Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-10 · Civilinė byla Nr. 2-261/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-10
Bylos Nr.
2-261/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas
Atsakovas
G. A.
Ieškovas
BUAB „Rodiklis“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-261/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 110.3.; 122.3.; 122.4.
(N)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Donato Šerno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria teismas ieškovo BUAB „Rodiklis“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kitomis tenkino iš dalies civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Rodiklis”, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, ieškinį atsakovams G. A. ir antstoliui M. P. dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo (civilinės bylos Nr. 2-2625-343/2010).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankrutuojančios įmonės administratoriaus prašymu pripažinti negaliojančiais turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui sandorius ir šalių atžvilgiu taikyti restituciją.

Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kitomis ir baudos skyrimo už teismo įpareigojimų nevykdymą.

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Rodiklis“ (toliau – ieškovas), atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovams G. A. ir antstoliui M. P., prašydamas pripažinti 2009 m. rugpjūčio 13 d. ir 2009 m. rugsėjo 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, kuriais buvo parduoti automobiliai (duomenys neskelbtini), negaliojančiais ir juos panaikinti; šalių atžvilgiu taikyti restituciją natūra ir šiuos automobilius gražinti ieškovui. Nurodė, jog 2009 m. gruodžio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Rodiklis“ buvo iškelta bankroto byla. UAB „Rodiklis“ bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ (toliau – administratorius). 2009 m. rugsėjo 22 d. turto arešto aktu antstolis M. P. areštavo 39 ieškovui nuosavybės teise priklausančias transporto priemones, tame tarpe ir šešis GAZ modelio automobilius, bet turto arešto grafoje „daikto vertė“ automobilių verčių nenurodė. Vėliau R. R. (buvęs ieškovo direktorius) antstoliui pateikė visų turimų automobilių sąrašą, nurodydamas jų bendrą vertę – 198 000 Lt. 2009 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas (atstovaujamas R. R.) pateikė antstoliui pasiūlymus, kad automobiliai būtų parduoti LR CPK 704 straipsnio tvarka (skolininko nurodytam pirkėjui – atsakovei G. A.), tačiau dvigubai mažesnėmis kainomis, nei anksčiau nurodyta jų bendra vertė. Tokio kainų sumažinimo motyvai liko neaiškūs. 2009 m. rugpjūčio 13 d. ir 2009 m. rugsėjo 9 d. turto pardavimo aktais atsakovei buvo parduota trylika nurodytų automobilių nepagrįstai mažomis kainomis, taip buvo pažeisti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai, taip pat buvo pažeistos esminės vykdymo proceso procedūros. Nors automobiliai buvo parduoti atsakovei, jais toliau naudojasi su ieškovu susijusi įmonė UAB „Advilis“. Ieškovo manymu UAB „Advilis“ yra su R. R. susijusių asmenų kontroliuojama įmonė, į kurią buvo perkelta pagrindinė ieškovo komercinė-ūkinė veikla. Ji perėmė ieškovo klientus, joje dirba buvę ieškovo darbuotojai, ieškovas ir UAB „Advilis“ įsikūrę tose pačiose patalpose. Antstolis, pradėjęs varžytynes, nenustatinėjo antikvarinių automobilių vertės. Ieškovas reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skubiai areštuoti minėtus automobilius bei įpareigoti atsakovę G. A. perduoti juos saugoti ieškovo žinion, uždrausti atsakovei areštuotą turtą parduoti, išnuomoti, suteikti panaudą ar kitaip jį perleisti tretiesiems asmenims, taip pat jį įkeisti, juo laiduoti ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į jį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 18 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš dalies: areštavo ieškovo vardu registruotas, tačiau atsakovei G. A. 2009 m. rugpjūčio 13 d. ir 2009 m. rugsėjo 9 d. turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais perleistas transporto priemones (duomenys neskelbtini); nustatė areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą bei įpareigojo atsakovę G. A. nesinaudoti areštuotu turtu ir užtikrinti, kad turtu nesinaudotų tretieji asmenys; paliko turtą saugoti atsakovei G. A.

Šalies argumentai

2010 m. rugsėjo 1 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kitomis Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutarties dalyje dėl visų automobilių saugojimo ir baudos skyrimo atsakovei. Prašė perduoti areštuotus automobilius ieškovo žinion, įpareigojant ieškovą automobilius patalpinti saugojimui į sandėlius, esančius teritorijoje adresu Pramonės pr. 4, Kaunas; papildomai įpareigoti atsakovę G. A. visus automobilius perduoti ieškovui iki konkrečios datos, kurią teismas nustatytų savo nuožiūra; skirti atsakovei 1 000 Lt baudą dėl nustatytų įpareigojimų nevykdymo-pažeidimo. Nurodė, kad atsakovė nutarties nustatytų įpareigojimų nevykdo ir juos sistemingai pažeidinėja. Antikvariniai automobiliai galimai yra perduoti UAB „Advilis“ ir nuolat nuomojami vestuvėms ir komerciniams renginiams. Apie GAZ automobilių nuomą skelbiama internete iki šiol, dėl nuomos siūloma susisiekti su UAB „Advilis“ darbuotojais. Automobilių GAZ naudojimo faktą užfiksavo antstolis. Kiti automobiliai yra perduoti tretiesiems asmenims, kurie jais naudojasi asmeninėms reikmėms. Mažėja automobilių vertė dėl nusidėvėjimo, egzistuoja rizika, jog automobiliai gali būti prarasti dėl autoįvykio, galimą žalą tektų atlyginti ieškovui. Atsakovė neteisėtai pelnosi pasinaudodama susidariusia situacija. Nurodo, kad įmonė automobilius saugos sandėliuose, kuriais naudojasi panaudos pagrindais ir todėl dėl jų saugojimo papildomų išlaidų nepatirs. Teritorija yra saugoma, todėl bus lengva užtikrinti, kad automobiliais nesinaudotų asmenys.

