- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-06-12
- Bylos Nr.
- 1-52-50/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Juozapas Surblys
- Kaltinamasis
- A. T.
- Advokatai
- Antanas Lekstutis
A. T., gimusi (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini)) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, be nuolatinės gyvenamosios vietos, 2002-11-12 nuosprendžiu nuteista pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2005-01-03 nuosprendžiu nuteista pagal BK 178 str. 1 d. aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2005-04-19 nuosprendžiu nuteista pagal BK 178 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme, 2005-12-12 nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, šiuo metu atliekanti laisvės atėmimo bausmę,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d., 178 str. 3 d., 214 str. ir 182 str. 1 d.;
L. G., gimusi (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, galiojančių teistumų neturinti,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d., 259 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamosios A. T. ir L. G. , veikdamos kaip bendrininkės, 2004 m. balandžio 5 d. naktį, apie 1 val. 30 min., būdamos viešbučio „Klaipėda“, esančio (duomenys neskelbtini), 704 kambaryje, kuriame buvo apsigyvenęs Danijos pilietis L. B.N. , įvykdė svetimo turto pagrobimą, pavogdamos minimo piliečio daiktų ir pinigų už 5 390 Lt: fotoaparatą „Canon“ už 1 500 Lt, videokamerą už 2 000 Lt, kitą fotoaparatą už 500 Lt, 50 Lt vertės piniginę su joje buvusiais pinigais – 500 Lt, vairuotojo pažymėjimą, kuris materialiai įvertintas 200 Lt, mobiliojo ryšio telefono aparatą „Siemens C-45“ su kortele už 600 Lt, dvi banko kredito korteles, kurios materialiai įvertintos 40 Lt;
2004 m. balandžio 29 d. naktį, apie 1 val., kaltinamosios A. T. ir L. G. , taip pat veikdamos kaip bendrininkės, būdamos (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kuriame laikinai buvo apsigyvenęs nukentėjusysis J. K. , įvykdė svetimo turto pagrobimą:
nukentėjusiajam į butą pakvietus dvi iki tol nepažįstamas merginas, kaip vėliau paaiškėjo–kaltinamąsias, ir begeriant alkoholinius gėrimus nukentėjusiajam užmigus, kaltinamosios pagrobė jam priklausančius pinigus – 1 560 eurų (5 398 Lt), 5 100 Lt, auksines grandinėles atitinkamai už 2 000 Lt ir 1 800 Lt, mobiliojo ryšio telefono aparatą su kortele už 925 Lt, iš viso už 15 223 Lt;
be to, kaltinamoji A. T. 2004 m. gegužės 23 d. naktį, apie 2 val. 30 min., įvykdė didelės vertės svetimo turto pagrobimą: būdama (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kuriame buvo laikinai apsigyvenęs Olandijos pilietis A. J. M. V. R. , šiam užmigus iš buto pavogė daiktų ir pinigų už 3 440 Lt – lagaminą už 344 Lt, dėklą už 450 Lt, 70 eurų (240 Lt), dvi pinigines už 175 Lt ir 344 Lt, odos švarką už 1 032 Lt, mobiliojo ryšio telefono aparatą už 700 Lt, kosmetikos priemonių už 155 Lt. Su pavogtais daiktais ir pinigais išeidama iš buto, pasiėmė automobilio „Suzuki Grand Vitara“, kuriuo naudojosi nukentėjusysis, raktelius, kuriais užvedė to paties namo kieme stovėjusio automobilio variklį, ir šį automobilį, kuris tuo metu nuosavybės teise priklausė UAB „Hansa lizingas“, pagrobė, juo išvažiuodama iš namo kiemo, o po to palikdama kitoje miesto vietoje – Joniškės gatvėje. Palikdama automobilį, kurio vertė 41 000 Lt, iš jo dar pagrobė 500 Lt vertės CD grotuvą.
Dėl nurodytų nusikalstamų veikų kaltinamoji A. T. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad ji prisipažįsta dėl vagystės iš L. B. N., kad ji ir L. G. neblaivų nukentėjusįjį sutiko mieste kaltinamajame akte nurodytu laiku, o po to visi trys nuėjo į „Klaipėdos“ viešbutį, kur gėrę alkoholinius gėrimus, o ji su nukentėjusiuoju turėjusi lytinius santykius. Išeidama iš kambario, kuriame liko nukentėjusysis ir L. G. , ji nukentėjusiajam nematant susirinkusi kaltinamajame akte nurodytus daiktus, iš jų ir piniginę, kurioje buvo šiek tiek pinigų, iš viešbučio išėjusi. Ką būdama nukentėjusiojo kambaryje darė L. G. , ji nežinanti, su ja susitarimo vogti nebuvę.
