Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas aukštasis, ūkininkas, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. buvo perduotas teismui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d. dėl to, kad jis 2013 m. rugpjūčio 27 d., apie 16.15 val., internete, elektroniniu adresu: (duomenys neskelbtini), patalpintame žurnalistės D. J. straipsnyje „Specialiai 15 min. iš Biržų“: „S. B. ūkininkas R. M.: Man paskelbtas gaujos nuosprendis – mažojo sūnaus neliesti, o vyresnįjį „užversti“. Čia tuoj prasidės Garliavos įvykiai“, pateikė tokią konstatuojamojo pobūdžio informaciją: „Biržiečiai ir, aišku, policija žino, kad miestą kontroliuojąs ne teisėsaugos organai, ne policija, ne prokuratūra, o mieste įsikūrusi jaunų vyrų banda - apie 30 asmenų. Jie yra gerai organizuoti, jų čiuptuvai visur: tiek savivaldybėje, tiek policijoje, tiek gamtos apsaugoje, tiek kitose rajono institucijoje. Jie turi savo struktūrų, kaip „tulpiniai", turi sodybą, kurioje vyksta tos vadinamos jų „strielkos", turi savo kasą, iš kurios apmokami visokie draugelių „Užsegimai“, pinigai skiriami policijai. Jie kontroliuoja visą Biržų miestą, pradedant narkotikais, žmonių prekyba, vagystėmis, baigiant Rygos siaubimu", „Mano bėdos prasidėjo nuo to, kad pradėjęs medžioti savo žemėse, elgiausi garbingai ir sulaikiau brakonieriaujančius du jaunuolius, tos bandos vadeivas: tai yra Tir B. Sulaikant pasipylė grasinimai susidoroti su manimi, kad sunaikins mano šeimos narius, verslą, mano ūkį... ". „Tie banditai jau net sako, gal taikykimės su M, nes per daug pinigų policijai mokam"; tokia pateikta informacija A. T. buvo be pagrindo ir be jokių įrodymų šmeižiamas ir nepagrįstai apkaltinta neteisėtais veiksmais: grasinimu nužudyti (R. M. teigimu „užversti") R. M. vyriausiąjį sūnų, fiziškai susidoroti su R. M., jo šeima, jo verslu bei ūkiu esant pakankamam pagrindui, kad grasinimas gali būti įvykdytas (LR BK 145 str. 1 d.), grasinimu sunaikinti ar sugadinti turtą (LR BK 187 str.), kyšininkavimu arba papirkimu (LR BK 225 str. arba 227 str.); tokie tikrovės neatitinkantys duomenys (informacija) žeidžia ir žemina A. T., bei gali pakirsti pasitikėjimą jo asmeniu.

K. R. M. kaltu neprisipažino. Parodė, kad specialiai jokio interviu žurnalistams nedavė, straipsnio nerašė, o tik išsakė savo nuomonę. Sužinojęs, kad Biržuose rengiamas susitikimas su policijos generalinio komisaro pavaduotoju, nutarė atvykti ir išsakyti savo susikaupusias nuoskaudas. Parodė, kad visos jo problemos prasidėjo po to, kai sučiupo savo žemėse brakonieriaujančius A. T. ir M. B.. Nuo to laiko jo šeimai prasidėjo nemalonumai. Buvo parašęs policijai kelis pareiškimus dėl išpuolių prieš jį ir jo šeimą, tačiau pareiškimai Biržų policijos liko nenagrinėti. Pažymėjo, kad po šio susitikimo, ikiteisminiai tyrimai pagal jo pareiškimus buvo atnaujinti ir perduoti tirti Panevėžio PK. Parodė, kad dėl A. T. prekybos žmonėmis – sužinojo iš PK pareigūnų ir spaudoje esančių straipsnių, tai irgi tik jo nuomonė. Matydavo A. T. ir M. B. mašinose su kitais jaunuoliais, pas M. B. kieme matė daug jaunuolių, turėjo informacijos, kad A. T. buvo teistas už išprievartavimą, kaltinamas dėl narkotikų vartojimo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusysis A. T. kaltinimą palaikė. Parodė, kad R. M. viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie jį žeidžia ir žemina. Buvo be pagrindo apšmeižtas ir nepagrįstai apkaltintas neteisėtais veiksmais. Pripažino, kad buvo sulaikytas brakonieriavimo byloje kartu su M. B., tačiau už tai baustas nebuvo; praeityje buvo teistas, jo atžvilgiu buvo taikomos kardomosios priemonės, apribojimai, tačiau tai buvo seniai ir todėl nebepamena, už ką. Dirba pas M. B. sargu – ekspeditoriumi. Dėl šmeižto patyrė nepatogumų – turėjo aiškintis kitiems žmonėms, daug išgyveno, po tokių jam mestų kaltinimų bus sunku susirasti darbą. Palaiko pareikštą 10000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Iš 2014-04-07 Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro pateiktos informacijos ir 2014-06-16 Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro nutarimo matyti, kad 2012-09-17 Biržų r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 54-1-00442-12 pagal LR BK 145 str. 1 d.; nuo 2013-09-12 ikiteisminis tyrimas atliekamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biure (b.l. 76, 94).

