Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Š. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., azerbaidžianietis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 6 kartus:

1) 2010-04-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 5 MGL dydžio bauda. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013-01-24 nutartimi likusi nesumokėta 3 MGL dydžio bauda pakeista į 18 val. viešųjų darbų bausmę,

2) 2013-08-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais,

3) 2013-12-30 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo,

4) 2014-03-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo,

5) 2014-04-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo,

6) 2015-11-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, dabar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 pakeitimo redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. G. 2017-02-16, apie 23.45 val., viešoje vietoje - naktiniame klube (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, vieną kartą kumščiu suduodamas nukentėjusiajam V. B. į veidą ir tuo padarydamas V. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: muštinę žaizdą ir nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas kaltinamasis Š. G. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tąkart jis su 2 draugais naktį, apie 22.30-23.00 val., atvyko į naktinį barą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, Šiauliuose, tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2017-02-16. Bare dirba jo pažįstamas, atvyko su draugais alaus išgerti. Po to prie jų atėjo nukentėjusysis, kuris jo brolio buvęs klasiokas, jis V. B.. Atėjo su iš matymo matytu asmeniu, kiek suprato, jo vardas buvo T. Su V. B. jie buvo susitikę ir anksčiau, prie klubo (duomenys neskelbtini), V. B. jį kalbino rusiškai, jis pasakė jam, kad jis su juo nekalbėtų rusiškai, nes jis šia kalba nekalba. Tada bare (duomenys neskelbtini) V. B. jo paklausė, kodėl jis sakęs, kad nekalba rusiškai, jis jo atsiprašė, pasakė, kad tada buvo išgėręs ir nepamena, ką kalbėjo, kad nereikia pyktis. Po to jie sėdėjo šalia ir kalbėjosi, V. B. su T., bei išgirdo, kaip B. pasakė: „aš pisiu jam į galvą“. V. B. jis paklausė, ar čia jam jis pasakė. Jis atsakė, kad taip. Tada pasakė jam pasidėti bokalą ir eiti pasikalbėti. Priėjus prie V. B., tuo metu pastarasis laikė kumštį. Tada jis pirmas puolė ir vieną kartą kumščiu V. B. sudavė, pataikė į lūpą. V. B. nenugriuvo, tik susvyravo. Po kokių 15 minučių, pagalvojęs, kad tai jo brolio buvęs klasiokas, nuėjo prie jo, norėjo atsiprašyti, o jis su tuščiu bokalu pradėjo mosikuotis. Jis pabėgo į šoną, o V. B. išbėgo lauk. Jis liko tame pačiame bare ir atvyko pareigūnai. Išsivedė mus į lauką, pareigūnai klausė, ar B. turi pretenzijų. V. B. sakė, tegul sumoka 150 eurų, tada nerašys pareiškimo. Žinodamas, kad tokių pinigų neturi, jis pasakė, kad rašytų tą pareiškimą. V. B. nusileido iki 100 eurų, bet jis neturėjo ir tokios sumos. Po to nuvažiavo į policiją, V. B. parašė pareiškimą. Nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, ją pripažįsta ir dabar teisme, su jam inkriminuotu nusikaltimu sutinka visiškai, su nukentėjusiajam padaryta žala sutinka ir su juo jis atsiskaitė pilnai. Po įvykio su nukentėjusiuoju jam buvo uždrausta bendrauti, tada susiskambino su jo broliu, kuris padavė ragelį V. B. pakalbėti, jo atsiprašė, jis sakė, kad atsiims pareiškimą. Viską išsiaiškino, atsiprašė jo, telefoninio pokalbio metu susitaikė, pretenzijų neturėjo ir dabar teisme nukentėjusysis jam pretenzijų neturi. Šiaulių teritorinei ligonių kasai žalą atlygino, tačiau pavedimo nurodymų su savimi dabar neturi, gali juos pateikti vėliau. Yra nevedęs, vaikų neturi, dirba Kaune, valandinis atlyginimas 3,01 eurų, jo pajamos atskaičius mokesčius apie 500-600 eurų, dirba ir savaitgaliais, gyvena taip pat Kaune, pas brolį, nuomojasi butą. Teistas, visi teistumai, kai jis dar nedirbo, savo bausmes atlikęs ir dėl jų nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu yra oficialiai įsidarbinęs ir motyvuotas teisėtai užsidirbti, turi piniginių įsipareigojimų, dalį uždarbio nuskaičiuoja antstoliai, nenori prarasti geros darbo vietos, prašo švelnesnės nei areštas bausmės, žada daugiau nusikaltimų nebedaryti. Įvykio metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, porą gurkšnių tik buvo nugėręs alaus, nustatytas jam lengvas girtumas, alkoholis visiškai neturėjo reikšmės jo veikai, jis pasikarščiavo, buvo išsakyta daug įžūlių žodžių, ginčijosi. Dabar sutinka, kad turėjo apsisukti ir išeiti, nesivelti į konfliktus. Anksčiau už analogiškus nusikaltimus nebuvo teistas.