Dėl nukentėjusiojo J. K. daiktų ir pinigų vagystės kaltinamoji A. T. paaiškino, kad L. G. spaudoje buvo paskelbusi apie lytinių paslaugų teikimą, todėl minėtą naktį L. G. paskambino iki tol nepažįstamas nukentėjusysis, kuris prašęs, kad į jo butą atvyktų dvi merginos. Kadangi su L. G. jos bendravusios teikiant lytines paslaugas, abi, atsiliepdamos į skambutį, nuvykusios į butą, kurį nurodęs J. K. . Kadangi su J. K. buvęs vyriškis atsisakęs bendrauti su L. G. ir nuėjęs į kitą kambarį, tai jie likę trise. J. K. L. G. davęs pinigų ir prašęs parnešti dar alkoholinių gėrimų, o ji turėjusi lytinius santykius su J. K. . Kadangi nukentėjusysis vengęs sumokėti už lytines paslaugas, jam užmigus, kol dar iš parduotuvės nebuvo grįžusi L. G. , nuo kaklo ir rankos nuėmusi grandinėles, iškrausčiusi kišenes, pasiėmusi pinigus ir iš buto išėjusi. Šio įvykio metu susitarimo su L. G. apvogti nukentėjusįjį taip pat nebuvo, ji viską padariusi viena ir dėl nesumokėto atlyginimo. Be to, telefono aparato ji nevogusi, vietoje savojo per klaidą paėmusi nukentėjusiojo aparatą.
Dėl Olandijos piliečio A. J. M. V. R. turto vagystės A. T. paaiškino, kad kaltinamajame akte minimu laiku su nukentėjusiuoju susipažino viename iš miesto centre esančių barų, iš kurio ji ir nukentėjusysis atėję į jo butą, kur lytiškai santykiavę. Kadangi nukentėjusysis nesumokėjęs už lytines paslaugas ir užmigęs, nusprendusi pati pasiimti jo daiktus ir iš buto išeiti. Todėl pasiėmusi piniginę, kurioje buvo 175 Lt pinigų, lagaminą, kosmetikos priemones, telefono aparatą, švarką ir iš buto išėjusi. Kadangi dar ateinant į butą nukentėjusysis rodęs kieme prie namo stovintį savo automobilį, išeidama iš buto paėmusi ir automobilio raktelius. Nors automobilio vogti nenorėjusi, tačiau reikėję gabenti iš buto išneštus daiktus, todėl užvedusi automobilio, kurį buvo parodęs nukentėjusysis, variklį ir išvažiavusi. Tačiau važiuojant Joniškės gatve, pastebėjusi policijos pareigūnus ir išsigandusi, kad gali būti sulaikyta, metusi automobilį ir grįžusi į (duomenys neskelbtini) esantį butą, kur tuo metu gyvenusi.
Kaltinamoji L. G. dėl veikų, susijusių su svetimo turto vagystėmis, kalta neprisipažino ir paaiškino, kad iš tikrųjų ji bendravo su A. T. , kartu vykdydavo seksualinio pobūdžio užsakymus, todėl ir tuos du kartus, kurie nurodyti kaltinamajame akte, vyko į viešbutį ir butą. Pirmą kartą ji ir A. T. miesto centre susitikusios su angliškai kalbančiais neblaiviais užsieniečiais, vienas iš jų pakvietęs vykti į „Klaipėdos“ viešbutį. Nuvykus į viešbučio kambarį, ji užėjusi į vonią, tuo metu su užsieniečiu bendravusi A. T. . Išėjusi iš vonios, ji atsigulusi pas vyriškį į lovą, nes A. T. ruošėsi išeiti. Apie tai, ką išeidama darė A. T. , ar ji ką nors iš kambario išsinešė, nežinanti, nes nemačiusi, to negalėjęs matyti ir girtas užsienietis. Maždaug po pusės valandos iš viešbučio kambario išėjusi ir ji, grįžusi į (duomenys neskelbtini) esantį butą, kuriame tuo metu su A. T. gyveno. Išeidama iš viešbučio kambario, pasiėmusi užsieniečio telefono aparatą ir 120 Lt, tačiau tai padariusi ne kaip vagystę, o dėl to, kad už sekso paslaugas užsienietis nesumokėjęs.
Į J. K. butą kaltinamajame akte nurodytu laiku ji atvykusi kartu su A. T. , nes jos spaudoje buvo pasiskelbusios apie lytinių paslaugų teikimą. Atvažiavus nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini) gatvę, bute jas sutikę du vyrai, iš kurių vienas iš karto atsisakęs bendrauti ir išėjęs į kitą kambarį. Su kitu vyriškiu, kaip paaiškėjo, su J. K. , jos gėrė alkoholinius gėrimus, po to ji išėjusi nupirkti dar gėrimų, bute likusi A. T. ir vyriškis. Grįžusi iš parduotuvės, rado vyriškį bemiegantį, o A. T. besiruošiančią išeiti. Mačiusi, kaip A. T. , išeidama iš buto, pati pasiėmusi 200 Lt už suteiktas lytines paslaugas, o vėliau A. T. jai sumokėjusi 200 Lt ir 30 eurų. Apie klofelino naudojimą to įvykio metu ji nieko nežinanti, to ir nebuvo, o ikiteisminio tyrimo metu apie klofelino naudojimą kalbėjusi aplinkybių priversta, nes tuo siekusi būti paleidžiama iš sulaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamosios A. T. ir L. G. dėl nurodytų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies, jų padarytos veikos yra įrodytos kitų duomenų, kurie priimant nuosprendį vertintini kaip įrodymai, visuma:
1) dėl nukentėjusiojo L. B. N. turto vagystės.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis yra Olandijos pilietis, įvykio metu buvo apsigyvenęs „Klaipėdos“ viešbutyje. Apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą nukentėjusiajam buvo išsamiai pranešta, duoti parodymus ir dalyvauti teisiamajame posėdyje nukentėjusysis atsisakė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 251 str. nuostatos leidžia teismui nagrinėti bylą neatvykus nukentėjusiajam ar jo atstovui, jei įmanoma išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir apginti nukentėjusiojo interesus. Teismas daro išvadą, kad tokios galimybės yra, nes nukentėjusiojo parodymų ikiteisminiame bylos tyrimo procese turinys patvirtina tik įvykio faktą, ką iš esmės pripažįsta ir kaltinamosios. Kaltinamųjų buvimą įvykio vietoje kaltinamajame akte nurodytu laiku, o iš dalies ir kaltinamųjų dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, patvirtina ir 2004-04-05 policijos tarnybinis pranešimas, kuris atspindi nukentėjusiojo parodymų esmę. Be to, padarytos veikos objektyviuosius požymius atspindi ir įvykio vietoje – viešbučio kambaryje – palikti abiejų kaltinamųjų rankų pirštų daktiloskopiniai pėdsakai.
Paties nukentėjusiojo parodymų, duotų bylos tyrimo ikiteisminio proceso metu, turinys neprieštarauja pačių kaltinamųjų parodymų turiniui dėl įvykio vietos, laiko aplinkybių, taip pat dėl įvykio kilimo priežasčių.
Vertinant abiejų kaltinamųjų, kaip bendrininkių, padarytus veiksmus kaip veikos dėl svetimo turto pagrobimo objektyviąją pusę, vertintini ir kaltinamųjų veiksmų subjektyvieji požymiai, kas lemia kiekvienos kaltinamosios kaltės apibrėžimą: kaip matyti iš įvykio aplinkybių visumos, kaltinamosios, kurios tuo metu gyveno kartu, artimai bendravo, į nukentėjusiojo kambarį pateko vadovaudamosi kitomis paskatomis, tačiau netrukus bendrais veiksmais įgyvendino ir anksčiau nurodytą sumanymą – apvogė nukentėjusįjį. Kaltinamosios ir pačios pripažįsta, kad nukentėjusiajam nematant pasiėmė jo daiktus ir iš kambario išėjo. Kaltinamųjų aiškinimai, kad daiktus ir pinigus jos neva pasisavinusios dėl to, kad nukentėjusysis joms tinkamai neatlyginęs už sekso paslaugas, yra akivaizdžiai naivūs ir jie atmestini. Pirmiausia dėl to, kad nukentėjusiojo turtą to paties įvykio metu vogė abi kaltinamosios ir vogė tai, kas buvo vertinga ir ką realiai buvo galima pavogti. Antra, pavogto turto vertė yra gana didelė ir, trečia, kad pavogtą turtą abi kaltinamosios pargabeno į tą patį butą. Tokių veiksmų visuma rodo abiejų kaltinamųjų veikimo motyvus bei rodo akivaizdų bendrininkavimą.