Atsiliepimas

Atsakovė prašė prašymo netenkinti. Nurodė, kad jai nėra žinoma apie tai, kad automobiliai būtų naudojami, todėl atsakovė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepažeidė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies, pakeitė Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutarties dalį dėl areštuotų automobilių apsaugos. Įpareigojo atsakovę antikvarinius automobilius (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti ieškovui nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 4 d. 10 val.; įpareigojo ieškovą minėtus antikvarinius automobilius patalpinti sandėlyje adresu Pramonės pr. 4, Kaunas; paskyrė atsakovei 500 Lt baudą už įpareigojimų nevykdymą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tinklalapyje antikvarinius automobilius reklamuoja UAB „Rodiklis“, bet ne atsakovė ar UAB „Advilis“ padarė išvadą, jog pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovė nevykdo nutarties ir naudojasi automobiliais. Tačiau teismas nustatė, jog 2010 m. rugpjūčio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pavirtino, jog atsakovė nevykdė teismo nutartimi priskirtų įpareigojimų ir du automobiliai, kurie areštuoti, buvo naudojami. Teismas skyrė atsakovei baudą, pastarajai pažeidus draudimą naudotis ginčo automobiliais. Ieškovui įrodžius, jog buvo naudojami du automobiliai, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas užfiksuotas vieną kartą ir automobilio vienos valandos nuomos kaina yra 250 Lt, teismas atsakovei skyrė 500 Lt baudą. Atsižvelgdamas į tai, kad yra reklamuojama areštuotų automobilių nuoma, kad ginčas vyksta dėl automobilių, kad antikvarinių daiktų vertė didėja nuo jų metų ir siekdamas įgyvendinti šalių interesų pusiausvyrą, teismas pakeitė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovę įpareigojo antikvarinius automobilius perduoti ieškovui saugoti nedelsiant, o ieškovui juos patalpinti ieškovo nurodytu adresu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė G. A. padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties.

Atsakovė atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kitomis ir baudos skyrimo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1) Pateikta tinklalapio kopija įrodo, jog automobilius reklamuoja UAB „Rodiklis“, bet ne atsakovė. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtino, jog automobiliai buvo nuomojami vestuvėms pagal tinklalapyje esančius skelbimus. Akivaizdu, kad automobilius galėjo nuomoti tik UAB „Rodiklis“. Atsakovė negali užtikrinti, kad ieškovas negalėtų naudotis šiais automobiliais, nes ieškovas iki šiol transporto priemonių registre yra nurodomas kaip šių areštuotų automobilių savininkas. Įrodymų, jog automobiliai buvo naudojami pačios atsakovės, ar perduoti ir išnuomoti tretiesiems asmenims komerciniais ar asmeniniais tikslais, ieškovas nepateikė.

2) Ieškovas nepateikė įrodymų, jog dėl atsakovės ar trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo nuo turto arešto dienos areštuotam turtui iškilo grėsmė žalai atsirasti, o teismas tokių aplinkybių nenustatė. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržė atsakovę labiau negu reikia civilinio proceso tikslams pasiekti – teismas pažeidė proporcingumo principą. Teismas, pakeisdamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė LR CPK 185 straipsnyje įtvirtintus įrodymų tyrimo ir įvertinimo principus.

3) Nebuvo įrodyta atsakovės kaltė dėl dviejų automobilių panaudojimo fakto, todėl nepagrįstai buvo paskirta 500 Lt bauda.

4) Teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo atsižvelgti į ieškinio reikalavimo pobūdį, kuriuo buvo reikalaujama pripažinti 2009 m. rugpjūčio 13 d. ir 2009 m. rugsėjo 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, kuriais buvo parduoti automobiliai (duomenys neskelbtini), negaliojančiais ir juos panaikinti, šalių atžvilgiu taikyti restituciją natūra ir šiuos automobilius gražinti ieškovui. Skundžiama nutartimi teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės reiškia ieškovo ieškinyje teikiamų reikalavimų išankstinį patenkinimą.

5) Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka Lietuvos teismų suformuluoto ekonomiškumo, šalių interesų derinimo ir pusiausvyros principų. Vieno asmens teisė negali būti ginama ignoruojant ar pažeidžiant kito asmens teisę ar teisėtą interesą. Automobilių savininkė transporto priemonių registre nurodyta atsakovė, todėl grąžinus automobilius ieškovui, iškyla grėsmė atsakovės turtiniams interesams, kadangi automobilius reklamuoja ir siūlo jais naudotis UAB „Rodiklis“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės byloje, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino iš dalies ieškovo prašymą dėl vienų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kitomis ir skyrė baudą atsakovei už teismo įpareigojimų nevykdymą yra pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atsakovės atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.).

Dėl vienų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kitomis laikinosiomis priemonėmis

Teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146 str. 1 d.). Spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, teismas turi vadovautis CPK 144 straipsnio nuostatomis bei įvertinti tai, ar pakeitus laikinąją apsaugos priemonę teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys neįmanomas. Siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikytos vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslą, ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar ši priemonė užtikrina ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar atitinka šalių interesų pusiausvyrą.

Ieškiniu ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui sandorius, kuriais buvo parduoti automobiliai, ir šalių atžvilgiu taikyti restituciją, grąžinant ieškovui ginčo automobilius. Ginčo automobiliai areštuoti Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartimi, uždraudžiant jais naudotis. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pakeitė Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartimi paskirtą automobilių (duomenys neskelbtini) saugotoją, juo paskiriant ieškovą. Apeliantė G. A. skunde nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė naudojosi ginčo autmobiliais ar automobiliai buvo perduoti ar išnuomoti tretiesiems asmenims. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 185 straipsnyje įtvirtintus įrodymų tyrimus ir įvertinimo principus.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, ieškovo BUAB „Rodiklis“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ prašymu dėl vienų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kitomis bei prie jo pridėtais dokumentais, sprendžia, kad buvo pagrindas tenkinti ieškovo prašymą dėl vienų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kitomis iš dalies. Antstolio 2010 m. rugpjūčio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neginčijamai pavirtino, jog apeliantė nevykdė Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartimi priskirtų įpareigojimų – užtikrinti, kad ginčo automobiliais nebūtų naudojamasi, t. y. kad du ginčo automobiliai buvo naudojami trečiųjų asmenų. Apeliantės argumentas, jog automobilius reklamuoja ir galėjo nuomoti tik UAB „Rodiklis“, patvirtina faktą, jog atsakovė neįvykdė teismo įpareigojimų užtikrinti, kad turtu nesinaudotų tretieji asmenys. Be to, pagal CPK reikalavimus, jei yra taikomas turto areštas, teismas privalo išspręsti to turto saugojimo, valdymo bei naudojimo tvarkos klausimus (CPK 145 str. 4 d.). Todėl, priešingai, negu teigia apeliantė, areštuoto turto – ginčo automobilių – saugotojo paskyrimas negali nulemti ginčo baigties.

Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrino galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymo, nustačius, jog automobiliais naudojosi tretieji asmenys. Apeliantė nevykdė teismo įpareigojimų, kad automobiliais nebūtų naudojamasi. Naudojant automobilius, mažėja jų vertė dėl nusidėvėjimo, egzistuoja rizika, jog automobiliai gali būti prarasti dėl autoįvykio, tokiu būdu gali būti pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, siekdamas garantuoti ieškinio reikalavimų užtikrinimą ir nustatęs, jog atsakovė pažeidė nustatytus teismo įpareigojumus, pagrįstai pakeitė laikinąsias apsaugos priemones, areštavo antikvarinius automobilius ir jų saugotoju paskyrė ieškovą. Esant tokioms aplinkybėms, atskirasis skundas dalyje dėl vienų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kitomis atmetamas, o skundžiama teismo nutarties dalis šiuo klausimu paliekama nepakeista (CPK 146 str. 1 d. 338 str.). Atsižvelgiant į tai, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dalis vykdoma įsiteisėjus šiai nutarčiai, nustatytinas terminas iki 2011 m. kovo 20 d., per kurį atsakovė G. A. turi perduoti ieškovui BUAB „Rodiklis“ saugoti antikvarinius automobilius (duomenys neskelbtini) (CPK 151 str. 4 d.).

Dėl baudos skyrimo

Apeliantė atskiruoju skundu taip pat prašė panaikinti skundžiama nutartimi jai paskirtą baudą. Pirmosios instancijos teismo nutartį dėl baudos paskyrimo gali peržiūrėti ją paskyręs teismas, esant asmens, kuriam paskirta bauda, pareiškimui dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo (CPK 107 str. 1 d.). Paaiškėjus, kad byloje paduotas atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuri negali būti apeliacijos objektu, apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų atsakovės G. A. turtui, pakeitimo klausimas, palikti nepakeistą.

Nustatyti terminą atsakovei G. A. iki 2011 m. kovo 20 d. perduoti ieškovui BUAB „Rodiklis“ saugoti antikvarinius automobilius (duomenys neskelbtini).

Nutraukti apeliacinį procesą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalies, kuria atsakovei G. A. paskirta bauda.

Teisėjai Artūras DriukasKonstantinas GurinasDonatas Šernas