Apklaustas nukentėjusysis V. B. teisme parodė, kad su kaltinamuoju mokėsi vienoje mokykloje, buvo šoke, kad jis su juo taip pasielgė, civilinio ieškinio nereiškia, žalos atlyginimo neprašo.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas atliktas sutrumpintai pagal Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Įtariamojo Š. G. apklausa, kurioje jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuoširdžiai gailisi sudavęs vieną smūgį V. B., jam trenkė, nesusivaldė, ir taip pažeidęs viešąją tvarką naktiniame klube (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo atsiprašė, jie susitaikė, V. B. pretenzijų jam neturi (b. l. 83-84, 93-94).

Nukentėjusiojo V. B. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2017-02-16 apie 23.45 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, esančiame klube (duomenys neskelbtini), konflikto metu, matant aplinkiniams, iš matymo pažįstamas vyriškis vieną kartą sudavė jam į veidą, taip prakirsdamas lūpą (b. l. 14).

Asmenų blaivumo patikrinimo duomenimis, iš kurių matyti, kad Š. G. 2017-02-17 0.08 val. nustatytas 0,39 promilių girtumas, o nukentėjusiajam V. B. 2017-02-17 0.27 val. - 1,85 promilių girtumas (b. l. 11, 99).

Specialisto išvada Nr. G 223/2017(04), kurioje nurodyta, kad V. B. padaryta muštinė žaizda ir nubrozdinimas viršutinėje lūpoje. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Rasti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (b. l. 56).

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešojoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis Š. G. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas sprendžia, kad Š. G. kaltė visiškai įrodyta ne tik jo paties parodymais, šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai. Visi įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jų kaltei pagrįsti. Šie įrodymai patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad Š. G. viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas konstatuoja, kad veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis viešoje vietoje – Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), klube – bare (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu, tyčia vieną kartą kumščiu suduodamas nukentėjusiajam V. B. į veidą ir tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes sukėlė aplinkiniams nemalonius pojūčius, buvo šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti pamatyto vaizdo, visos šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis savo smurtiniais veiksmais prieš nukentėjusįjį sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė neigiamas emocijas aplinkiniams, nesilaikė elementarių padoraus elgesio normų, kas neginčijamai patvirtina teisei priešingą kaltinamojo elgesį ir jo neteisėtus veiksmus pagal BK 284 straipsnį. Š. G. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo Š. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, nusikalstamą veiką padarė būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos neišnykęs, t. y. recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Š. G. nustatyta neblaivumo aplinkybė nevertintina kaip sunkinančia, kadangi jam nustatytas tik 0,39 promilių girtumas, neviršijantis leistinos maksimalios normos, taikomos vairuotojams ir esant tokioms promilėms pagal galiojančius įstatymus leidžiama vairuoti kelių eismo transporto priemones, be to, pats kaltinamasis pripažino, kad buvo išgėręs, bet ne apsvaigęs ir jo veiksmams ši aplinkybė įtakos neturėjo.

