- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-31
- Bylos Nr.
- Ik-1653-95/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03772-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Liuda Arlauskienė, Bronius Januška
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus, Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūrai
- Pareiškėjas
- Lazdijų rajono savivaldybės
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Kęstučiui Jasiulevičiui, atsakovės atstovei Eglei Izokaitytei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus atstovui Algirdui Kleizai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lazdijų rajono savivaldybės prašymą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Lazdijų rajono savivaldybė (toliau – ir pareiškėja, Savivaldybės) su prašymu (b. l. 1-5), kurį patikslino (b. l. 23-27) (toliau – ir prašymas), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Ministerija) 2010-12-07 raštą Nr. (9-2)-D8-11438 „Dėl savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų, panaudotų pažeidžiant teisės aktus, išieškojimo“ (toliau – ir skundžiamas Raštas, Sprendimas).
Prašyme nurodė, kad Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūra (toliau – ir Agentūra) 2010-11-22 atliko Lazdijų rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimą ir surašė Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo aktą (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodė, kad patikrinus Lazdijų rajono savivaldybės 2009 m. aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimą yra nustatyti atitinkami pažeidimai ir siūloma išieškoti 27, 1 tūkst. Lt. Pažymėjo, kad minėtame Patikrinimo akte nebuvo nurodyti nei pažeisti teisės aktai, nei lėšų išieškojimo tvarka, nei akto apskundimo tvarka. Agentūra 2010-11-24 raštu atsiuntė Savivaldybei pasirašyti Patikrinimo aktą. Savivaldybė, 2010-11-24 gavusi Agentūros 2010-11-22 Patikrinimo aktą su jo išvadomis nesutiko ir 2010-11-26 raštu pateikė teisiškai argumentuotus nesutikimo motyvus. Pareiškėja 2010-12-10 gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010-12-07 rašto kopiją, kuriuo Ministerija Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašo ne ginčo tvarka išieškoti į Valstybės iždo sąskaitą iš Lazdijų rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 27 100 Lt sumą, kaip panaudotą pažeidžiant teisės aktus. Pažymėjo, kad šiame rašte jo apskundimo tvarka nurodyta nebuvo. Pareiškėja nesutinka su šiuo rašte, nes mano, kad Lazdijų rajono savivaldybės 2009 m. aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos panaudotos teisėtai ir pagal paskirtį. Tvirtino, kad Agentūros 2010-11-24 raštu atsiųstame Patikrinimo akte nėra įvardinta, koks įstatymas ar kitas teisės aktas, ar jo dalis yra pažeista panaudojant Lazdijų rajono savivaldybės 2009 m. aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas. Akte nėra nustatytas (konstatuotas) lėšų panaudojimo ne pagal paskirtį ar nenumatytoms priemonėms pagal lėšų panaudojimo sąmatą faktas. Akte yra tik siūlymas išieškoti tariamai pažeidžiant teisės aktus panaudotas lėšas, bet nėra priimtas sprendimas išieškoti lėšas. Ministerijos 2010-12-07 rašte taip pat nėra įvardinta, koks konkrečiai Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo straipsnis ar jo dalis yra pažeista. Tėra abstraktus kaltinimas, kad lėšos panaudotos įstatyme nenumatytiems tikslams. Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d. nurodyta, kad individualus administracinis aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, o 8 str. 1 d. nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pagal 8 str. 2 d., individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Mano, kad Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Aplinkos ministerija, pateikdami Lazdijų rajono savivaldybei abstraktaus pobūdžio kaltinimus, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad specialiosios programos lėšos naudojamos finansiškai remti miško sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės), įsigyti kartografinę ir kitą medžiagą, reikalingą pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti. Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2009-02-27 sprendimu patvirtino 2009 m. Lazdijų rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą, kurios V skyriuje „Medžioklės įstatyme numatytoms priemonėms“ Medžioklės plotų naudotojų rėmimui skyrė 27 070 Lt. 2009-06-09 tarp Lazdijų rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus buvo sudaryta sutartis dėl Medžioklės įstatyme numatytoms priemonėms medžioklės plotų naudotojų rėmimui skirtų lėšų teisėto panaudojimo. Atkreipė dėmesį, kad Ministerijos 2010-12-07 rašte į Valstybės iždo sąskaitą reikalaujama sumokėti 27 100 Lt, nors Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2009-02-27 sprendimu skyrė tik 27 070 Lt. Akcentavo, kad medžioklės plotai yra miško plotai, o medžioklės plotų (miško plotų) naudojimas, t. y. medžiojimas, yra viena iš miško naudojimo rūšių. Todėl asmenys, turintys teisės aktų numatytus dokumentus, leidžiančius medžioti tam tikrame medžioklės plotų vienete, yra teisėti miško naudotojai. Laiko, kad medžiotojų būreliai bei kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos atitinka minėtą lėšų skyrimo kriterijų, nes jie yra teisėti miško naudotojai. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyrius, medžiotojų būreliai ir medžiotojai Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje įgyvendina žalos prevencijos priemones, kuriomis siekiama išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui ir gerinti medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas. Už gautas lėšas jie atsiskaito rajono savivaldybei. Taigi, pareiškėjos nuomone, Savivaldybė, skirdama Lazdijų rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriui anksčiau nurodytiems tikslams įgyvendinti, nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų, o atsakovės veiksmus ir teiginius 2010-12-07 rašte laiko nepagrįstais ir neteisingais.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino patikslintame prašyme ir 2011-03-16 teismo posėdyje išdėstytus argumentus bei prašė prašymą tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio 2011-03-16 ir 2011-05-30 protokolus).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su pateiktu prašymu nesutiko ir prašė pareiškėjos Lazdijų rajono savivaldybės prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į prašymą (b. l. 53-56) nurodė, kad atsakovė gavusi Agentūros Patikrinimo aktą, įvertino nustatytus pažeidimus ir Raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prašydama ne ginčo tvarka išieškoti į valstybės iždo sąskaitą Savivaldybės netinkamai (ne pagal įstatyme įtvirtintas nuostatas) panaudotas Specialiosios programos lėšas. Tvirtino, kad Medžioklės įstatymo 6 str. 3 d. nustatyta, kad žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Pažymėjo, kad šioje nuostatoje taip pat įtvirtinta, kad prevencijos priemonėms, kuriomis miško savininkai, valdytojai ir naudotojai siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės), finansuoti turi būti skiriama ne mažiau kaip 70 proc. lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Medžiotojų būrelis atitinka Medžioklės įstatymo 2 str. 13 d. įtvirtintą medžioklės plotų naudotojo (t. y. fizinis ar juridinis asmuo, galintis būti laukinės gyvūnijos išteklių naudotoju pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą ir turintis nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete) sąvoką. Medžioklės plotų naudotojo ir miško sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo sąvokos nėra tapačios, todėl medžioklės plotų naudotojai negali būti finansiškai remiami įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Medžiotojų būreliai nėra miško sklypų savininkai, valdytojai ar naudotojai, nes būti medžiojamųjų išteklių naudotoju nereiškia būti miško sklypo naudotoju. Mano, kad medžiotojų būreliai neturi jokio teisinio pagrindo jiems nuosavybės ar kita teise nevaldomame sklype taikyti minėtas įstatyme nurodytas žalos prevencijos priemones (t. y. apdoroti želdinius repelentais, aptverti tvoromis ar apsauginėmis juostomis, veisti želdinius, gerinančius laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas ir pan.). Kadangi įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad Specialiosios programos lėšos naudojamos finansiškai remti tik miško sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta savininkus, valdytojus ir naudotojus, o medžiotojai, turintys nustatyta tvarka išduotus leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, yra medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudotojai, bet ne sklypų naudotojai, todėl jų vykdoma veikla negali būti finansuojama iš Specialiosios programos lėšų. Todėl atsakovė visiškai pagrįstai atsižvelgė į departamento nustatytus pažeidimus ir skundžiamu raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją. Be kita ko, nurodė, kad, atsakovės nuomone, Ministerijos kreipimasis į Valstybinę mokesčių inspekciją yra administracinės procedūros, iki Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo išieškoti lėšas ne ginčo tvarka priėmimo, dalis, t. y. procedūrinis dokumentas, kuris pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, todėl byla, vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, nutrauktina.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime ir 2011-03-16 teismo posėdyje išdėstytus argumentus ir prašė bylą nutraukti (žr. teismo posėdžio 2011-03-16 ir 2011-05-30 teismo posėdžio protokolus).