Iš 2014-04-23 Biržų r. PK pateiktos informacijos matyti, kad pagal R. M. pranešimą ROIK Nr. 0112000512748 (pranešėjas – R. M., pristatytas asmuo A. T.) pradėtas ikiteisminis tyrimas; policijos registruojamų įvykių registre yra registruota ir daugiau R. M. pranešimų, tačiau pirminėje informacijos registracijoje A. T. pavardė neminima (b.l. 78).

Iš 2014-04-11 Biržų r. PK tarnybinio pranešimo matyti, kad A. T. pagal LR Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą buvo taikytos prevencinės priemonės: 2005-04-13 skirtas oficialus perspėjimas, 2005-05-13 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi skirti teismo įpareigojimai 5 mėnesių laikotarpiui nekeisti nuolatinės gyvenamosios vietos, nepalaikyti ryšio su eile Biržų ir Panevėžio m. asmenų, nesilankyti eilėje kavinių ir restoranų, Panevėžio apygardos teismas nutartimi sumažino įpareigojimų laikotarpį iki 3 mėnesių; 2007-11-12 skirtas oficialus perspėjimas, 2010-03-05 skirtas oficialus perspėjimas, 2011-08-19 skirtas oficialus perspėjimas, 2012-06-26 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi skirti teismo įpareigojimai 6 mėnesių laikotarpiui, nekeisti nuolatinės gyvenamosios vietos, nepalaikyti ryšio su eile Biržų ir Panevėžio m. asmenų, nesilankyti eilėje kavinių ir restoranų.

Iš 2014-07-21 Biržų rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad baudžiamoji byla, kurioje M. B. ir A. T. kaltinami pagal LR BK 145 str. 1 d., perduota nagrinėti teisme (b.l. 102).

Iš 2014-07-04 Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro kaltinamojo akto matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 54-1-00442-12 pradėtas 2012-09-17 Biržų r. PK KPS viršininkės rezoliucija, pagal LR BK 145 str. 1 d.; 2012-10-15 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.; 2012-11-13 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas, vadovaujantis LR BPK 217 str. 1 d.; 2013-03-15 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1d. 1 p.; 2013-09-11 Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas, vadovaujantis LR BPK 217 str. 1 d. (b.l. 103-112).

Iš 2014-07-04 Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro kaltinamojo akto matyti, kad A. T. kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. rugsėjo 17 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje su M. B., grasino R. M., P. Š., V. Š., K. B. necenzūriniais keiksmais ir žodžiais „jums mužikai šakės, sudegins, sulaužys mašinas, papjaus, išdaužys“, „nu M tai tikrai bus (keiksmažodis)“, M. B. grasinant necenzūriniais keiksmais ir žodžiais „dabar mes nebe šernus medžiosim, o jus po vieną su mužikais iššaudysim kaip kiaules“, „jūs asilai dar nepasimokėte iš K ir Š, jums visiems (keiksmažodis) bus“, grasinant sudeginti R. M. ūkį bei uždegti nukentėjusiųjų namus, grasino nužudyti R. M., P. Š., V. Š. ir K. B., nes pagal jo ir M. B. agresyvų nusiteikimą, pasakytų žodžių turinį bei nukentėjusiųjų žinojimą, kad M. B. turi medžioklinį šautuvą, nukentėjusiesiems buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d. (b.l. 103-112).

Dėl pareikšto kaltinimo R. M. išteisintinas.

LR BK 154 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas šmeižė asmenį, neva jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemones ar spaudinyje. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Būtinas veikos objektyvusis požymis yra tas, kad paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės paskleidimą apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl būtina nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2A-3/2012).

