Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas: Bronislovas Liatukas Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.3.1.

2007 m. gegužės 10d.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtrei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui, nuteistajam O. P., apeliacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. P. ir advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006-10-03 nuosprendžio, kuriuo O. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 260 str.l d.,260 str.2 d. ir nuteistas sutinkamai su LR BK 63 str. 1,4 d.d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės - 3(tris) mėnesius, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas - 8(aštuoneri) metai 9 (devynis) mėnesiai. Sutinkamai su LR BK 63_str. 1,4,9 d.d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2006 01 25 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 9 (devyneri) metai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. P. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2005 m. rugsėjo mėn.15 d., iš ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 8,459 gr. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 2,938 gr. psichotropinės medžiagos-metamfetamino, kuriuos kartu su ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu asmeniu automobiliu (duomenys neskelbtini) 2005 m. rugsėjo mėn. 15 d., apie 12 vai. 52 min., atsigabeno į „Statoil" degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) ir už 150 litų neteisėtai pardavė NVIM vykdytojui, veikusiam pagal Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojo 2005 m. rugpjūčio 29d. patvirtintą nusikalstamos veikos imitacijos modelį Nr.38-S6-3-584S/ S2-39S, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str.l d.;

Be to, kaltinamasis O. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2005 m. rugsėjo mėn.30 d., iš ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo didelį kiekį-63,051 gr. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5,374 gr.psichotropinės medžiagos-amfetamino, kuriuos 2005 m. rugsėjo mėn.30 d., 10.00 val.-11.00 val. laikotarpyje, per du kartus automobiliu (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) priklausančiu D. B. ir vairuojamo L. Š., atsigabeno į „Statoil" degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) ir už 980 litų neteisėtai pardavė NVIM vykdytojui, veikusiam pagal Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojo 2005 m. rugpjūčio 29 d. patvirtintą nusikalstamos veikos imitacijos modelį Nr.38-S6--584S/S2-39S, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str.2 d.

Nuteistasis prašo panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. spalio 3d. nuosprendį ir jį išteisinti arba nuosprendį pakeisti ir jo veiksmus perkvalifikuoti iš LR BK 260 str. 2 d. į LR BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d.ir sumažinti bei sušvelninti paskirtą bausmę.

Jo nuomone, teismas bylą išnagrinėjo šališkai, jo kaltė neįrodyta, o jeigu kaltė ir būtų įrodyta, teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus. Nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas byloje surinktais neginčijamais įrodymais, o ne prielaidomis, visos abejonės, kurių negalima pašalinti bylą nagrinėjant teisme, turi būti aiškinamos teisiamojo naudai. Taip pat byloje surinkti visi įrodymai turi būti pripažinti niekiniais (LR BPK 20 str. 4 d.), kadangi NVIM panaudotas neteisėtai, prieštaraujant 2000 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimui, kuriame sakoma, kad modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, asmuo neskatinamas ar neprovokuojamas daryti nusikaltimo (l 11 d. 7p., V d. 3p., VI1 d. lp.).

Iš byloje esančių telefoninių pokalbių tarp NVIM dalyvio ir jo matosi, kad ne jis skambino policijos darbuotojui ir ieškojo su juo kontaktų, bet atvirkščiai - NVIM dalyvis visą laiką pirmas jam skambindavo ir klausinėjo apie galimybę įsigyti psichotropinių medžiagų, kurstė ir provokavo mane daryti nusikaltimą. Tą patvirtino teisme ir policijos darbuotojas S. B. teismo posėdžio metu.

Teismas, apkaltinamąjį nuosprendį priėmė neatsižvelgdamas į jo paties paaiškinimus apie įvykį, o tik remdamasis vienų policijos darbuotojų parodymais, kurie yra šališki, kadangi jie suinteresuoti byla asmenys, taip pat rėmėsi jų darbo kabinetuose įrašytais apžiūros aktais ir tarnybiniais pranešimais dėl NVIM dalyviams perduotų pinigų kiekio sichotropinėms medžiagoms pirkti, šių medžiagų paėmimo iš NVIM dalyvių, tačiau tai apiforminant nedalyvavo joks nesunteresuotas asmuo ir šie dokumentai galėjo būti surašyti formaliai tikslu jį apkaltinti.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad jis 2005 09 30 prie "Statoil" degalinės atvažiavo Automobiliu (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. Š., tačiau pats R. Š. teisme neapklaustas, o apklausti policijos darbuotojai S. B. ir NVIM dalyviai Nr. 1 ir Nr.2 parodė, kad jie nežino, kokiu a/m jis atvyko ir su kuo atvyko.

