- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- e1-3289-1217/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30964-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį galutine 60 MGL (2 259,60 Eur) bauda bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 3 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones ir konfiskuota iš V. P. automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti 1 610 Eur dydžio suma (duomenų apie baudos sumokėjimą nėra);
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 6.54 val., Tuskulėnų ir Apkasų g. reguliuojamoje sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,17 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. P. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d. nakties metu vartojo alkoholinius gėrimus už savo gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Vartojo su dviem vyrais, kurių vardų neatsimena, susipažino tą pačią dieną prie (duomenys neskelbtini) „IKI“ parduotuvės. Vartojo 2 butelius 0,7 litro talpos degtinės „Lithuania“. Trise išgėrė tuos alkoholinius gėrimus ir vienas iš tų vyrų pasakė, kad jam trūksta alkoholinių gėrimų, pasiūlė važiuoti automobiliu, kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) „IKI“ aikštelėje. Kam priklauso tas automobilis, jis nežino. Jis vairavo, kadangi tas kitas vyras buvo labai neblaivus. Žino, kad negali vairuoti transporto priemonės, kadangi neturi tam teisės, tačiau neapgalvojęs galimų pasekmių vis tiek sėdo už automobilio vairo. Važiavo pas to vyro kažkokį pažįstamą paimti alkoholinių gėrimų, jis liko automobilyje, o tas vyras nuėjo paimti alkoholinių gėrimų. Grįžęs pasakė, kad negavo, tačiau termose turėjo samagono (naminės). Pačiame automobilyje vairuodamas jis alkoholinių gėrimų nevartojo. Alkoholinių gėrimų pasiimti važiavo kažkur už Kalvarijų turgaus, tikslaus adreso nežino. Jau važiuojant atgal link namų, kliudė kitą automobilį, atvyko policijos pareigūnai ir nustatė, kad yra neblaivus. Vartoja alkoholinius gėrimus retai, tą dieną buvo apsipykęs su sugyventine, todėl susinervinęs ir išgėrė. Asmenis, su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus, jis matė pirmą ir paskutinį kartą, nežino nei jų vardų, nei kur jie gyvena. Labai gailisi dėl šio savo poelgio, priėmė blogą sprendimą vairuodamas automobilį neblaivus. Mano, kad net nebūtų vairavęs transporto priemonės neblaivus, tačiau vienam iš tų vyrų, su kuriais vartojo alkoholį, labai trūko išgerti, šis prikalbino važiuoti, o būdamas neblaivus negalėjo apgalvoti galimų pasekmių. Pirmą kartą išvis vartojo alkoholį su jam nepažįstamais asmenimis ir ne namuose. Jeigu kartais nusprendžia išgerti alkoholinių gėrimų, visada geria namuose arba kavinėje, tačiau tą dieną buvo apsipykęs su sugyventine, todėl negalėjo priimti protingų sprendimų. Teisės vairuoti jis niekada neturėjo, niekada nebuvo išsilaikęs teisių. Nori dar kartą paminėti, kad pilnai prisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką ir labai dėl to gailisi. Jis pareigūnų atžvilgiu nebuvo agresyvus, buvo geranoriškai nusiteikęs, iš karto prisipažino, kad vairavo ir yra neblaivus. Kiek pamena, kai tikrino jo blaivumą alkotesteriu, nustatė 3,17 promilių neblaivumą. Jam pareigūnai įteikė šaukimą atvykti į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, automobilį išsivežė traliukas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. B. nurodė, kad yra automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, pirko automobilį prieš du mėnesius. Dar nespėjo įregistruoti automobilio, todėl nėra nurodytas sistemose kaip savininkas, tačiau yra pirkimo/pardavimo sutartis. Jis dirba (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš dvi savaites, į autoservisą atvažiavo S. (pavardės nežino) kartu su R. (pavardės nežino), jie paliko savo automobilį Mitsubishi (valstybinių numerių nepamena) tvarkyti autoservise, kuriame dirba. Savo automobilį tiems asmenims paskolino naudotis tol, kol bus sutvarkytas jų automobilis. S. su R. neturėjo kuo grįžti nuo autoserviso, todėl pats jiems pasiūlė paskolinti savo mašiną. Nežinojo, kad jo automobilį gali vairuoti kuris nors iš jų neblaivus, o juo labiau, kad vairuos jam nepažįstami asmenys. 