Kaltinamasis Š. G. teistas 6 kartus, visus juos už tyčinius įvairaus pobūdžio nusikaltimus (b. l. 101-107), nusižengęs ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir užsienyje (b. l. 108-111), dabar padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau smurtinio pobūdžio, nukreiptą į baudžiamojo įstatymo saugomą nedalomą gėrybę (vertybę) – žmogaus sveikatą, kuri, teismo vertinimu, pasireiškė didžiausio pavojaus visuomenei forma – fiziniu smurtu prieš kitą žmogų, taip priverčiant jį išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis nusikalstamai veikė atlikęs bausmę 2016-08-05, teistumui neišnykus, praėjus vos pusei metų laikui nuo ankstesnės 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kas rodo, kad teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, kaltinamasis nesitaiso, nesilaiko įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų ir toliau sistemingai daro įvairaus pobūdžio tyčinius nusikaltimus. Kaltinamasis savo veiksmų neteisėtumą suprato, šį savo poelgį įvertino neigiamai, žadėjo ateityje labiau jį kontroliuoti, administracine tvarka baustas, turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų, paskirtų iš anksčiau, tarp jų ir už nusižengimus (teisės pažeidimus) viešajai tvarkai (b. l. 114-120), oficialiai dirbantis (2017-03-17 darbo sutartis), motyvuotas teisėtais būdais užsidirbti pastovių pajamų pragyvenimui, piniginiams įsipareigojimams atlyginti (b. l. 162, 163-165), duomenų, kad būtų stebimas ir gydomas nuo priklausomybės ligų psichiatrinėse ar narkologinėse įstaigose, byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos neišnykęs, t. y. recidyvistu.

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, nukentėjusiajam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris ilgalaikių ir komplikuotų padarinių jo sveikatai nesukėlė, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir jų visumą (savo kaltę pripažino, suprato netinkamai pasielgęs, dabar gailisi, žadėjo ateityje pasitaisyti ir nusikaltimų nebedaryti, nukentėjusiojo atsiprašė, pastarasis pretenzijų nepareiškė, tačiau viešoje vietoje prieš kitą asmenį smurtavo būdamas teistas 6 kartus ir teistumui neišnykus, jo neteisėti veiksmai ne vienetiniai, kaltinamasis linkęs pakartotinai nusikalsti), teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį skiriant mažesnį už vidurkį, numatytą sankcijoje. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kadangi smurtinė veika nesukėlė sunkių pasekmių, kaltinamojo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vienkartinio pobūdžio, pasireiškę konflikto metu, kuriam kilti įtakos turėjo tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo elgesys (abipusė konflikto iniciatyva), kaltinamasis įsidarbino, rodo realų norą ir suinteresuotumą keistis, žadėjo nebedaryti nusikaltimų, laisvės atėmimas yra griežčiausia bausmė, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas, jo laiką skiriant tolygų vidurkiui, numatytam įstatyme, ir nustatytini atitinkami įpareigojimai, padėsiantys kontroliuoti jo elgesį laisvėje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 9, 10 punktai).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2017-05-23 teisme pareiškė civilinį ieškinį 12,86 Eur sumai dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už V. B. gydymą, prašo byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasą pripažinti civiline ieškove ir iš kaltinamojo priteisti 12,86 Eur, byloje rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis būtų atlyginęs žalą šiai įstaigai, nėra, teismas sprendžia, kad prašymas realus ir pagrįstas byloje esančiais dokumentais, todėl tenkintinas, Šiaulių teritorinė ligonių kasa pripažintina civiline ieškove ir priteistinas jos 12,86 Eur civilinis ieškinys iš kaltinamojo Š. G. (BK 109, 113 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

Š. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 pakeitimo redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01), ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, Š. G. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti jam galutinę laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti Š. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2017-02-17 1.00 val. iki 2017-02-17 14.06 val. (1 parą).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 9, 10 punktais, Š. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant Š. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą ir dirbti, jo netekus, per vieną mėnesį įsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti viešose pramoginėse (pasilinksminimo) vietose, kuriose prekiaujama alkoholiu, kitais svaigiaisiais gėrimais (pvz., baruose, klubuose ir pan.), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio.

Patenkinti Šiaulių teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį visiškai, pripažinti byloje Šiaulių teritorinę ligonių kasą civiline ieškove ir iš Š. G. priteisti 12,86 Eur (dvylikos eurų 86 ct) sumą Šiaulių teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo V. B. gydymą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – Š. G., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus – CD kompaktą (1 vnt, prie bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.