- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-09-07
- Bylos Nr.
- I-7758-484/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Henrikas Sadauskas, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- Českie Aerolinie AS
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 1.3Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
- 23.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 23.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Aušrai Kartanienei, atsakovo atstovui Ričardui Prašmuntui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Českie Aerolinie AS, veikiančios per Českie Aerolinie AS atstovybę Lietuvoje, atstovo skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojas 2007-05-11 už vežėjo prievolės, įvežant į Lietuvos Respubliką užsieniečius, bei užtikrinant, kad užsieniečiai turėtų kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją, nevykdymą priėmė nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-29 ir skyrė vežėjui Českie Aerolinie AS 11 000 Lt baudą (b.l.6-7).
Šalies argumentai
Pareiškėjos Českie Aerolinie AS, veikiančios per Českie Aerolinie AS atstovybę Lietuvoje, atstovas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojo 2007-05-11 nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad pareiškėjos veikoje nėra kaltės (nei tyčinės, nei neatsargios), todėl jai negali būti inkriminuojamas Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. numatyto reikalavimo pažeidimas. Pareiškėjos tvirtinimu, keleivis Pakistano pilietis I. E. vyko tranzitu iš Barselonos per Prahą į Vilnių. Tokios kelionės registracija visam kelionės maršrutui buvo vykdoma Barselonos oro uoste antžeminio aptarnavimo kompanijos Flightcare Servines, todėl vežėjas neturėjo jokių pagrįstų objektyvių galimybių užtikrinti, kad minimas užsienietis turėtų visus reikalingus dokumentus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.
Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 9 straipsnio 1 ir 2 dalis VSAT pareigūnai įpareigoti kontroliuoti ir nustatyti, ar užsienietis, vykdamas per valstybės sieną, atitinka visas įstatyme nustatytas sąlygas. O Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, pareiškėjos tvirtinimu, vežėjams numato pareigą užtikrinti tik vienos iš viso sąrašo įleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygų įvykdymą - „kelionės dokumento“ turėjimą.
Pareiškėjos tvirtinimu, pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį viza nėra kelionės dokumentas, nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 10 dalį, toks dokumentas yra piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę ir pripažintas Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėja negali būti laikoma pažeidusia šią normą. Be to, pažymėjo, kad Českie Aerolinie AS savo lėšomis išsiuntė keleivį iš Lietuvos ir geranoriškai bendradarbiavo tiriant įvykį (b.l. 3-5).
Atsiliepimas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkarda su skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 10 punkto ir 6 straipsnio nuostatas kelionės dokumentas yra vientisas dokumentas su jame esančiais įrašais, spaudais, įklijomis, nuotrauka ir visais sunumeruotais dokumento lapais. Viza yra fiksuojama kelionės dokumente - piliečio pase ir laikytina paso turinio dalimi. Užsienio piliečiui, kuriam pagal pilietybę atvykstant į Europos Sąjungą (Lietuvą) yra reikalinga viza, yra reikšminga kelionės dokumento dalis, apsprendžianti asmens teisę vykti per valstybės sieną. Pažymėjo, kad vežėjui nėra numatyta išimtis netikrinti kelionės dokumento - piliečio paso ar kito adekvataus kelionės dokumento. Tai yra konkrečiu nagrinėjimu atveju pagal tarptautinius susitarimus, numatytus Reglamentu (EB) Nr 539/2001 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr 2414/2001, Reglamentu (EB) Nr 453/2003 ir Reglamentu (EB) Nr 1932/2006 “Dėl Bendro trečiųjų šalių, kurių piliečiai privalo turėti valstybių narių vizas, sąrašo patvirtinimo” Pakistano pilietis I. E. privalėjo turėti galiojantį dokumentą, kuris laikomas galiojančiu įvažiavimui į Lietuvos Respubliką tik su LR įvažiavimo viza. Taip pat atsakovas nurodė, kad Tarptautinės civilinės aviacijos (toliau ICAO) konvencijos 9 priedo “Formalumų mažinimas” 3.40, 3.40.1 punktuose numatytas įpareigojimas vežėjui pasirūpinti gabenamų keleivių dokumentais, reikalingais įvažiavimui į paskirties valstybę. Jeigu kitos šalies partneris vykdantis antžeminį aptarnavimą ar parduodantis biletus keleiviams nežino ICAO nustatytų normų ar nesinaudoja ICAO sukurtomis keleivių aptarnavimo sistemomis, numatančiomis priimančiosios šalies reikalavimus (vizinį ar bevizinį rėžimo taikymą), vežėjas savarankiškai turėtų imtis priemonių informuoti partnerį dėl Lietuvoje galiojančių teisės aktų nustatančių vizų rėžimą.
Vežėjas neužtikrino, kad keleivis (užsienietis) turėtų visus atvykimui į Lietuvos Respubliką reikiamus dokumentus. Tokiu būdu, atsakovo nuomone, vežėjo kaltė pasireiškė veikos nerūpestingumu, t.y. neatsargi kaltės forma, kadangi vežėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad orlaiviu vežamas užsienietis turėtų visus reikiamus dokumentus ir būtų įleistas į Lietuvos Respubliką.