2024 m. rugpjūčio 10 d. norėjo susisiekti su R., kad atvyktų atsiimti savo automobilio ir grąžintų jo, tačiau R. telefonas nuo šeštadienio buvo išjungtas ir jam nepavyko susisiekti. Kad automobilis yra saugojimo aikštelėje, sužinojo tik pirmadienį (2024 m. rugpjūčio 12 d.), kai susisiekė tyrėja. Nepažįsta jokio asmens vardu V., jis automobilį skolino R. ir S. (jie atvyko į autoservisą palikti savo automobilį tvarkyti dviese). Neturi jokių giminystės ryšių su nei vienu iš anksčiau minėtų asmenų. Prašo leisti atsiimti automobilį iš saugojimo aikštelės. Apie įvykį, kad kažkas jo automobilį vairavo neblaivus, jis nieko nežino ir papasakoti negali.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. M. nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d., ryte, apie 6.50 val., ji važiavo į darbą. Vairavo jos mamai priklausantį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo Tuskulėnų gatve link Apkasų gatvės, iš pirmos eismo juostos suko į dešinę, jai degė žalios spalvos šviesoforas. Ji suko į dešinę iš karto į antrą eismo juostą, kadangi norėjo važiuoti toliau tiesiai Apkasų gatve, o iš pirmos juostos galima būtų sukti tik į dešinę pusę, jos greitis buvo gana mažas, tikrai ne daugiau 30 km/h. Jai pasukus į dešinę, pajuto smūgį į automobilio kairės pusės galinę dalį. Sukdama į dešinę ji nematė, kad jai iš kairės pusės važiuotų automobilis, jeigu būtų mačius, tikrai būtų sustojus ir išvengus šio eismo įvykio. Sustojus išlipo iš automobilio, pamatė, kad į jos automobilį įvažiavo Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš automobilio išlipo du vyrai, akivaizdžiai neblaivūs, norintys pasišalinti iš įvykio vietos. Tie du vyrai apsižiūrėjo savo automobilį, dar ant jos šūkavo įvairius necenzūrinius žodžius ir norėjo nueiti atgal į savo automobilį, tačiau į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnas, važiavęs po tarnybos, kuris matė šį eismo įvykį. Kiek žino, tas policijos pareigūnas taip pat parašė paaiškinimą dėl matyto eismo įvykio. Ji iš karto po eismo įvykio paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie avariją, kadangi Volkswagen automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Abu asmenis ji matė pirmą kartą, jų nepažįsta ir nėra anksčiau niekur mačiusi. Automobilio vairuotojas buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, tiek sportinės kelnės, tiek striukė buvo tamsios spalvos, kiek pamena, sportbačiai taip pat buvo tamsios spalvos. Vyras buvo (duomenys neskelbtini) kirptais plaukais ir (duomenys neskelbtini) barzda. Kiek pamena, automobilio vairuotojas išlipęs su ja kalbėjo lietuviškai, keleivis kalbėjo (duomenys neskelbtini). Keleivis atrodė nusiteikęs agresyviai, dar atsisėdęs atgal į automobilį atsidarė alaus, pasigarsino automobilyje muziką. Atvykus policijos pareigūnams jie paprašė parašyti paaiškinimą dėl to, kas nutiko, pareigūnai pradžioje minėjo, jog ilgokai visos procedūros gali užtrukti, tačiau vėliau jai leido važiuoti, apie apklausą nieko neminėjo. Taip pat pareigūnai jai davė pasirašyti, jog saugos savo automobilį, neparduos jo ir kitaip nedisponuos, kol vyks ikiteisminis tyrimas. Iš įvykio vietos ji išvyko apie 8 val. ryte.