Abiejų kaltinamųjų padaryta veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.;
2) dėl nukentėjusiojo J. K. turto vagystės.
Nukentėjusysis J. K. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Iš nukentėjusiojo J. K. parodymų, duotų bylos ikiteisminio tyrimo bei jos nagrinėjimo teisme procesų metu, matyti, kad 2004-04-29 vakare į laikinai nuomojamą butą (duomenys neskelbtini) pakvietė dvi iki tol nepažįstamas merginas, kurių telefonų numeriai buvo laikraštyje. Atvykus merginoms, su jomis gėrė alkoholinius gėrimus. Po kažkurio laiko L. G. išėjusi nupirkti dar gėrimų, jis likęs su A. T. , tačiau po kelių minučių jis netikėtai užmigęs, o rytą pabudęs neberadęs daiktų ir pinigų: 1 560 eurų, 5 100 Lt, dviejų auksinių grandinėlių, mobiliojo ryšio telefono aparato.
Kaip matyti iš kaltinamosios A. T. parodymų, dėl vagystės prisipažįsta tik ji ir neigia, kad tai darė bendrininkaudama su L. G. .
Buvimą įvykio vietoje nurodytu laiku pripažįsta abi kaltinamosios, tai patvirtina nukentėjusysis bei su juo butą nuomojęs liudytojas D. T. .
Sprendžiant abiejų kaltinamųjų kaltumo dėl svetimo turto pagrobimo bendrininkaujant klausimą, atsižvelgtina, kad abi kaltinamosios veikė vadovaudamosi bendrais motyvais – prisidengdamos sekso paslaugų teikimu, kartu siekė užvaldyti jas pasikvietusių asmenų, tarp jų ir J. K. , turtą. L. G. prisipažįsta gavusi pinigų – 200 Lt ir 30 eurų dėl tam tikrų jos veiksmų, susijusių su įvykiu, tačiau aiškina, kad šiuos pinigus A. T. jai sumokėjusi už padarytą darbą – už iškvietimo į butą organizavimą. Tačiau L. G. kartu pripažįsta, kad iš buto, kuriame gyveno nukentėjusysis, su A. T. išėjo kartu. Todėl vertinant abiejų kaltinamųjų pripažinimo kaltomis klausimą pažymėtina, kad esant akivaizdžiai bendram kaltinamųjų motyvui, neturi reikšmės, kad nusikalstamų veiksmų objektyviąją pusę sudarančius veiksmus daugiau ar mažiau vykdė kuri nors viena iš kaltinamųjų, tai pripažįsta A. T. . Pagaliau tiek šio įvykio, tiek kitų šiuo nuosprendžiu nustatomų įvykių kontekstas rodo, kad kaltinamųjų veikimas buvo suderintas: teikiant sekso paslaugas, buvo ieškoma būdų, kaip pasisavinti asmenų, kvietusių kaltinamąsias į butą, turtą. L. G. ne tik rūpinosi atvykimu į butą, bet ir pirko alkoholinius gėrimus, kad būtų galima sumažinti nukentėjusiojo budrumą. Dėl šio įvykio taip pat pažymėtina, kad A. T. aiškinimai dėl turto grobimo motyvų – esą nukentėjusysis nesumokėjo už sekso paslaugas – yra akivaizdžiai nerealūs ir išgalvoti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto buvo pagrobta už didelę sumą, buvo grobiami labiausiai kaltinamąsias traukiantys dalykai – pinigai, auksas, telefono aparatas. Tai, kad kaltinamoji A. T. dėl kažkokių priežasčių bute paliko savąjį telefono aparatą, kaltės klausimo išsprendimui jokios reikšmės neturi, jos aiškinimas, kad telefoną ne pagrobė, o neva sukeitė, yra teisiškai nepagrįstas.
Tačiau abiejų kaltinamųjų padaryta veika kvalifikuotina ne pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., kaip nurodoma kaltinamajame akte, o pagal BK 178 str. 1 d., kaip svetimo turto pagrobimas. Tokią išvadą lemia tai, kad į bylą nesurinkta duomenų, kurie kaip įrodymai patvirtintų, jog kaltinamosios įvykio metu nukentėjusiojo greitam užmigdymui – galimybės priešintis atėmimui – būtų naudojusios specialias vaistines poveikio priemones, kaip buvo manoma, – klofeliną. Tačiau nukentėjusiojo organizme tokių priemonių nebuvo rasta;
3) dėl nukentėjusiojo A. J. M. V. R. turto grobimo.
Nukentėjusysis, kuris yra Olandijos pilietis, taip pat prašė bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi proceso metu apie įvykio aplinkybes jis davė parodymus.
Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2004 m. gegužės 3 d. nukentėjusysis kreipėsi į policiją, pranešdamas apie vagystę jo nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog kartu pavogtas ir kieme stovėjęs automobilis SUZUKI GRAND VITARA, priklausęs firmai „Siglita“.
Tikrinant įvykio aplinkybes buvo apžiūrėtas butas kaip įvykio vieta.
Iš kito įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2004 m. gegužės 24 d. rytą, 8 val. 30 min., prie (duomenys neskelbtini) buvo surastas automobilis SUZUKI GRAND VITARA, kuris naktį buvo pavogtas iš kiemo (duomenys neskelbtini).
Ši objektyvią reikšmę turinti aplinkybė patvirtina kaltinamosios parodymų turinį apie automobilio pagrobimą iš tos vietos, kur jis stovėjo.
Byloje yra ir kitų duomenų, kurie patvirtina kaltinamosios dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme: iš specialisto 2004 m. liepos 9 d. išvados matyti, kad iš įvykio vietos paimti du pirštų pėdsakai yra palikti kaltinamosios A. T. .
Iš paties nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nurodytą naktį į nuomojamą butą grįžo su nepažįstama mergina, su kuria gėrė alkoholinius gėrimus, po to užmigo, o rytą merginos bute nebebuvo, o iš buto buvo pavogti daiktai, pinigai, bankų kortelės, iš kiemo – automobilis.
Iš daiktų pateikimo 2004 m. gegužės 25 d. protokolo matyti, kad dalį daiktų – lagaminą, tušinukus, žiebtuvėlius ir kt., pagrobtų iš nukentėjusiojo buto, buvo surasti pas kaltinamąją, o jos dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme patvirtina dar ir tai, kad 2004 m. gegužės 26 d. vykdant asmens parodymo atpažinti procesą nukentėjusysis atpažino kaltinamąją, kuri įvykio naktį buvo jo bute.
Kaip minėta, kaltinamoji pripažįsta iš buto išnešusi kaltinamajame akte nurodytą turtą, nors nurodo motyvą, kad taip padariusi dėl to, kad nukentėjusysis nesumokėjęs už sekso paslaugas. Kartu kaltinamoji, pripažindama, kad iš namo kiemo nuvarė automobilį, kuriuo naudojosi nukentėjusysis, tačiau realiai automobilio vogti neketinusi, automobilis buvęs reikalingas tik iš buto paimtų daiktų pergabenimui.
Sprendžiant kaltinamosios padarytų veikų esmę tiek dėl daiktų ir pinigų, tiek dėl automobilio pagrobimo pažymėtina, kad kaltinamoji akivaizdžiai padarė veiksmus, sudarančius nusikalstamos veikos objektyviąją pusę. Vertinant kaltinamosios išreikštus tų veiksmų motyvus, atsižvelgtina, kad kaltinamosios teiginiai apie daiktų ir pinigų pasisavinimą kaip tariamą nesumokėtą atlyginimą už paslaugas atmestini kaip nerealūs, nes nurodytas turtas buvo vagiamas slapta, tariamo atlyginimo tariamas kompensavimas yra aiškiai išgalvotas, todėl tokie veiksmai negali būti vertinami kitaip kaip vagystė.
Nors kaltinamoji dėl automobilio pagrobimo taip pat nurodo, kad neturėjo tikslo šio daikto pasisavinti, tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių, automobilis realiai buvo pagrobtas esant apibrėžtam tikslui kaip nusikalstamos veikos motyvui, kuris slemia veikos subjektyviosios pusės buvimą. Tai, kad automobilį kaltinamoji, atsitikus nenumatytoms aplinkybėms, netrukus paliko, nėra priežastis, kad būtų galima manyti, jog automobilio, kurio vertė sudaro 41 000 Lt, kaltinamoji realiai nepagrobė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis kaip savininkui priklausė kitam subjektui – firmai „Siglita“, tačiau šiuo automobiliu įvykio metu naudojosi nukentėjusysis. Todėl kaltės klausimo išsprendimui neturi reikšmės, kad vieno įvykio metu pagrobtas didelės vertės svetimas turtas formaliai priklausė skirtingiems savininkams, o baudžiamojo proceso įstatymo prasme nukentėjusiuoju pripažintas asmuo, kuris tą turtą įvykio metu valdė.
Kaltinamajai pagrobus didelės vertės svetimą turtą, veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., nes automobilio vertės nustatymas pagrįstas AB banko „Hansabankas“ lizingo duomenimis.
Kaltinimo dalis, kuri pripažintina nepagrįsta
A. T. dar buvo kaltinama tuo, kad 2004 m. gegužės 23 d. nakties įvykio, kuomet pagrobė didelės vertės svetimą turtą, metu ji pagrobė ir panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: kad vogdama kitą turtą, pagrobė minėtam Olandijos piliečiui A. J. M. V. R. priklausančias bankų kredito korteles - „American Expres“ ir „Post bank“, kuriomis nepasinaudojo, bei „Rabo bank“ ir „Post bank“, kuriomis tą pačią naktį iš (duomenys neskelbtini), paėmė nukentėjusiajam priklausančius pinigus – 3 600 Lt.
Kaltinamoji A. T. dėl šių kaltinimų išteisintina: nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, dėl svetimo mokėjimo instrumento finansinei operacijai inicijuoti grobimo ir panaudojimo, nenustačius dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką dėl apgaulės savo naudai įgyjant svetimą turtą.
Pati kaltinamoji dėl šių kaltinimų paaiškino, jog kalta neprisipažįsta, nes banko kortelių nevogusi, jas po įvykio aptikusi nukentėjusiojo piniginėje ir nusprendusi, kad tos kortelės jai nereikalingos, grįždama namo išmetusi per ją vežusio taksi automobilio langą.
Byloje yra duomenų, kad tą pačią naktį buvo inicijuotos finansinės operacijos su kortelėmis, kurios buvo pagrobtos iš nukentėjusiojo ir pagrobta pinigų – 3 600 Lt (t. 3, b.l. 184, 185).
Tačiau į bylą nesurinkta kitų duomenų, kurie kaip įrodymai patvirtintų, kad šią finansinę operaciją inicijavo kaltinamoji. Todėl nėra pagrindo daryti išvadų, kad įrodytas kaltinamosios dalyvavimas šios nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., padaryme. Be to, šis išteisinimas susijęs ir su baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų taikymo problema: dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. A. T. buvo išteisinta Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu, kurį apeliacinės instancijos teismas panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Skundo dėl A. T. išteisinimo nebuvo. Todėl dabar priimant naują nuosprendį nėra priežasčių priimti kitokį – nuteistajai nepalankų - sprendimą.
Svetimo mokėjimo instrumento finansinei operacijai inicijuoti pagrobimas kaip nusikaltimas paprastai gali būti padaromas tiesiogine tyčia, esant apibrėžtiems motyvams. Be kaltinamosios paaiškinimų apie tai, kad banko kortelių ji tyčia negrobė, o jas po įvykio aptiko tarp kitų daiktų, kitokių duomenų dėl šios veikos padarymo nėra. Nors kaltinamoji padarė baudžiamajame įstatyme numatytos veikos objektyviąją pusę sudarančius veiksmus, tačiau kaltinamąją pripažinti kalta faktinio pakaltinamumo pagrindu priežasčių nėra, nes požymiai, kurie apibrėžtų akivaizdžią veikos subjektyviąją pusę, nenustatyti.
L. G. buvo kaltinama, kad iki 2004 m. gegužės 3 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku iš nežinomo asmens įgijo nedidelį kiekį – 0,168 g – psichotropinės medžiagos (metamfetamino), kurią, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir laikė iki 2004 m. gegužės 3 d. 21 val. 50 min., t. y., kol buvo pristatyta į Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinę.