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyrius su pateiktu prašymu sutiko ir prašė pareiškėjos Lazdijų rajono savivaldybės prašymą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į prašymą (b. l. 63-65) nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes bei argumentus kaip ir pareiškėja savo prašyme.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime ir 2011-03-16 teismo posėdyje išdėstytus argumentus ir prašė prašymą tenkinti (žr. teismo posėdžio 2011-03-16 ir 2011-05-30 protokolus).
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūra su pateiktu prašymu nesutiko, prašė pareiškėjos Lazdijų rajono savivaldybės prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į prašymą (b. l. 50) nurodė, kad medžiotojų būreliai nėra miško sklypų savininkai, valdytojai ar naudotojai, nes būti medžiojamųjų išteklių naudotoju nereiškia būti miško sklypo naudotoju. Mano, kad Savivaldybė, skirdamas lėšas medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyrių iš savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo programos pažeidė Įstatymo nuostatas.
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 99).
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į prašymą (b. l. 92) nurodė, kad teismo sprendimas, kiek tai susiję su jo vykdymu, inspekcijos teisėms ir pareigos įtakos neturės. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b.l. 100).
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Ministerija) 2010-12-07 rašto Nr. (9-2)-D8-11438 „Dėl savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų, panaudotų pažeidžiant teisės aktus, išieškojimo“ (toliau – ir skundžiamas Raštas, Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 9, 31, 57).
Kaip matyti iš Rašto turinio, jį atsakovė adresavo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tačiau Rašto kopiją išsiuntė tiek Lazdijų rajono savivaldybei, teik Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui. Rašte buvo nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 str. 4 d., informuojama, kad Alytaus aplinkos apsaugos departamentas patikrino Lazdijų rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo teisėtumą ir Patikrinimo akte nurodė, kad 27 100 Lt suma buvo panaudota Įstatyme nenumatytiems tikslams. Be kita ko, atsakovė paprašė minėtas lėšas ne ginčo tvarka išieškoti į Valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. Apie savivaldybės sumokėtas lėšas prašė informuoti raštu (b. l. . 9, 31, 57).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teisėjų kolegijai daryti išvada, kad vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 d., ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.
ABTĮ 15 str. įtvirtintas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.
Kaip minėta, pareiškėja nesutinka su minėtu atsakovės Raštu, prašo jį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą
Ištyrusi ir įvertinusi byloje esančių rašytinių įrodymų (b. l. 1-47) visumą (ABTĮ 57 str.) bei remdamasi aptartų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija sprendžia, kad Raštas plačiąja prasme yra viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas, bet atlikus šį veiksmą pareiškėjos teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų neatsirado. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl tokio veiksmo negali būti iškelta administracinė byla. Teisminis nagrinėjimas nekeliant konkretaus materialinio pobūdžio reikalavimo yra teisiškai beprasmis.
Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-483/2010, 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-511/2010, 2010-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-354/2010, 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-442-323/2010, 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-875/2010 ir kt.) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2011-03-10 spręsdamas analogiško prašymo priėmimo stadijoje atsisakyti priimti prašymą nutarties teisėtumo klausimą, taip pat pasisakė, kad toks raštas nesukelia teisinių pasekmių (Nr. AS-62- 194/2011).
Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-12-28 įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Savivaldybių aplinkos saugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo rekomendacijų 8 p. nustatyta, kad Aplinkos ministerija, gavusi lėšų panaudojimo patikrinimo aktą, įvertina nustatytus pažeidimus, prireikus paprašo savivaldybes papildomos informacijos ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų, panaudotų pažeidžiant įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tokių lėšų panaudojimą, nuostatas, išieškojimo. Tai reiškia, kad Aplinkos ministerija bei Valstybinė mokesčių inspekcija, besiremdamos patikrinimo aktu gali priimti viešojo administravimo subjekto patvarkymą (įpareigojimą) dėl lėšų išieškojimo. Tik toks patvarkymas (įpareigojimas) būtų privalomas pareiškėjai, t. y. sukeliantis jai atitinkamas teisines pasekmės, todėl pareiškėja galėtų tokį patvarkymą (įpareigojimą) ginčyti teismine tvarka.
Pagal ABTĮ 2 str. 14 d., individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Taigi, individualūs teisės taikymo aktai išreiškia ne tik valstybės valią, bet ir atskirų piliečių valią, jie skirti reguliuoti konkrečius gyvenimo atvejus, skirti konkrečiam asmeniui, nustatančiam konkrečiam asmeniui santykius su konkrečia institucija. Individualus teisės aktas išreiškia kompetentingos institucijos valią administracinių teisinių santykių srityje, išreiškia valią kito asmens atžvilgiu.
Ginčo atveju, skundžiamo Rašto turinio analizė teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad jame pareiškėjos atžvilgiu nėra viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, todėl toks dokumentas negali būti ginčijamas teisme.
Pagal Įstatymo 4 str. 4 d., specialiosios programos lėšas, panaudotas nenumatytiems šiame įstatyme tikslams, Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos teikimu Valstybinė mokesčių inspekcija pasiūlo savivaldybėms per tris mėnesius pervesti į Valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. Jeigu savivaldybės Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiūlyme nurodytu laiku neperveda lėšų, Valstybinė mokesčių inspekcija priima sprendimą šias lėšas išieškoti ne ginčo tvarka.
Įvertinusi paminėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės kreipimasis į Valstybinę mokesčių inspekciją yra administracinės procedūros iki Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo išieškoti lėšas iš savivaldybės ne ginčo tvarka priėmimo dalis, t. y. procedūrinis dokumentas, kurio apskundimo tvarkos teisės aktai nenumato.
Todėl, apibendrinusi tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Raštas negali būti laikomos nei individualiu teisės aktu, nei administraciniu aktu ABTĮ 2 str. 15 d. ir Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 15 d. prasme, nes juo nėra išreikštas sprendimas viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjos teisių ar pareigų ir pats savaime jokių pasekmių nesukelia. Panaikintas gali būti tik administracinis aktas. Ginčo atveju, Raštas pareiškėjai sukelia procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio teisines pasekmes. Taigi, ginčijamas dokumentas savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, o juo tik pradedama vykdyti procedūra dėl lėšų išieškojimo. Pareiškėjos ginčijamas Raštas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 str. 1 d. Raštas (Sprendimas) yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kurie pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku. ABTĮ 15 str. 1 d. pateiktas konkretus sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, tačiau į jį nepatenka pareiškėjos reikalavimas dėl Rašto (Sprendimo) panaikinimo. Administraciniai teismai nėra įstatymų leidėjo įgalinti tirti ginčų dėl viešojo administravimo subjektų procedūrinio pobūdžio raštų. Kaip minėta, teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Raštą (Sprendimą), kuris jai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu, t. y. ši byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Pareiškėjai išaiškintina ABTĮ 102 str. 3 d. nuostatos, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 101 str. 1 p., 102 str. 2 d., 105-106 str. ir 149 str.,
nutarė:
administracinę bylą pagal pareiškėjos Lazdijų rajono savivaldybės prašymą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūrai dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.
Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka, paduodant atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.