2024 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta Tuskulėnų g. ir Apkasų g., Vilniuje, sankirta, kurioje Apkasų g., prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos priekiu į Apkasų g. link stovi mėlynos spalvos VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis. Automobilis iš išorės ir visų pusių turi apgadinimus: apgadintas dešinės pusės priekinis bamperis, dešinės pusės priekinis sparnas.
2024 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas pavadinimu, kuriame pranešėja V. M. operatoriui nurodo, kad į jos vairuojamą automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuskulėnų g. ir Apkasų g. sankirtoje atsitrenkė kitas automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)ir panašu, kad abu žmonės neblaivūs.
2024 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai, užfiksuoti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų mobiliomis kameromis.
2024 m. rugsėjo 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas „JUDU“ pateiktas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, esančios Tuskulėnų – Apkasų g. reguliuojamoje sankryžoje.
2024 m. rugpjūčio 11 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. V. P. pirmojo tikrinimo metu 7.13 val. buvo nustatytas 3,17 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo 7.34 val. metu buvo nustatytas 3,92 promilių neblaivumas. Pridėti alkotesterio kvitai.
Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš AB „Regitra“ duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas – L. B..
VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, vidutinė 2006 metų gamybos automobilio VW Passat kaina Lietuvoje su PVM yra 2 440 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. P. 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 6.54 val., Tuskulėnų ir Apkasų g. reguliuojamoje sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 3,17 promilės. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, liudytojos V. M. ir R. B. paaiškinimai, kitų objektų apžiūros protokolai ir vaizdo įrašų duomenys, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, kiti byloje surinkti įrodymai. Šiais savo veiksmais V. P. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Kaltinamasis V. P. nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d. nakties metu vartojo alkoholį – degtinę, su dviem vyrais, su kuriais susipažino tą pačią dieną. Suvartojus alkoholį, nutarė automobiliu vykti iki parduotuvės įsigyti alkoholio. Automobilį vairavo jis dėl to, kad kitas vyras buvo labai neblaivus. Nurodė žinojęs, kad negali vairuoti transporto priemonės kadangi neturi tam teisės, tačiau neapgalvojęs galimų pasekmių vis tiek sėdo už automobilio vairo. Taigi, kaltinamasis V. P. praktiškai iš karto po alkoholio vartojimo sėdo prie automobilio vairo, taigi konstatuotina, kad kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, jog KET draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Juolab kad kaltinamasis V. P. jau yra baustas už analogiškus KET pažeidimus. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog V. P. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių
Kaltinamasis V. P. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, dėl prokurorės siūlomos bausmės nurodė, kad prašo skirti švelnesnę bausmę ar mažesnį bausmės dydį.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, tai patvirtina ir nagrinėjamo įvykio aplinkybės – jo metu dėl kaltinamojo veiksmų įvyko eismo įvykis, buvo apgadintas kitų eismo dalyvių turtas ir sutrikdytas eismas, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, pavartojęs stipraus alkoholio, praktiškai iš karto sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. P. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. P. darbingo amžiaus, VSDFV duomenimis šiuo metu yra nedirbantis, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nevedęs, turintis pastovią gyvenamąją vietą. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (turi galiojančių nuobaudų, paskirtų nuobaudų nelinkęs atlyginti), be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų – V. P. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį, kuris neapdraustas ir neturintis galiojančios techninės apžiūros, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (kai jam buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas). Taip pat kaltinamasis yra teistas – už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (tuomet jam buvo nustatytas 3,88 promilių neblaivumas), duomenų apie savanorišką baudos sumokėjimą nėra. Tai yra neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, tačiau nagrinėjamo įvykio aplinkybės sudaro pagrindo manyti, jog kaltinamasis V. P. (nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teigė alkoholį vartojantis retai), tačiau jau ilgą laikotarpį turi problemų dėl nesaikingai alkoholio vartojimo ir problemų dėl savo elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio.
