Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. advokato Andriaus Chudenkovo (toliau – pareiškėjo advokatas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atmestas A. B. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Motiejūno 2015 m. sausio 16 d. nutarimo panaikinimo, nustatė:

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad 2014 m. balandžio 22 d. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariatą kreipėsi A. B., kuris nurodė, kad D. S. vengia tinkamai atsiskaityti su juo, kaip su kreditoriumi, nepristato antstoliui R. V. areštuotų transporto priemonių Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) ir Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūrai ir įvertinimui.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje 2014 m. birželio 5 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 17-1-01349-14 pagal LR BK 246 str., 231 str., dėl areštuoto turto paslėpimo ir trukdymo antstolio veiklai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pareiškėjas nurodė, kad nuo 2007-2008 metų jis pažįsta D. S.. Jis pastarajam 2009 m. balandžio mėn. paskolino 7000 Lt dviem mėnesiams su palūkanomis. Buvo surašyta paskolos sutartis. Kadangi D. S. jam pinigų negrąžino, pareiškėjas 2012 m. sausio 13 d. kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą ir teismas 2012 m. sausio 31 dieną teismo baudžiamuoju įsakymu priteisė iš D. S. jo naudai 7000 Lt skolos, 2576 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 72 Lt bylinėjimosi išlaidų, o taip pat priėmė nutartį, pagal kurią patenkino jo prašymą ir areštavo D. S. turtą, kurio suma neturėjo viršyti 9576 Lt, ir pavedė klausimą spręsti antstoliui. Pareiškėjas nurodė, jog iki šiol D. S. jam skolos negrąžino. Jis kalbėdavosi su antstoliu, kuriam buvo paskirta vykdyti skolos išieškojimą, žadėdamas sumokėti ir prašydamas atidėti skolos mokėjimą. Su pareiškėju D. S. po teismo kalbėti nustojo, nors antstoliui sakydavo, kad su juo dėl skolos grąžinimo kalbėjo. Iš antstolio R. V. pareiškėjas žino, kad antstolis areštavo D. S. automobilius ir paskyrė jį turto saugotoju, tačiau D. S. areštuotų automobilių apžiūrai antstoliui nepateikė, ir antstolis jų negalėjo įvertinti. Žinodamas visą tą informaciją, pareiškėjas kreipėsi į policiją su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 246 str. ir 231 str., kadangi mano, jog D. S. automobilius paslėpė ar tiesiog pardavė.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Danutė Kisinienė, vadovaudamasi LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2014 m. spalio 15 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, nesant nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 246 str. 1 d. ir 231 str. 1 d., požymių.

Pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos prokuratūroje Vilniaus apylinkės prokuratūros aukštesniajam prokurorui dėl prokurorės Danutės Kisinienės 2014 m. spalio 15 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 17-1-01349-14, kuriame pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamuoju nutarimu, nurodė, jog prokurorė, priimdama nutarimą, neįvertino apklaustų liudytojų ir įtariamojo parodymų visumos, tarp kurių buvo esminių prieštaravimų, neteisingai vertino aplinkybes dėl įtariamojo nurodomos transporto priemonių buvimo vietos, taip pat pažeidė LR BPK nuostatas, reglamentuojančias ikiteisminio tyrimo vykdymo veiksmus, apklausos organizavimą, todėl priėmė neteisėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris turi būti panaikintas, o ikiteisminis tyrimas atnaujinamas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroras Egidijus Motiejūnas 2015 m. sausio 16 d nutarimu atmetė advokato Andriaus Chudenkovo, atstovaujančio A. B., skundą, nurodydamas, jog tyrimas byloje atliktas tinkamai, prokurorės Danutės Kisinienės 2014 m. spalio 15 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstas, todėl nenaikintinas, ikiteisminis tyrimas byloje neatnaujintinas.

Nesutikdamas su minėtu prokuroro 2015-01-16 nutarimu A. B. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2015 m. kovo 16 d. nutartimi netenkino pareiškėjo skundo dėl prokuroro Egidijaus Motiejūno 2015-01-16 nutarimo nepanaikinti nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Skundu pareiškėjo advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-16 nutartį ir dėl A. B. skundo priimti naują sprendimą - patenkinti skundą ir panaikinti prokuroro Egidijaus Matiejūno 2015-01-16 nutarimą atmesti skundą dėl prokurorės Danutės Kisinienės 2014-10-15 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Advokato manymu, nutartyje teismas visiškai sutiko su prokurorų padarytomis išvadomis, plačiau jų neargumentuodamas ir nepasisakydamas dėl pareiškėjo skunde pateiktų argumentų, kodėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas neteisėtai. Teismas netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo medžiagą, apskritai neįvertino to, kad tarp apklaustų liudytojų ir įtariamojo parodymų buvo esminių prieštaravimų, netinkamai vertino aplinkybes dėl įtariamojo nurodomos Transporto priemonių buvimo vietos, o tai sudarė prielaidas priimti neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Advokatas skunde nesutinka su prokurorės Danutės Kisinienės 2014-10-15 nutarime nurodomu faktu, jog ikiteisminis tyrimas inicijuotas ne antstolio, o išieškotojo A. B., gali būti pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą arba įtariamojo D. S. veiksmų nevertinti kaip nusikalstamų. Dėl didelės turimų bylų apimties, fakto, jog ikiteisminio tyrimo inicijavimo išlaidos (atstovavimo išlaidos) bet kuriuo atveju tektų pačiam A. B., antstolis inicijuoti ikiteisminį tyrimą pasiūlė pačiam išieškotojui - A. B..