Ši veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. kaip baudžiamasis nusižengimas. Remiantis Kodekso 95 str. 1 d. 1 p. a pap. apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, jeigu yra praėję dveji metai nuo veikos padarymo. Kadangi kaltinamoji po šios veikos padarymo daugiau nusikalstamų veikų nepadarė, tai baudžiamasis procesas dėl šios veikos negalimas (Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 2 p.) ir byla nutrauktina (Kodekso 254 str. 4 d.). Remiantis šiuo proceso įstatymu bylos, o kartu ir teisiamojo posėdžio, nutraukimas turėtų būti išspręstas nutartimi. Kadangi šis sprendimas priimamas tuo pačiu metu, kai išsprendžiami kiti kaltinamųjų kaltumo ir nekaltumo klausimai, todėl ir bylos nutraukimas išspręstinas tuo pačiu proceso dokumentu – teismo nuosprendžiu.
Bausmių skyrimas, kiti klausimai.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamosioms, pažymi padarytų nusikaltimų tyčinį pobūdį, pavojingumo laipsnį, kitus bausmių skyrimo pagrindus, kurie susiję su padarytų nusikaltimų tikslais ir motyvais, kaltinamųjų asmenybių vertinimu.
Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji A. T. pripažįstama kalta padarius sunkų nusikaltimą, už ką numatyta griežta baudžiamoji atsakomybė. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis dėl visų padarytų veikų pripažintinos buvimas apsvaigus nuo alkoholio bei veikimas bendrininkų grupe. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, visų įvykių metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, tai buvo susiję su tam tikromis motyvacijomis, iš dalies ir dėl to, kad būtų galima įveikti nukentėjusiųjų budrumą. Svarbią reikšmę skiriant bausmes ir nustatant jų dydžius turi tai, kad kaltinamoji turėjo neišnykusį teistumą už nusikaltimą nuosavybei, kad buvo atlikusi laisvės atėmimo bausmę, tačiau nepaisant to, ryžosi naujų tyčinių nusikaltimų darymui. Baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už didelės vertės svetimo turto pagrobimą, numato vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgus į minėtus bausmių skyrimo argumentus, į nusikalstamų veikų darymo sistemingumą, neigiamą asmens charakteristiką, skirtinos baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurių konkrečius dydžius lemia tie patys bausmių skyrimo argumentai.
Nustatant subendrintą laisvės atėmimo bausmę A. T. , pažymėtina, kad be tų veikų, kurios nustatytos šiuo nuosprendžiu ir už kurias paskiriamos laisvės atėmimo bausmės, A. T. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-01-03 nuosprendžiu už veiką, padarytą 2004-05-19, buvo pripažinta kalta pagal BK 178 str. 1 d. ir paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2005-04-19 nuosprendžiu už veiką, padarytą 2004-01-23, buvo nuteista pagal BK 178 str. 1 d. ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. To paties teismo 2005-12-12 nuosprendžiu A. T. buvo pripažinta kalta dėl veikų, numatytų BK 178 str. 1 d. ir 214 str., padarymo ir paskirtos bausmės buvo subendrintos su anksčiau minėtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir nustatyta dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apygardos teismo 2006-02-27 nuosprendžiu Apylinkės teismo nuosprendis buvo pakeistas – A. T. buvo išteisinta dėl veikos pagal BK 214 str. ir pagal BK 178 str. 1 d. paskirta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė remiantis Kodekso 63 str. 1, 4 ir 9 d. subendrinta su kitomis minėtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir nustatyta dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Todėl dabar priimamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal tą patį baudžiamąjį įstatymą bendrintinos su minėtu Apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta subendrinta bausme, kuri susidėjo iš bausmių, paskirtų pagal BK 178 str. 1 d. Kadangi dabar priimamu nuosprendžiu A. T. pripažįstama kalta dėl vienos veikos, kuri laikoma sunkiu nusikaltimu, todėl už šią veiką paskirta bausmė apėmimo būdu bendrintina su kitomis šiuo ir minėtu Apygardos teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis (BK 63 str. 5 d. 2 p.).
Kardomoji priemonė - suėmimas – kaltinamajai A. T. buvo paskirta teismo 2004-05-28 nutartimi (prieš tai ją sulaikius 2004-05-26) ir tęsiama iki 2005-10-27, kol buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Tačiau kaltinamoji iš laisvės atėmimo vietų paleista nebuvo, nes tuo metu ji pradėjo atlikti kitais nuosprendžiais paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pradžia nustatytina (skaičiuotina) nuo 2004-05-26.
