Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-10-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1142-464/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-30
Bylos Nr.
2S-1142-464/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.), Romualda Janovičienė
Atsakovas
V. R., Vilniaus
Ieškovas
O. D. U., A., O. D.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybė, valstybės įmonė „Registrų centras“
Kategorijos
  • 103.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1142-464/ 2009Procesinio sprendimo kategorija: 103.1.; 103.3.; 121.6.;122.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Petro Jaržemskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų O. D. U. ir A. J. U. ieškinį atsakovui V. R., Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, valstybės įmonė „Registrų centras“.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą O. D. U. ir A. J. U. v. V. R., Vilniaus apskrities viršininko administracija dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir 2009-04-10 sprendimu (t.2,b.l.27-29) ieškinį patenkino iš dalies: panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2003-01-23 įsakymo Nr. 306-01 „Dėl žemės sklypų Nr.25, Nr.23 ir Nr.23 S.B. (duomenys neskelbtini) suformavimo“ 1.2 punktą; priteisė ieškovams iš atsakovų dalimis 784,67 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovui iš ieškovų O. D. U ir A. J. U. solidariai 266,67 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas V. R. šį pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė apeliaciniu skundu (t.2, b.l.34-37). Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-05-13 nutartimi (t.2, b.l.42) nustatė atsakovui (apeliantui) 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties gavimo, pašalinti apeliacinio skundo trūkumus. Atsakovas 2009-05-21 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su prašymu pratęsti terminą trūkumams pašalinti (t.2, b.l.47), kurio teismas 2009-05-25 nutartimi netenkino. 2009-05-29 atsakovas pateikė teismui paaiškinimus dėl 2009-05-13 nutarties vykdymo (b.l.50-51).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-06-03 nutartimi (t.2,b.l. 56-57) atsakovo V. R. apeliacinį skundą pripažino nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas praleido teismo nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Apeliacinio skundo trūkumus atsakovas turėjo pašalinti iki 2009-05-25, tačiau procesinį dokumentą pateikė tik 2009-05-29. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovė, pateikdama prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, turėjo pareigą pasidomėti, ar 2009-05-13 nutartimi nustatytas 7 d. procesinis terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti pratęstas iki 2009-05-29, ir tuo atveju, jeigu teismas termino nepratęsė, prašyti praleistą terminą atnaujinti (CPK 78 str.). Prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo teisme negautas. Be to, teismo manymu, atsakovas 2009-05-29 procesiniu dokumentu nepašalino 2009-05-13 nutartimi nustatytų trūkumų: nepateikė įrodymų, patvirtinančių išdėstytas aplinkybes dėl žemės sklypo ploto sumažėjimo, nenurodė koks priežastinis ryšys yra tarp sudaryto susitarimo ir netinkamai atliktų atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, nepateikė žemės sklypo kadastrinių matavimų, įrodančių jo ploto pasikeitimą.