A. T. kaltino R. M., kad šis 2013-08-27 d., apie 16.15 val., internete, elektroniniu adresu: (duomenys neskelbtini), patalpintame žurnalistės D. J. straipsnyje „Specialiai 15 min. iš Biržų“: „S. B. ūkininkas R. M.: Man paskelbtas gaujos nuosprendis – mažojo sūnaus neliesti, o vyresnįjį „užversti“. Čia tuoj prasidės Garliavos įvykiai“, pateikė konstatuojamojo pobūdžio informaciją: „Biržiečiai ir, aišku, policija žino, kad miestą kontroliuojąs ne teisėsaugos organai, ne policija, ne prokuratūra, o mieste įsikūrusi jaunų vyrų banda - apie 30 asmenų. Jie yra gerai organizuoti, jų čiuptuvai visur: tiek savivaldybėje, tiek policijoje, tiek gamtos apsaugoje, tiek kitose rajono institucijoje. Jie turi savo struktūrų, kaip „tulpiniai", turi sodybą, kurioje vyksta tos vadinamos jų „strielkos", turi savo kasą, iš kurios apmokami visokie draugelių , Užsegimai", pinigai skiriami policijai. Jie kontroliuoja visą Biržų miestą, pradedant narkotikais, žmonių prekyba, vagystėmis, baigiant Rygos siaubimu", „Mano bėdos prasidėjo nuo to, kad pradėjęs medžioti savo žemėse, elgiausi garbingai ir sulaikiau brakonieriaujančius du jaunuolius, tos bandos vadeivas: tai yra T ir B. Sulaikant pasipylė grasinimai susidoroti su manimi, kad sunaikins mano šeimos narius, verslą, mano ūkį... ". „Tie banditai jau net sako, gal taikykimės su M, nes per daug pinigų policijai mokam", kuria jis buvo be pagrindo ir be jokių įrodymų šmeižiamas ir nepagrįstai apkaltinta neteisėtais veiksmais: grasinimu nužudyti (R. M. teigimu „užversti") R. M. vyriausiąjį sūnų, fiziškai susidoroti su R. M., jo šeima, jo verslu bei ūkiu esant pakankamam pagrindui, kad grasinimas gali būti įvykdytas (LR BK 145 str. 1 d.), grasinimu sunaikinti ar sugadinti turtą (LR BK 187 str.), kyšininkavimu arba papirkimu (LR BK 225 str. arba 227 str.). A. T. skunde teigia, kad jam kaip asmeniui priskiriami bruožai ar poelgiai, neatitinkantys reikalavimų, keliamų jam, kaip visuomenės nariui; yra priskiriamas kriminalinių nusikaltėlių pasauliui, skleidžiama informacija apie jo, esą padarytus teisės ir moralės normų pažeidimus, netinkamą elgesį (apibūdinamas kaip banditas, siekiantis fiziškai pakenkti asmeniui ar turtui). R. M. neneigia išdėstęs savo nuomonę ir argumentus vykusio susitikimo su policijos vadovais metu, tačiau ginčija esant šmeižimo sudėtį jo veiksmuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. įtvirtina asmens saviraiškos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. T. K., tiek Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus. Vienas aktualiausių saviraiškos laisvės apribojimo aspektų – asmens garbės bei orumo gynimas, kai kuriais atvejais kartu ginant ir kitas vertybes. Iš esmės, kiekvieną kartą ginant vieną šių vertybių (saviraiškos laisvę bei asmens garbę ir orumą), neišvengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylą, teismas privalo priimti tokį sprendimą, kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų šių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrą. Pagal EŽTT suformuotą praktiką saviraiškos teisės apribojimas, nuteisiant asmenį už nusikalstamas veikas kito asmens garbei ir orumui, turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje; atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį baudžiamoji atsakomybė turi būti proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises ir reputaciją (EŽTT sprendimas A. A. prieš Portugaliją). Siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiškos laisvės ir asmens garbės ir orumo apsaugos, būtina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiškos laisvės ir asmens garbės ir orumo apsaugos, būtina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog R. M. viešai išreikšdamas savo samprotavimus apie realiai egzistuojančius faktus paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, ar turėdamas tokį tikslą, bet, remdamasis kai kuriais jam žinomais ir tikrovėje egzistavusiais faktais, išsakė savo nuomonę, pateikė jam žinomų faktų vertinimus. Tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią, žeminančią informaciją apie A. T., remiantis byloje esančiais duomenimis nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. M. veiksmuose nėra šmeižimą kvalifikuojančių požymių. Todėl darytina išvada, kad R. M. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d., ir jis išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

A. T. civilinis ieškinys R. M. dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kadangi kaltinamasis R. M. išteisintinas, jo turėtos 1000 Lt išlaidos už advokato pagalbą atstovaujant teisme pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas (LR BPK 105 str. 6 d.).

Iš skundą padavusio asmens išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 6 d., 7 d., teismas

nusprendžia:

R. M. pagal LR BK 154 str. 2 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

A. T. civilinį ieškinį R. M. dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų už advokato pagalbą.

Išieškoti iš A. T. 34,13 Lt proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.