelgdamas į turtinę atsakovo padėtį, tačiau apeliantas kartu su apeliaciniu skundu, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, teikia prašymą dėl priteistų sumų išdėstymo, t. y. prašo išdėstyti priteistų sumų mokėjimus taip, kad bendra per mėnesį mokama suma civiliniams ieškovams neviršytų 2 000 Lt, šią sumą paskirstant proporcingai kiekvieno iš civilinių ieškovų naudai priteistoms sumoms.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nesant įrodymų dėl ilgalaikių neigiamo pobūdžio pasekmių nukentėjusiesiems, nesant neturtinės žalos pasekmių, įvertinus nuteistojo kaltės laipsnį bei atsižvelgus į jo ir civilinio atsakovo turtinę padėtį, yra pagrindas žymiai sumažinti neturtinės žalos dydį, t. y. žuvusiojo dukrai A. S. nustatyti 20 000 Lt, sūnui D. G. – 10 000 Lt ir anūkei G. S. – 5 000 Lt. Kadangi draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ yra atlyginusi dalį neturtinės žalos (vaikams po 8 382 Lt, o anūkei 500 Lt), iš nustatytų sumų atėmus draudimo bendrovės jau atlygintas sumas, priteisti iš civilinio atsakovo UAB „Maritransas“ ieškovų naudai tokias sumas: A. S. 11618 Lt, sūnui D. G. – 1 618 Lt ir anūkei G. S. – 4 500 Lt. Tokiu būdu bendra neturtinės žalos suma būtų 35 000 Lt ir neviršytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priteisiamų sumų panašaus pobūdžio bylose, išlaikytų tiek nukentėjusiųjų, tiek kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sudarant galimybę tiek kaltinamajam, tiek atsakovui kuo greičiau įvykdyti tokį sprendimą.

Atsikirtimais nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. S., G. S. ir D. G. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-04-10 nuosprendį palikti nepakeistą, o civilinio atsakovo UAB „Maritransas“ apeliacinį skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. S., D. G. ir jų atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo Ž. Š. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Atsižvelgdama į tai, kad nei nuteistasis Ž. Š., nei nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. S., G. S., D. G. apeliacinių skundų dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepateikė, teisėjų kolegija dėl Ž. Š. kaltės bei jam paskirtos bausmės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.). Taigi ginčo dėl to, jog Ž. Š. pagrįstai nuteistas už neatsargaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., padarymą terminuotu laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant, byloje nėra.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems A. S., D. G. ir G. S. iš civilinio atsakovo UAB „Maritransas“ priteistų neturtinės žalos dydžių.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. S., atstovaujanti nepilnametės nukentėjusiosios G. S. interesams, bei D. G. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš civilinio atsakovo UAB „Maritransas“ priteisti po 100000 Lt A. S. ir D. G. kiekvienam, taip pat 50 500 Lt G. S. (b. l. 77–79, t. 1). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ atlygino D. G. ir A. S. po 8 382 Lt, o G. S. 500 Lt neturtinės žalos dydį, galutiniai reikalavimai civiliniam atsakovui UAB „Maritransas“ baudžiamojoje byloje buvo pareikšti tokie – po 91 618 Lt A. S. ir D. G. kiekvienam, ir 49 500 Lt G. S.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikštus reikalavimus tenkino iš dalies ir A. S. priteisė 30 000 Lt, G. S. 10 000 Lt, D. G. 20 000 Lt (iš viso 60 000 Lt) iš nuteistojo darbdavio ir civilinio atsakovo UAB „Maritransas“. Įvertinęs tai, kad dalį neturtinės žalos yra atlyginusi draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“, galutines priteistinas neturtinės žalos sumas apylinkės teismas nustatė taip: 21 618 Lt A. S., 9 500 Lt G. S., 11 618 Lt D. G. Todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai priteisė A. S. 30 000 Lt, G. S. 10 000 Lt, o D. G. 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo darbdavio ir civilinio atsakovo UAB „Maritransas“.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-04-17 nutartimi atmetė nuteistosios D. P. kasacinį skundą. Šioje byloje D. P. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. 4 m. laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 m. Kasaciniu skundu nuteistoji prašė perduoti bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo arba nukentėjusiesiems priteistą (po 85 684 Lt) neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 50 000 arba iki 80 000 Lt (baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-29 nutartimi atmetė nuteistojo J. J., civilinio atsakovo (D. A. B. įmonės) atstovo D. A. B., nukentėjusiųjų V. J. ir B. J. kasacinius skundus. Šioje byloje J. J. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. 2 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 m. Pirmosios instancijos teismo 2 nukentėjusiesiems iš nuteistojo darbdavio priteista po 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, apeliacine instancija ši suma sumažinta iki 30 000 Lt kiekvienam (baudžiamojoje byloje Nr. 2K-593/2011). Taigi teismų praktikoje bylose dėl eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, priklausomai nuo aplinkybių neturtinės žalos dydžiai gali būti įvairūs, net žymiai didesni nei yra priteista nagrinėjamu atveju.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl nuteistojo Ž. Š. neatsargių veiksmų vairuojant transporto priemonę žuvo nukentėjusiųjų D. G. ir A. S. tėvas ir nukentėjusiosios G. S. senelis. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad nukentėjusieji D. G. ir A. S. dėl netikėtos tėvo žūties patyrė itin skaudžius ir sunkius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, tai neigiamai paveikė jų gyvenimus. Nukentėjusieji aiškino, jog anūkė G. S. buvo ypač prisirišusi prie senelio. A. G. žuvo jos akivaizdoje. G. S. iki šiol yra psichologų priežiūroje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiųjų nurodytais teiginiais.