Šalies argumentai

Atsakovas V. R. 2009-02-19 atskiruoju skundu (t.2, b.l.61-63) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-03 nutartį ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad 2009-05-13 teismo nutartis 2009-05-18 buvo įteikta jo atstovei. Tuo metu jis buvo išskridęs į Madridą, todėl prašė atstovės pasinaudoti CPK 77 str. 1 d. nuostata ir prašyti teismo pratęsti procesinį terminą trūkumams pašalinti iki 2009-05-29. Jam nesant Lietuvoje, sudaryti sutartį dėl kadastrinių matavimų atlikimo terminų, kainos bei juos atlikti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atstovė negalėjo, nes neturėjo tam įgaliojimo. Pažymi ir tai, jog teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas įpareigojimas atlikti kadastrinius matavimus, įrodančius ploto pasikeitimus, vertintinas kritiškai, nes apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė apie sklypo ploto galimą sumažėjimą buvo grindžiama byloje jau esančiais įrodymais. Apeliaciniame skunde aiškiai įvardintas priežastinis ryšys tarp 2002-12-21 sudaryto susitarimo ir panaikinto Vilniaus apskrities viršininko 2003-01-24 įsakymo Nr. 306-01 „Dėl žemės sklypų Nr.25, Nr.23 ir Nr.23 S.B. (duomenys neskelbtini) suformavimo“ 1.2 punkto. Todėl nustatyti trūkumai - nurodyti priežastinį ryšį tarp 2002-12-21 sudaryto susitarimo ir netinkamai atliktų V. R. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų - nesietini su apeliaciniu skundu skundžiamo sprendimo dalimi.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į atsakovo V. R. atskirąjį skundą (b.l. 71-72) prašo jo atskirąjį skundą atmesti, atsakovui neįvykdžius teismo 2009-05-13 nutartimi nustatytų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo apeliacinio skundo priėmimu bei jo prašymų turiniu (CPK 306 str., 311 str.), nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą (CPK 316 str. 1 d., 334 str. 3 d.), dėl ko pažeidė procesines teisės normas bei priėmė neteisėtą nutartį, kuria atsisakė priimti apeliacinį skundą. Tokiu atveju skundžiama nutartis yra naikintina, o atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimas, atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, išspręstinas iš esmės (CPK 7 str., 315 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. ir CPK 5 str. 1 d. suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, realizuojama paduodant apeliacinį skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Apeliacinio skundo turiniui ir formai taikytini bendrieji CPK 111 str. įtvirtinti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, o taip pat CPK 306 str. įtvirtinti apeliacinio skundo turinio reikalavimai. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisinės gynybos (apeliacijos) teise. Tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas neatitinka CPK 111 str. ir 306 str. numatytų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų, apeliacinio skundo trūkumai šalinami įstatymo nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 2 d.), kurios nesilaikymas gali reikšti, kad asmuo tokią teisę prarado. Byloje dalyvaujančiam asmeniui teismo nutartimi nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą, 2009-05-13 nutartimi (t.2, b.l. 42) konstatavo, kad apeliacinis skundas neatitinka tokio skundo turiniui keliamų reikalavimų, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių išdėstytas skunde aplinkybes dėl jam nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo ploto sumažėjimo, nenurodė, koks priežastinis ryšys yra tarp sudaryto susitarimo ir netinkamai atliktų atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, t.y. neteisingai nustatytu tarp ieškovų ir atsakovo sklypų ribos posūkio taškų (CPK 306 str. 1 d. 3 p.). Tuo tikslu teismas įpareigojo atsakovą per septynias dienas nurodyti aplinkybes, patvirtinančias priežastinio ryšio tarp sudaryto susitarimo ir netinkamai atliktų atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų buvimą bei atlikti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 0101-0008-0904, kadastrinius matavimus, įrodančius jo ploto pasikeitimą.

Iš apeliacinio skundo (t.2, b.l. 34-37) turinio matyti, jog apeliantas jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galimą sumažėjimą sieja su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu, t.y. su Vilniaus apskrities viršininko 2003-01-24 įsakymo Nr. 306-01 1.2 p. panaikinimu, kuriuo ir buvo nustatytos atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos ir plotas, tvirtindamas, jog tokiu atveju yra panaikinti ne tik atlikti atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai, bet ir jais nustatytas žemės sklypo plotas. Aplinkybę apie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto galimą sumažėjimą apeliantas grindžia byloje esančiais įrodymais – teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištrauka, šio žemės sklypo kadastriniais matavimais, UAB „Geokada“ sudarytu ieškovų žemės sklypo planu (bylos priedas: Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 13/48721) bei šalių paaiškinimais.

Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir įrodymai patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 111 str. 2 d. 4 p). Pagal bendrąją taisyklę įrodymų, nepateiktų pirmosios instancijos teismui, pateikti apeliacinės instancijos teismui negalima. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo principas atitinka apeliacijos, kaip pirmosios instancijos teismų spendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos, sampratą. Tačiau įstatymų leidėjas nedraudžia apeliacinės instancijos teismui pateikti naujus įrodymus, jei apeliantas mano esant vienai iš CPK 314 str. numatytų išimčių, leidžiančių pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, ir jeigu apeliantas jų turi, kartu nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 str. 3 d.). Šiuo atveju pateikti naujus įrodymus – atlikti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus – apeliacinio skundo priėmimo stadijoje iš apelianto pareikalavo pirmosios instancijos teismas, nors tokios iniciatyvos teisės (pareigos) įstatymas jam nenumato. Priešingai, tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai iš esmės prieštarauja pačiai apeliacinio proceso esmei bei naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo principui, todėl teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