Kadangi kaltinamajai ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas gali pasibaigti anksčiau, negu įsiteisės dabar priimamas nuosprendis, todėl anksčiau šioje byloje paskirtos kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės suvaržymu, keistinos į suėmimą, nes kaltinamoji, būdama nesuimta, gali vengti šiuo nuosprendžiu paskirtų bausmių įvykdymo, nes kaltinamosios asmens socialiniai bruožai yra neigiami – niekur nedirbo, neturėjo šeimos ryšių, darė nusikalstamas veikas.
Skiriant bausmes kaltinamajai L. G. , taip pat atsižvelgtina į atsakomybę sunkinančias aplinkybes – apsvaigimą nuo alkoholio ir bendrininkavimą, į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę švelninančių aplinkybių taip pat nėra: nors kaltinamoji pripažįstama kalta dėl formaliai nesunkių nusikaltimų padarymo, tačiau šių nusikaltimų darymo motyvai, būdas, konkrečios aplinkybės rodo akivaizdų pavojingumą visuomenei. Bylos duomenys tvirtina, kad kaltinamoji, būdama darbinga, pragyveno ne iš darbo, o priešingai, iš visuomenei nepriimtinos veiklos, kuri akivaizdžiai siejasi su padarytais nusikaltimais. Todėl nepaisant to, kad kaltinamoji padarė formaliai nesunkius nusikaltimus, skirtinos baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytos bausmės–laisvės atėmimas–, jų dydžius taip pat lemia neigiama kaltinamosios asmens charakteristika, nusikaltimų darymo motyvai, sąmoningai suformuotos nuostatos dėl gyvenimo būdo.
Nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, jų dydžiai apibrėžti byloje ištirtų duomenų pagrindu. Pagrįstas ir nukentėjusiojo A. J. V. R. ieškinys dėl prarastų pinigų netekus banko kortelių, nes žalai atsirasti tiesioginės reikšmės turėjo kaltinamosios A. T. veiksmai.
Iš A. T. priteistina 2 135,50 Lt byloje turėtų proceso išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo bei liudytojo atvykimu į teismo posėdžius. Iš L. G. priteistina 76 Lt teismo išlaidų, susijusių su liudytojos S. K. atvykimu į teismą, nes šios liudytojos parodymai buvo siejami su kaltinimu L. G. .
Byloje yra 2005-04-21 išduotas santuokos liudijimas, iš kurio matyti, kad L. G. įregistravo santuoką ir dėl to buvo suteikta kita pavardė (t. 4, b.l. 20). Tačiau iš byloje esančio Lietuvos Respublikos piliečio paso matyti, kad kaltinamosios vardas ir pavardė yra L. G. , todėl šie duomenys – vardas ir pavardė, nurodyti pase, – nurodomi ir nuosprendyje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., dėl L. B. N. turto vagystės, ir paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., dėl J. K. turto vagystės, ir paskirti dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., dėl A. J. M. V. R. turto vagystės, ir paskirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 2 p. ir 9 d. paskirtą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su kitomis šiuo nuosprendžiu paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis bei su Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyti galutinę penkerių metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
Šios bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2004 m. gegužės 26 d.
Iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai A. T. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.
A. T. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. išteisinti nenustačius, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
L. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., dėl L. B. N. turto vagystės, ir paskirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., dėl J. K. turto vagystės, ir paskirti vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., šias bausmes subendrinti – prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės – ir paskirti galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę atviroje kolonijoje. Į atliktos bausmės laiką įskaityti buvimą sulaikyme bei suėmime nuo 2004 m. gegužės 3 d. iki 2005 m. spalio 27 d.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje.
Baudžiamąją bylą L. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Priteisti solidariai iš L. G. ir A. T. 5 390 Lt L. B. N., 15 223 Lt J. K. , iš A. T. – 3 452 Lt A. J. V. R. .
Iš A. T. priteisti valstybei 2 135,50 Lt proceso išlaidų, iš L. G. valstybei priteisti 76 Lt proceso išlaidų.
Daiktinius įrodymus – 2 CS plokšteles palikti prie bylos.
Bylos tyrimo metu iš L. G. paimtą mobiliojo ryšio telefono aparatą NOKIA 3310 perduoti civilinių ieškinių atlyginimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuteistajai A. T. nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Apygardos teismą.