Natūralu, kad žuvus vienam artimiausių asmenų – tėvui, nukentėjusieji, kaip vaikai (sūnus ir dukra), patyrė dvasinius išgyvenimus. Asmens gyvybė – viena labiausiai įstatymų saugomų vertybių. Remiantis teismų praktika, absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Tačiau pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs nukentėjusiosioms būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama argumentams apie tai, kad civiliniai ieškovai neįrodė neturtinės žalos, nes nepateikė jokių įrodymų apie neturtinę žalą, byloje nėra medicininių duomenų, kad asmenų patirti išgyvenimai dėl tėvo ir senelio mirties būtų perėję į ilgalaikius emocinio pobūdžio susirgimus, emocinę depresiją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo motyvus laiko nepagrįstais.

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas minėtus neturtinės žalos dydžius visiškai pagrįstai sprendimo motyvuose pažymėjo, kad nukentėjusios A. S. santykiai su žuvusiu tėvu buvo labai geri. Jie visą gyvenimą kartu gyveno, tėvas jai padėdavo materialiai, prižiūrėdavo mažąją dukrą. Anūkė G. po autoįvykio patyrė sunkią emocinę traumą. Ji matė patį įvykį, senelio netektis jai buvo didelė psichologinė trauma. Motinos parodymais, po autoįvykio G. lankėsi pas psichologą dėl patirto streso.

Pažymėtina, kad iš nukentėjusiosios A. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2012-07-24 matyti, kad ji parodė, jog, kai jau grižo namo, jos dukra papasakojo, kad senelį partrenkė vilkikas. Dukra G. labai išsigando, dar dabar ji yra didelio streso būsenos, ištikta šoko, sunku su ja susikalbėti, ji patyrė didelį išgąstį (b. l. 120, t. 1). Dėl išvardytų motyvų nėra pagrindo teigti, kad apylinkės teismas priteistinos neturtinės žalos dydį žuvusiojo anūkei G. S. nustatydamas 10 000 Lt priteisė per didelę kompensaciją.

Žuvusiojo dukrai A. S. priteista 30 000 Lt dydžio neturtinė žala nagrinėjamu atveju taip pat laikytina optimalia. Teisėja kolegija sprendžia, kad tuo atveju, kai žūsta pačios artimiausios aplinkos žmogus (tėvas, motina, vaikas, sutuoktinis), dvasiniai išgyvenimai būna patys skaudžiausi, įrodyti jų dydį yra neįmanoma, nes jis neišmatuojamas. Įvertinus pačias aplinkybes, kuriomis žuvo nukentėjusiosios tėvas, darytina išvada, kad jis žuvo nukentėjusiajai pačiomis netikėčiausiomis aplinkybėmis. Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų nukentėjusiosios apklausų matyti, kad ji su dukra G. (8 metų), dukra L. (10 mėnesių) ir tėvu iš Kauno specialiai atvažiavo į Kretingos ligoninę dėl darbo pasiūlymo. Ji paprašė tėčio su dukromis palaukti (pavaikščioti) lauke. Žuvusysis taip ir padarė kartu su jos dukromis G. ir L. išėjo pasivaikščioti (b. l. 120). Taigi nukentėjusioji buvo pagrįstai įsitikinusi, kad jos dukros saugiai senelio, jos tėvo, prižiūrimos lauke. Jai negalėjo kilti jokių minčių, kad jiems šiuo metu galėtų kas nors negero atsitikti. Todėl įvykis buvo ne tik kad neišmatuojamai skaudus, bet kartu ir itin netikėtu metu bei vietoje. Be to, primintina ir tai, kad žuvusysis ėjo per pėsčiųjų perėją.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad dėl eismo įvykio sukeltų padarinių A. S. buvo sukeltos itin skaudžios dvasinės kančios.