Skunde advokatas nesutinka su ikiteisminį tyrimą atlikusios prokurorės išvada, kad įtariamasis nėra paslėpęs·jam perduotų saugoti transporto priemonių, taip pat nėra jų sunaikinęs, kadangi yra nurodęs jų buvimo vietą. Transporto priemonės yra vienintelis įtariamojo turtas, į kurį yra galima nukreipti išieškojimą išieškant A. B. naudai. Pareiškėjo advokato teigimu, D. S. neteisėta veikla pasireiškė atliekant aktyvią veiklą - antstolio aprašyto areštuoto turto, transporto priemonių, paslėpimą bei trukdymą antstoliui vykdyti teismo įsakymą. Nors ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis paaiškino, jog viena transporto priemonė yra Kaišiadorių rajone tėvų sodyboje, kita – Norvegijoje, tačiau šios aplinkybės nepaneigia D. S. neteisėto veikimo, nes transporto priemonės nebuvo pristatytos antstoliui vykdant jo teisėtus nurodymus, be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrintos įtariamojo nurodytos aplinkybės, kad transporto priemonės yra ten, kur įtariamasis nurodo jas esant.

Pareiškėjo advokatas taip pat mano, kad nutartyje yra nepagrįstai pritariama išvadai, jog įtariamojo inicijuotas teismo procesas dėl skolos išieškojimo išdėstymo sudaro pagrindą išvadai, jog transporto priemonės nėra sunaikintos ar paslėptos. Nurodo, kad skolininkas yra inicijavęs aptariamą procesą vedamas intereso išvengti skolos išmokėjimo pareiškėjui, norėdamas, kad būtų panaikintas areštas transporto priemonėms. Buvo daugiau nei vienas bandymas iš A. B. ir antstolio pusės sutarti dėl dalimis grąžinti skolą, tačiau įtariamasis ne tik nesileido į derybas, bet ir ėmė slapstytis ir vengti A. B.. Todėl pareiškėjui teko kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo skolininko atžvilgiu, po ko įtariamasis ėmėsi ir baudžiamosios teisės draudžiamų priemonių išvengti skolos išieškojimo. Įtariamasis į teismą dėl išieškojimo išdėstymo kreipėsi tik 2014-09 mėn. , t.y. jau esant jo atžvilgiu pradėtam ikiteisminiam tyrimui. Todėl advokato manymu, prokuroro ir teismo nutartyje pateikta išvada dėl tokio įtariamojo kreipimosi yra nepagrįsta, nes ji įrodo ne tai, kad transporto priemonės nebuvo paslėptos, bet priešingą aplinkybę - įtariamojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl transporto priemonių paslėpimo.

Be to, pareiškėjo advokatas nesutinka su teismo argumentu, jog vien tik faktas, jog transporto priemonių areštas yra registruotas viešajame registre, yra pakankamas teigti, jog "teismo sprendimas laikomas įvykdytu. Nurodo, kad antstolio paragintas A. B. ir kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas, įtaręs, jog transporto priemonės įtariamojo gali būti paslėptos. Todėl vykdomosios bylos stadijoje, kuomet yra realios prielaidos realizuoti įtariamojo turtą ir tokiu būdu padengti jo įsiskolinimą A. B., vien tik viešojo registro įrašas apie transporto priemonių areštą nėra pakankamas, nes niekas iš varžytynių nenupirks vien viešojo registro įrašų. Be to, pasak advokato, tokio viešojo registro įrašo buvimas niekaip negali panaikinti įtariamojo baudžiamosios atsakomybės dėl transporto priemonių paslėpimo ir trukdymo antstoliui atlikti vykdymo veiksmus.

Anot advokato, D. S. veikos pavojingumą apibūdina tokios aplinkybės kaip vengimas vykdyti teisėtus antstolio nurodymus, vengimas grąžinti skolą pareiškėjui paslepiant transporto priemones, ir kuomet dėl skolos išieškojimo yra išnaudotos visos civilinės teisės suteikiamos priemonės, apgaulė ne tik santykiuose su išieškotoju ir antstoliu, tačiau D. S. nesivaržė teigti melo ir ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams.

Be to, skunde nurodoma, kad pareiškėjas skunde dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo detaliai išanalizavo visų ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus bei pateikė esminius prieštaravimus. Tačiau pasak pareiškėjo advokato, teismas ne tik neįsigilino į liudytojų parodymus bei pareiškėjo parodytus prieštaravimus tarp jų, bet ir ignoravo ikiteisminio tyrimo metu padarytus pažeidimus. klaidas. Advokatas nesutinka su teismo išvada, jog nėra pagrindo atlikti akistatos, nes nei E. V., nei D. S. apklausose nenurodė, kad būtent su A. M. jie bendravo antstolio kontoroje. Tokiu būdu atliekant ikiteisminį tyrimą net nebuvo aiškinamasi ir išsiaiškinta itin svarbi aplinkybė dėl įtariamojo apsilankymo antstolių kontoroje, kas rodo ikiteisminio tyrimo atlikimo neišsamumą, dėl ko nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir nutartis turi būti panaikinti.

Be to, skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog viena iš įtariamajam priklausančių ir antstolio areštuotų transporto priemonių yra įtariamojo tėvų sodyboje Kaišiadorių rajone, tačiau įtariamasis nenurodė savo tėvų duomenų, tikslaus sodybos adreso, tačiau pasak advokato, ši aplinkybė nebuvo tikrinama, nebuvo gauti papildomi duomenys apie vienos iš transporto priemonių buvimo vietą, o antstolis negali patikrinti šios informacijos tikrumo, nes nėra tinkamas subjektas gauti tokius duomenis. Dėl šios priežasties, pareiškėjo advokatas skunde prašo išduoti liudijimą apie teisę gauti duomenis: iš BĮ Gyventojų registro tarnyba duomenis apie D. S. giminystės ryšius; iš VĮ Registrų centras duomenis apie D. S. tėvams priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tačiau jeigu teismas atsisakytų advokatui išduoti tokį liudijimą, tokiu būdu advokatas prašo teismo išreikalauti minėtus duomenis. Taip pat pareiškėjo advokatas prašo skundą nagrinėti teismo posėdyje žodine tvarka, suteikiant jam teisę duoti paaiškinimus ir pateikti su skundu susijusius dokumentus.

Skundas netenkintinas.

Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą bei pareiškėjo skundą, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Danutės Kisinienės 2014 m. spalio 15 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamų veikų požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Skundą nagrinėjantis teismas pritaria prokurorės nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nurodytiems pareiškėjo skundų atmetimo motyvams dėl esminių aplinkybių. Atvirkščiai nei teigia pareiškėjo advokatas, jų argumentacija yra teisinga bei pakankama, todėl nėra pagrindo minėtų procesinių sprendimų naikinti.

Susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog prokuroras išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo A. B. 2014-04-22 skundą, ištyrė su skundu susijusią medžiagą ir padarė tinkamą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumos nepakanka patraukti D. S. baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 246 str. 1 d. ir 231 str. 1 d. Prokurorė nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausus liudytojus ir įvertinus kitą surinktą medžiagą, matyti, kad D. S. antstoliui sudarė sąlygas apžiūrėti areštuotą turtą, turto nenuslėpė ir nesunaikino, priešingai - nurodė automobilių buvimo vietą, dėl to D. S. veikoje nėra tyčios trukdyti antstolio veiklai. Prokurorė taip pat pažymėjo, jog antstolio įstatyme numatyti platūs antstolio įgaliojimai vykdant savo veiklą, taip pat įpareigojimas būti aktyviam. Aukštesniojo teismo manymu, prokurorė pagrįstai konstatavo, jog vien ta aplinkybė, kad D. S. sutartu laiku nepristatė automobilių apžiūrai ir įvertinimui, nėra tokia pavojinga veika, dėl kurios būtų pagrindas D. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nagrinėdami pareiškėjo skundą, kontrolinę faktinių duomenų bei juos pagrindžiančių dokumentų analizę ir jų atitikimą Baudžiamojo kodekso prašomos inkriminuoti nusikalstamos veikos sudėčiai atliko aukštesnysis prokuroras Egidijus Motiejūnas, kuris 2015 m. sausio 16 d nutarimu atmetė A. B. advokato skundą, bei ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Vilniaus apygardos teismas pritaria ikiteisminio tyrimo teisėjo skundžiamoje nutartyje, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015-01-15 nutarime padarytai išvadai, jog 2014-10-15 prokurorės Danutės Kisinienės nutarime išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl pareiškėjo A. B. išdėstytų aplinkybių, susijusių su D. S. galimai padaryta nusikalstama veika. Pakartotinai dėstyti minėtame prokurorės nutarime bei teismo nutartyje nurodytas aplinkybes bei daryti iš esmės analogiškas išvadas, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju nėra tikslinga.

Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. nurodyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p. baudžiamasis procesas yra negalimas, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jo veiksmuose būtina nustatyti visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, tame tarpe tyčią. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad D. S., negrąžindamas skolos, savo veiksmais tyčia trukdo antstolio veiklai.

Nors pareiškėjo advokatas skunduose teigia, kad D. S., nepristatydamas apžiūrai antstoliui transporto priemonių transporto priemonių Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini), ir Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) tokiu būdu paslėpė areštuotą turtą, tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog duomenų apie tai, kad D. S. minėtas transporto priemones būtų paslėpęs ar sunaikinęs, nėra, be to, jis nurodė šių transporto priemonių buvimo vietą. Be to, aukštesnysis prokuroras pagrįstai nutarime pažymėjo, kad D. S. pripažįsta skolą ir įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja procesus skolos mokėjimo išdėstymo bei arešto transporto priemonėms panaikinimo, kas patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nutartis Nr.L2-4190-86412014. Kaip nurodė aukštesnysis prokuroras, šis teismo procesas patvirtina, kad transporto priemonės nėra sunaikintos, paslėptos. Be to, kaip matyti iš esančio iš teismui pateikto 2012-01-31 teismo įsakymo pagal 2012-01-31 teismo nutartį D. S. yra taikytos laikinos apsaugos priemonės ir yra areštuotas skolininkui D. S. nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir/ar nekilnojamasis turtas 9576 Lt sumai. Todėl remiantis LR CPK 675 str. 4 d., aukštesnysis prokuroras pagrįstai konstatavo, kad minėtos transporto priemonės įregistruotos viešajame registre ir šiam turtui buvo taikomas vien draudimas disponuoti, reiškia, kad teismo sprendimas laikomas įvykdytu, o, esant tokiai teisinei situacijai, negali kilti ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Pažymėjo aukštesnysis prokuroras ir tai, kad pats antstolis, vykdantis išieškojimą iš D. S. turto, nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamojo persekiojimo D. S. atžvilgiu. Be to, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pareiškėjo reikalavimas atlikti akistatą yra nepagrįstas. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos liudytojais apklausti E. V. bei D. S. nėra nurodę aplinkybės, kad jie bendravo būtent su antstolio padėjėja A. M. antstolio kontoroje. Todėl šiuo atveju jų parodymuose nėra prieštaravimų, todėl sutinkamai su BPK 190 str. nebuvo būtinybės atlikti akistatos veiksmo, juolab, kad procesinis veiksmas akistata nėra privalomas veiksmas, šis veiksmas yra teisė, o ne pareiga ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Taigi iš šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas sutinka su aukštesniojo prokuroro išvada, jog akistatų neatlikimas negalimas vertinti kaip ikiteisminio tyrimo pažeidimas ar trūkumas.

Pareiškėjo advokatas skunde prašo išduoti liudijimą apie teisę gauti duomenis iš BĮ Gyventojų registro tarnyba duomenis apie D. S. giminystės ryšius, o iš VĮ Registrų centras duomenis apie D. S. tėvams priklausantį nekilnojamąjį turtą arba prašo teismo išreikalauti minėtus duomenis. Tačiau toks advokato prašymas atmestinas. Skunde nurodyti dokumentai galėjo būti išreikalauti civilinio proceso metu nagrinėjant civilinę bylą Nr. L2-4190-864/2014, nes, juose esanti informacija, sprendžiant ar buvo padaryta LR BK 246 str., 231 str. numatytos nusikalstamos veikos, esminės reikšmės neturi, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi atmestas A. B. skundas dėl prokuroro Egidijaus Motiejūno 2015-01-16 d. ir prokurorės 2014-10-15 d. nutarimų panaikinimo, o aukštesnės instancijos teismas skundžiamą teismo nutartį palieka galioti.

Pareiškėjo advokato prašymas jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka taip pat atmestinas. Sutinkamai su BPK 441 str. aukštesniajame teisme nagrinėjant skunda, gali buti rengiamas posėdis, tačiau įstatymas nenumato, kad posėdis turi buti rengiamas. Šiuo atveju, pareiškėjas norimus paaiškinimus galėjo nurodyti pateiktame skunde, juolab, kad skundą surašė teisininkas, todėl pareiškėjo teisės nėra pažeistos.

Europos Ž. T. Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Ž. T. Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Aukštesnės instancijos teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo padaryta išvada, kad D. S. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 246 str. 1 d. ir 231 str. 1 d., požymių, todėl ikiteisminis tyrimas laikytinas nutrauktu pagrįstai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo atstovo skundas atmestinas ir paliktina galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-16 d. nutartis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 441 str., 442 str. 1 d. 1 p., nutarė:

atmesti pareiškėjo advokato Andriaus Chudenkovo skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.