Mano, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų realizavimo 2005-09-30 t.y. pagal LR BK 260 str. 2 d., neteisingai pritaikė baudžiamajį įstatymą, kadangi sutinkamai su 2003 04 23 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu įtvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio įstatymo rekomendacijomis, amfetamino ir metamfetamino didelis kiekis bus kai šių medžiagų nustatoma 20 g., o šiuo atveju 2005 09 30 jam inkriminuotas 5,374g. amfetamino, kas nesudaro 20gramų ir ši veika turėjo būti kvalifikuojama pagal LR BK 260 str. 1 d.

Teismas neteisingai nurodė, kad jo padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 260 str. 1 ir 2 d. kaip baigtiniai nusikaltimai, jų sudėtys nukirstinės, kurios laikomos baigtomis nuo neteisėto gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, turint tikslą jas parduoti, kadangi pagal pareikštajam įtarimą ir kaip konstatuota teismo nuosprendžiu jis jas pardavė, o ne laikė, turėdamas tikslą parduoti. Jo veikos, jeigu būtų įrodyta, kad jas padarė, turėjo būti kvalifikuotos kaip pasikėsinimas jas padaryti, o ne kaip baigtinis nusikaltimas, kadangi šios medžiagos buvo perduotos asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos elgesio imitavimo modelį, kuris šias medžiagas įgijo už modelio realizavimui skirtas lėšas ir perdavė operatyvinės veiklos subjektams, tuo būdu buvo užkirstas kelias nusikalstamos veikos plėtrai ir nepadaryta reali žala visuomenės saugumui ir žmonių sveikatai, nusikalstamos veikos objektyviają pusę sudarančios aplinkybės nebuvo tikros, kadangi reali grėsmė šio nusikaltimo objektui-visuomenės saugumui nebuvo iškilusi ir negalėjo kilti, todėl tokia veikla. negalėjo būti pripažinta baigta ir turėjo būti kvalifikuota kaip pasikėsinimas parduoti psichotropines medžiagas.

Apelianto nuomone, teismo nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas. O. P. kaltė padarius inkriminuotus nusikaltimus nėra įrodyta. Nuosprendis yra šališkas, pagrįstas tiktai suinteresuotų liudytojų policijos pareigūnų parodymais. Šių parodymų nepatvirtina tinkamai procesualiai įforminta kita bylos medžiaga. Teismas neišsamiai ištyrė ir išsiaiškino visas bylos aplinkybes.

O. P. yra pripažintas kaltu NVMĮ pagrindu, O. P. gynybinė versija nėra patikrinta. Teismas ją formaliai įvertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir neabejoja įslaptintų liudytojų - policijos pareigūnų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais.

BPK 4 str. nustatyta, kad baudžiamasis procesas LR teritorijoje vyksta pagal LR baudžiamojo proceso kodeksą. Tai reiškia, kad reikšmingi bylai duomenys renkami BPK nustatyta tvarka. Tik atskirais atvejais įrodymais gali būti pripažinti duomenys gauti ne BPK, o kitų įstatymų numatyta tvarka. Bet kuriuo atveju, kai baudžiamojoje byloje remiamasi informacija, gauta ne pagal BPK, tokios informacijos įrodomoji vertė kelia daugiau abejonių.

Nagrinėjamoje byloje priimti sprendimai pagrįsti tiek duomenimis , gautais vykdant operatyvinę veiklą, tiek ir atlikus BPK numatytus veiksmus surinkta informacija, todėl, jo nuomone, teismo teiginiai niekuo nepagrįsti. Byloje apie NVMĮ O. P. atžvilgiu nėra jokių duomenų ir dokumentų, išskyrus jo numerį ir priėmimo datą. Taikant modelį gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese. Tam būtina sąlyga yra tikslus įstatymuose nustatytų modelio atlikimo ir tvarkos laikymasis. 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Resp. Operatyvinės veiklos įstatymo" atitinkamų str. yra išaiškinta, kad modeliu gali būti tik „prisijungiama" prie tęstinių ar trunkamujų nusikaltimų, taip pat besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Modeliu negali būti kurstoma padaryti veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė,

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad teismas būtų išreikalavęs NVMĮ medžiagą ir patikrinęs jos teisėtumą Nežiūrint to, nepatikrinęs konkrečios medžiagos nuosprendyje teismas pasisakė dėl provokacijos nebuvimo (procesinių pažeidimų) , bet nepasisakė ar modeliu buvo prisijungta prie nuteistojo „daromos nusikalstamos veikos, ar ji buvo daroma be modelio dalyvių įsikišimo. Visa tai turėjo būti tiriama vadovaujantis nustatytomis įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje taisyklėmis, nes BPK 301 str. 1 d. draudžia nuosprendžius grįsti duomenimis, kurie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pripažinęs šiuos duomenis įrodymais, teismas juos turėjo nurodyti priimame sprendime. Nuosprendžio priėmimo negali lemti argumentai, kuriuos ginčyti proceso šalims nėra sudaromos galimybės. Vienintelė išimtis, kai tam tikra informacija gali būti žinoma tik teismui numatyta BPK 202 str.(draudžiama atskleisti nukentėjusiojo ir liudytojo anonimiškumą).

Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (b/b 2006 m. kovo 28 d Nr 2K-332/2006 ).

To pasekoje jos turinys, kuria remiantis buvo sankcionuotas modelio taikymas, nebuvo atskleistas bylos nagrinėjimo teisme dalyviams

Nustatyti ar traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo nebuvo išprovokuotas padaryti nusikaltimą yra itin svarbu tiek materialinės, tiek proceso teisės požiūriu. Konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes valstybė negali „sukurti" nusikaltimų, o po to už juos bausti. Bet kokia informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK 20 str. numatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymu. Nepatikrinus realiai modelio teisėtumo, kyla abejonės ir įrodymų patikimumu, kurių pagrindu O. P. pripažintas kaltu ir nuteistas.

Įslaptintų liudytojų parodymai nėra nuoseklūs, neįtikinami ir nelogiški. Teismas neturėjo pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį vien pareigūnų parodymų pagrindu, kadangi realiai nenustatytos jokios O. P. sąsajos su narkotinėmis medžiagomis figūruojančiomis byloje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje esantys procesiniai dokumentai kelia abejones dėl jų pagrįstumo . Pareigūnai atliko vieną iš operacijų 2005.09.30 operatyvinių veiksmų protokolas surašytas atbuline data 2006.05.04. t.v. praėjus 7 mėnesiams po veiksmų atlikimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į kitus operatyvininkų veiksmus. Prieš išvykstant susitikti su O. P. buvo atliekama įslaptintų liudytojų asmens apžiūra Tai, matomai teismą turėjo įtikinti (esant savo pačių abejonėms), kad nebus jokios provokacijos. Apžiūros rezultatai teigiami- pareigūnai neturėjo narkotinių medžiagų. Tačiau automobilis , kuriuo jie atvyko į susitikimo vietą nebuvo apžiūrėtas. Todėl šis procesinis veiksmas, taip pat nebuvo atliktas iki galo.

Nuosprendis neatitinka LAT senato 2003m birželio 20 d. nutarimo Nr 40 1.1 p., kur yra nurodyta, kad nuosprendis yra teisėtas, kai jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir įvertintais įrodymais, todėl turi būti panaikintas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, kaltinamojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinius skundus patenkinti, prokuroro prašymą nuosprendį palikti nepakeistą, papildomai apklausus liudytojus R. Š. ir R. B. bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad apeliacinis skundai tenkintini iš dalies.

Nors O. P. ir neigia padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, nurodydamas, kad jis nors ir pažadėjo nepažįstamam asmeniui parduoti narkotinių medžiagų, tačiau realiai jų neturėjo ir tikslo parduoti narkotines medžiagas nebuvo, jis tik norėjo apgauti pirkėją ir pasisavinti jo pinigus, tačiau jo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Iš bylos matosi, kad teismas kruopščiai ir objektyviai tyrė visas bylos aplinkybes. Nuteistasis savo nekaltumą grindžia savo pateikta versija, tvirtindamas, jog jo versija yra nepaneigta, tačiau apklausus liudytojus, ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus, neginčijamai patvirtinta, kad kaltinamasis O. P. įgijo narkotines medžiagas ir turėjo tikslą jas parduoti. Nuosprendyje padarytos išvados pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Teismui nebuvo pagrindo netikėti išsamiais ir nuosekliais liudytojų S. B. ir įslaptintų liudytojų Nr. 1 ir 2 parodymais, jie nuo pat bylos tyrimo pradžios parodymų nekeitė, juose nėra jokių prieštaravimų. Liudytojas S. B. buvo apklaustas apeliaciniame procese ir taip pat patvirtino savo duotus parodymus. Šių liudytojų parodymus patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir duoda neteisingus parodymus, kaip teigia apeliantas.

Tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas apeliaciniuose skunduose teigia, kad teismo teiginiai niekuo nepagrįsti, nes apie NVMĮ taikymą O. P. atžvilgiu nėra jokių duomenų ir dokumentų, išskyrus jo numerį ir priėmimo datą. Taikant modelį gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese, o tam būtina sąlyga yra tikslus įstatymuose nustatytų modelio atlikimo ir tvarkos laikymasis. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad jokios provokacijos O. P. atžvilgiu nebuvo. Asmenys veikė pagal NVMĮ, kuris buvo įstatymų nustatytą tvarka sankcionuotas. Tą patvirtina ir raštas, gautas iš Kriminalinės policijos biuro, kuriame patvirtinta, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelis O. P. atžvlgiu buvo sankcionuotas pagrįstai ir teisėtai, turint patikimos informacijos apie galimą nusikaltimų darymą. Laikyti, kad nuteistasis buvo išprovokuotas padaryti nusikaltimą ar kad buvo kurstomas padaryti nusikaltimą, nėra jokio pagrindo.

O. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, kvalifikuodamas jo veiksmus pagal LR BK 260 str. 2 d., neteisingai pritaikė baudžiamajį įstatymą, kadangi sutinkamai su 2003 04 23 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu įtvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio įstatymo rekomendacijomis, amfetamino ir metamfetamino didelis kiekis bus kai šių medžiagų nustatoma 20 g., o šiuo atveju jam inkriminuotas 5,374g. amfetamino, kas nesudaro 20gramų ir ši veika turėjo būti kvalifikuojama pagal LR BK 260 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21d. nutarimo Nr. 37 „ Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas" 17 punkte konstatuota, kad nusikaltimai dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo ar platinimo yra padaromi esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Asmuo už tokių veiksmų padarymą atsako, jei jis suvokė, kad tos medžiagos yra psichotropinės , o taip pat suvokė jų kiekį. Kiekis šiuo atveju svarbus požymis, nes nuo jo priklauso nusikalstamos veikos kvalifikacija.

Sprendžiant medžiagų kiekio klausimą, teismas privalo remtis ne tik minėtu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 bet ir kaltininko suvokimu bei jo valia, t.y._subjektyvinės pusės požymiais. Byloje nustatyta, kad O. P. turėdamas tikslą parduoti įsigijo didelį kiekį-63,051 gr. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5,374 gr.psichotropinės medžiagos-amfetamino, kuriuos 2005 m. rugsėjo mėn.30 d., per du kartus už 980 litų neteisėtai pardavė NVIM vykdytojui, veikusiam pagal Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojo 2005 m. rugpjūčio 29 d. patvirtintą nusikalstamos veikos imitacijos modelį.

Be to, minėtame įsakyme Nr. V-239 yra pastaba, kur nurodyta, kad jei medžiagos pavadinimas pažymėtas penkiomis žvaigždutėmis, tai medžiagos kiekis pateikiamas perskaičiavus į grynąją medžiagą. Tokio pažymėjimo prie amfetamino pozicijos ( Nr. 64) nėra. Todėl teismas teisingai O. P. veiką kvalifikavo pagal BK 260 str.2d. ir teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Tačiau teismas, ištyręs ir įvertinęs visus įrodymus, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir neteisingai kvalifikavo kaltinamojo veiksmus. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. P. du kartus neteisėtai pardavė psichotropines medžiagas asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos elgesio imitacijos modelį, kuris šias medžiagas iš jo įgijo už modelio realizavimui skirtas lėšas ir perdavė šias medžiagas operatyvinės veiklos subjektams, tokiu būdu buvo užkirstas kelias nusikalstamos veikos plėtrai ir nepadaryta reali žala visuomenės saugumui ar žmonių sveikatai dėl O. P. kaltės. Nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančios aplinkybės nebuvo tikros, nes buvo kontroliuojamos teisėsaugos pareigūnų. Reali grėsmė šio nusikaltimo objektui – visuomenės saugumui nebuvo iškilusi ir negalėjo iškilti, todėl O. P. nusikalstama veika dėl neteisėto psichotropinių medžiagų pardavimo negali būti pripažinta baigta ir remiantis susiklosčiusia praktika, turi būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas parduoti psichotropines medžiagas, nes nusikaltimai nebuvo užbaigti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

O. P. veikos turėjo būti kvalifikuotos kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, t.y. pagal LR BK 22 str. 1d. 260 str. 1d. ir 22 str. 1d. 260 str. 2d.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ( BPK 328 str. 1p.)

Apylinkės teismas nuosprendyje motyvavo, kodėl skyrė kaltinamajam būtent nuosprendyje nurodytą bausmę. O. P. padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus, praeityje jis teistas šešis kartus, teistumai neišnykę ir nors teismas kaltinamojo veikas kvalifikavo kaip baigtus nusikaltimus, tačiau bausmes paskyrė pakankamai švelnias – už abu nusikaltimus artimas minimalioms, numatytoms sankcijose, todėl dar labiau švelninti jam paskirtą galutinę bausmę nėra jokio pagrindo, nors nusikaltimai ir buvo neužbaigti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistojo O. P. ir jo gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinius skundus patenkinti iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2006m. spalio 3d. nuosprendį pakeisti ir nuteistojo O. P. nusikalstamas veikas pagal BK 260 str. 1d. ir 260 str. 2d. kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1d. kaip pasikėsinimą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.