Nors nukentėjęs D. G. su tėvu kartu negyveno jau 20 metų, tačiau tai negali būti laikoma aplinkybe, dėl kurios jo patirti dvasiniai išgyvenimai būtų vertinami mažiau. Be to, jis su tėvu palaikė glaudžius ryšius, nuolat bendravo. Įvertinus tai, darytina išvada, kad minėti priteisti neturtinės žalos dydžiai nėra nepagrįstai dideli.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį.

Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra apie tai, kad apylinkės teismas visiškai netyrė ir nevertino kaltinamojo (nuteistojo) bei civilinio atsakovo turtinės padėties. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Kretingos rajono apylinkės teismas nurodė, kad atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino teismų praktiką šios kategorijos bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, analizavo nukentėjusiesiems priteisiamų sumų dydžius.

Byloje esantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2013-01-08 nutarimas Laikinai apriboti nuosavybės teises patvirtina, kad tyrimo metu buvo laikinai apribotos UAB „Maritransas“ nuosavybės teisės į krovinius automobilius DAF 95XF.430, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“; DAF 95XF.430, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“; SCANIA R 124 LA, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, SCANIA R 124 LA, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“(b. l. 114, t. 1). Vien šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad civilinis atsakovas nuosavybės teise disponuoja keturiais krovininiais automobiliais. Be to, atsikirtimuose nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai teisingai pažymėjo, kad civilinis atsakovas nesiėmė jokių priemonių eismo įvykio pasekmės sušvelninti, nepasiūlė jokios pagalbos ir materialinės paramos. Iki bylos nagrinėjimo teisme neatlygino nė dalies žalos.

Nors apeliantas nurodė, kad teismui pateikė duomenis apie itin sunkią finansinę padėtį, bendrovė prieš keletą metų patyrė didžiulius nuostolius, naudojasi išperkamosios nuomos (lizingo) pagrindu valdomais automobiliais, tokiu būdu bandydama atkurti įmonės mokumą. Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, šie apylinkės teismui pateikti duomenys (bendrovės 2012-12-31 Pelno (nuostolių) ataskaita bei 2012-12-31 balansas) neįrodo, kad šiuo metu UAB „Maritransas“ finansinė padėtis yra bloga.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, mano, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nukentėjusiųjų patirtų dvasinių išgyvenimų neiškėlė labiau nei pagrįsta bylos duomenimis, įvertino bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK bei CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, todėl teisingai ir pagrįstai nukentėjusiosios dukros patirtą neturtinę žalą dėl tėvo mirties įvertino 30 000 Lt suma, nukentėjusiojo sūnaus 20 000 Lt, o nukentėjusios anūkės –10 000 Lt. Kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, kaltinamojo ar civilinio atsakovo finansinę padėtį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį tinkamai vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

CPK 284 str. 1 d. nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, atsakovo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Atidedant sprendimo vykdymą ar jį išdėstant, reikšmingi ir kreditoriaus interesai – jie negali būti neproporcingai pažeisti.

Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti civilinio atsakovo prašymą išdėstyti priteistų sumų mokėjimus taip, kad bendra per mėnesį mokama suma civiliniams ieškovams neviršytų 2 000 Lt, šią sumą paskirstant proporcingai kiekvieno iš civilinių ieškovų naudai priteistoms sumoms, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog anksčiau nurodyti duomenys neleidžia teigti, kad šiuo metu civilinio atsakovo finansinė būklė yra tikrai bloga, juo labiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ateityje ji pagerės. Be to, sprendžiant civilinio ieškinio atlyginimo vykdymo išdėstymo klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad vykdymo išdėstymas turėtų neigiamos įtakos nukentėjusiųjų finansinei padėčiai ir vien civiliniam atsakovui palankių sąlygų atlyginant neturtinę žalą sudarymas pažeistų nukentėjusiųjų turtinius interesus. Kartu taip būtų paneigta pati neturtinės žalos atlyginimo paskirtis.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-04-10 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

atsakovo UAB „Maritransas“ atstovės advokatės Lauros Altun apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Zigmas PociusRegina Bertašienė