Skiriant bausmę, taip pat svarbios aplinkybės ir dėl kaltinamojo turtinės padėties – teismui pateiktais bei valstybės registruose esančiais duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis yra nedirbantis (jau apie (duomenys neskelbtini) metus), t. y. neturi legalių pajamų, pastovaus pragyvenimo šaltinio, be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko bei Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, jog kaltinamojo atžvilgiu yra vykdomi priverstinai išieškojimai, teismo paskirtos baudos nėra atlyginęs. Taigi savanoriškai įvykdyti turimus įsipareigojimus kaltinamasis neturi galimybės.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, įvertinęs nurodytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebūtų pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją – baudą, kadangi kaltinamasis neturi galimybių ją sumokėti. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą kitą bausmės rūšį – arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis – 45 paras. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. P. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 30 parų arešto bausmė.
Taip pat, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo V. P. padaryta nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su jo polinkiu (priklausomybe) vartoti alkoholį. Įvertinus tai, jog V. P. pirmą kartą paskirta arešto bausmė, kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis, nesiregistruojantis Užimtumo tarnyboje, turintis problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo bei elgesio pavartojus alkoholį, teismo nuomone, jo elgesio priežiūra bei pastangos pakeisti elgesį specialistų pagalba turėtų kaltinamąjį paveikti taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Taigi teismas nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, ir yra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam V. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą 10 mėnesių (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys), netaikant intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, skirti kaltinamajam V. P. intensyvią priežiūrą netikslinga. Vietoje intensyvios priežiūros, siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat užtikrinti kaltinamojo užimtumą bei sustabdyti nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, bausmės vykdymo atidėjimo metu V. P. įpareigotinas: 1) dirbti arba registruotis be pažeidimų Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); 3) gydytis nuo alkoholizmo, nuteistajam sutinkant; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 6, 10 punktai).
Kaltinamasis V. P. laikinai suimtas nebuvo.
V. P., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę bei sukėlė eismo įvykį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 3,17 promilių neblaivumas, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, ką patvirtina nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Jis vairavo automobilį ryte, Vilniaus mieste, intensyvaus eismo gatvėje, atliko vairavimo manevrą sankryžoje ir sukėlė eismo įvykį. V. P. tokias savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET.
Pabrėžtina, kad kaltinamasis V. P. ne pirmą kartą yra traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu (tiek administracine tvarka, tiek ir baudžiamąja tvarka, tačiau tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir pakartotinai padarė analogišką nusikalstamą veiką. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 20 d. (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. P. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas trečiam asmeniui – R. B. (kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilį įsigijo du mėnesiai iki nagrinėjamo įvykio, tačiau nespėjo įregistruoti automobilio), nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 2 440 Eur su PVM. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Kadangi nagrinėjamu atveju automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – R. B., kuris pagal bylos duomenis nežinojo ir nematė, kokios būklės kaltinamasis vairavo šį automobilį, taip pat nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, iš kaltinamojo Valstybės naudai išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2 440 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis V. P. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemones, nusikaltimas padarytas mieste, intensyvaus eismo gatvėje, kai kaltinamajam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, ne pirmą kartą kaltinamajam šiurkščiai pažeidus KET reikalavimus ir vairavus transporto priemonę, esant neblaiviam. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, automobilio vertę, konstatuojama, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo atveju laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui.
Kaltinamajam V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktini nepakeisti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintini.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti V. P. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 3, 5, 6, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros įpareigoti nuteistąjį V. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); 3) gydytis nuo alkoholizmo, nuteistajam sutinkant; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d.;
2) išieškoti iš V. P. valstybės naudai automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 440 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt eurų).
V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, AB „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. P. atėmimą 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d.
Išaiškinti nuteistajam V. P., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos ir atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną (Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: vilnius@probacija.lt);
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:
1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;
2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.