Kita vertus, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas patikrina tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. ar pateiktas apeliacinis skundas atitinka jam keliamus formos ar turinio reikalavimus, jų iš esmės nevertindamas. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas minėtoje 2009-05-13 nutartyje dėl trūkumų šalinimo ne tik įpareigojo apeliantą pateikti naujus įrodymus, bet iš esmės ėmėsi savo paties priimto sprendimo kontrolės ir revizavimo funkcijos, reikalaudamas iš apelianto papildomos skunde nurodytų aplinkybių argumentacijos, nors iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog atsakovas ginčija Vilniaus apskrities viršininko 2003-01-24 įsakymo Nr. 306-01 „Dėl žemės sklypų Nr. 25, Nr. 23 ir Nr. 27 SB (duomenys neskelbtini), suformavimo 1.2 punkto panaikinimą, kuriuo, 2002-12-21 atsakovo, A. G. bei J. G. sudaryto susitarimo pagrindu, ir buvo nustatytos (pakeistos) atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos ir plotas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas apeliantą nurodyti priežastinį ryšį tarp minėto susitarimo ir panaikinto Vilniaus apskrities viršininko įsakymo punkto, ėmėsi išimtinai apeliacinės instancijos teismui priskirtos funkcijos vertinti apelianto pateiktų į bylą įrodymų pakankamumą ir skundo argumentų pagrįstumą, tuo peržengdamas įstatymo jam numatytas kompetencijos ribas – atlikti tik formalų apeliacinio skundo atitikimo formos ar turinio reikalavimams patikrinimą.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai naujų įrodymų nepateikimą (CPK 306 str. 3 d.) ir, teismo manymu, nepakankamą nurodytų aplinkybių motyvavimą laikė turinio trūkumais, dėl kurių negalėjo būti pradėtas apeliacinis procesas ir kurių nepašalinus taikė procesinio dokumento palikimo nenagrinėtu teisines pasekmes (CPK 115 str. 3 d., 316 str. 2 d.). Be to, apylinkės teismas, 2009-05-13 nutartimi įpareigodamas apeliantą vos per septynias dienas atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatė nepakankamą (neprotingą) terminą, kuris, kolegijos vertinimu, yra pernelyg trumpas realiai įvykdyti tokį teismo nustatytą įpareigojimą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato nepakankamą terminą, CPK numato galimybę šį terminą pratęsti. Pažymėtina, kad CPK nėra nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nusprendžia, koks terminas ieškovui yra pakankamas, todėl šiuo atveju būtina vadovautis protingumo principu ir įvertinti, kokio pobūdžio trūkumai yra nustatyti ir kiek gali prireikti laiko jiems pašalinti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo 2009-05-13 nutartį dėl trūkumų šalinimo apelianto atstovė gavo 2009-05-18 (b.l. 46,47) ir motyvuotai kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti šį terminą dar bent 4 (keturioms) dienoms – iki 2009-05-29. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovės prašymo nepagrįstai nepatenkino, skundžiama 2009-06-03 nutartimi atsakovo apeliacinį skundą pripažinęs nepaduotu ir grąžinęs jį apeliantui.

Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kuria vadovaujantis turi būti aiškinama ir nacionalinė teisė, plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą. Teismas, vertindamas ginčijamo procesinių teisių apribojimo pateisinamumą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) požiūriu, vadovaujasi savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos pirmiausia taikomi apribojimai negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą (teisminę gynybą) tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą (teisės į teismą sudėtinės dalies) apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 str. 1 d. tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Guerin v. France, judgment of 23 July 198, Reports 1998- v., p. 1867, § 37 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį laiko pernelyg formalia ir užkertančia apeliantui kelią į teisminę gynybą aukštesnės instancijos teisme (CPK 5 str. 1 d.), kadangi, kaip jau minėta, apeliaciniame skunde nebuvo esminių trūkumų, dėl kurių nebuvo galima pradėti apeliacinio proceso dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdama į apeliacijos proceso esmę bei vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, jog susiklosčiusioje situacijoje procesinės teisės normos turi būti išaiškintos taip, kad grąžinus apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui, kaip to reikalauja CPK 315 str. 1 d. ir prašo apeliantas, dar labiau užsitęstų ir taip be pagrindo užsitęsęs apeliacinio skundo priėmimo procesas, kas neatitiktų ir civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.).

Pateikdamas apeliacinį skundą, apeliantas kartu turi atlikti procesinį veiksmą, kurį skundžia, šiuo atveju pateikti tiek procesinių dokumentų nuorašų, kad po vieną tektų visiems byloje dalyvavusiems asmenims (CPK 113 str. 1 d.). Pastebėtina, kad to turėjo pareikalauti atskirąjį skundą priėmęs pirmosios instancijos teismas. Todėl apeliantui nustatytinas terminas iki 2009-11-09 šiam trūkumui pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Žyminis mokestis už apeliacinį skundą sumokėtas (b.l. 38).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 2 p., 315 str. 1 d., kolegija,

n utarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti.

Atsakovo V. R. apeliacinį skundą priimti.

Įpareigoti apeliantą V. R. iki 2009-11-09 Vilniaus apygardos teismui pateikti savo apeliacinio skundo nuorašus, kad po vieną tektų visiems byloje dalyvavusiems asmenims.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Romualda JanovičienėPetras Jaržemskis