Atsakovas pažymėjo, kad nuostatos, numatančios vežėjo atsakomybę, yra numatytos 2005-05-19 Transporto veiklos pagrindų įstatymo papildymo įstatyme Nr. X-214 (Valstybės žinios 2005, Nr. 71-2560). Minėtos nuostatos yra perkeltos ne tik iš Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos, bet ir iš Tarybos direktyvos 2001/51/EB 2001 m. birželio 28 d. “Dėl konvencijos, įgyvendinančios 26 straipsnio nuostatus, papildymo”. Savo ruožtu Šengeno įgyvendinimo konvencijos 26 str. 1 d. b punktas aiškiai nurodo, kad vežėjas naudodamasis visomis reikiamomis priemonėmis, privalo įsitikinti, kad oro keliu gabenamas užsienietis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Susitariančių šalių teritoriją (b.l.18-19).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teisme prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad 2007-04-11 22 val. 30 min. į Vilniaus oro uosto PKP iš Barselonos per Prahą (resinis skrydis) reisu OK 870 atskraidintas užsienietis Pakistano pilietis H. E., gim. (duomenys neskelbtini), Pakistano pil. paso Nr. (duomenys neskelbtini), leidimas gyventi Ispanijoje Nr. (duomenys neskelbtini), be Lietuvos Respublikos įvažiavimo vizos (b.l.6-7).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojas 2007-05-11 už vežėjo prievolės, įvežant į Lietuvos Respubliką užsieniečius, bei užtikrinant, kad užsieniečiai turėtų kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją, nevykdymą priėmė nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-29 ir skyrė vežėjui Českie Aerolinie AS 11 000 Lt baudą (b.l.6-7).
Šioje byloje ginčas kyla dėl atsakovo teisės taikyti šiam atvejui Transporto veiklos pagrindų įstatymo (toliau – TVPĮ) 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi, pareiškėjos manymu, viza nėra kelionės dokumentas.
TVPĮ 21–28 straipsniai reglamentuoja šio įstatymo 20 straipsnio nuostatų taikymo procesą. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta vežėjų pareiga užtikrinti, kad užsieniečiai, vežami per valstybės sieną, turėtų kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta - jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo 11 000 Lt iki 18 000 Lt už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį.
Kelionės dokumentus, reikalingus atvykti į Lietuvos Respubliką, nustato Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 10 dalis (Kelionės dokumentas – užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje). Kelionės dokumento sąvokos aiškinimui svarbus ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 punktas, nustatantis, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai turi galiojantį kelionės dokumentą, 2 punktas, nustatantis, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respubliką, kai turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizą.
Įvertinus šias teisės normas, teismas daro išvadą, kad kelionės dokumentai, t. y. užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę (šiuo atveju Lietuvos Respubliką), kai pilietis turi atvykimui į Lietuvos Respubliką galiojančią vizą.
Nustatyta, kad Pakistano pilietis I. E., atvykęs į Lietuvos Respubliką, pateikė Pakistano piliečio pasą (kelionės dokumentą) be Lietuvos Respublikos vizos. Taigi, teismas daro išvadą, kad pažeidimo nustatymo momentu Pakistano pilietis Lietuvoje neturėjo galiojančių dokumentų, nes be vizos kelionės dokumentas Lietuvos Respublikos teritorijoje negalioja.
TVPĮ 20 straipsnio 1 dalyje vežėjui nustatyta pareiga užtikrinti, kad keleivis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, o tokiu dokumentu yra ne tik Pakistano piliečio pasas skirtas kelionėms į užsienį, bet ir Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka išduota viza, kuri turi būti kelionės dokumente.
Teismas nesutinka ir su pareiškėjos pateiktu valstybės sienos kirtimo aiškinimu. Akivaizdu, kad, įsodindama keleivius Prahoje, pareiškėja žinojo, jog kirs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl jau tuo momentu privalėjo užtikrinti TVPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų vykdymą. Tai, kad Prahos oro uoste keleivis buvo tranzitinėje zonoje ir pakartotinė dokumentų patikra neturėjo būti vykdoma, negali pateisinti pareiškėjos jai įstatymu nustatytų pareigų nevykdymo. Keleivis, neturėdamas vizos, siekė patekti į valstybę, pažeisdamas joje galiojančius įstatymus, o tai leido pareiškėjai, kaip keleivius pervežančiai įmonei, atsisakyti vykdyti pervežimo sutartį.
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai paskirta bauda už TVPĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą, jai paskirta minimali bauda, ji neginčijo baudos dydžio, neteikė dėl to įrodymų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisinio pagrindo panaikinti VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojo 2007-05-11 nutarimo įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-29, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu., 127 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjos Českie Aerolinie AS, veikiančios per Českie Aerolinie AS atstovybę Lietuvoje, atstovo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui.