Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2862-986/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-01
Bylos Nr.
1-2862-986/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34549-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Kaltinamasis
L. A.
Nukentėjusysis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2862-986/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34549-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2; 2.1.10.1; 2.10.2.7 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 1 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Eglei Valikonienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui, kaltinamajam L. A., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiajai R. B., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs prie (duomenys neskelbtini), aštuonių klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 2015-09-15 Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. A. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. liepos 11 d. apie 16.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą rankomis pastūmė savo šeimos narę- sugyventinę R. B., dėl ko ji krisdama veidu trenkėsi į spintelę ir susižalojo, tuo šiais veiksmais padarė R. B. kraujosruvą dešinės akies vokuose ir kraujosruvą kairiame žaste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. A. apklausiamas teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. liepos 11 d., apie 16.00 val. jis su sugyventine R. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo gėrė alų. Jis buvo visiškai nusigėręs, kartu buvo išgėrę vieną alaus pakuotę. Jis užpyko ant R. B., kad ji persūdė mišrainę, stūmė ja ranka, dėl ko ji neišsilaikiusi trenkė galva į spintelę. Ritos sužalojimai yra jo veiksmų pasekmė. Iš ryto išsiblaivęs R. B. atsiprašė, ji jam atleido. Blogai vertina savo poelgį, supranta kad reikia baigti gerti.

Kaltinamojo, jo gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka išvardinti: 2018-07-19 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad gavus pranešimą apie vykstantį žodinį konfliktą tarp pranešėjos ir neblaivaus vyro, nuvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), R. B. informavo, kad prieš savaitę laiko prieš ją smurtavo sugyventinis L. A., sužeisdamas jai dešinės pusės poakį. Po jos dešinės pusės akimi matėsi mėlynė (b. l. 26- 28); nukentėjusiąja pripažintos liudytojos R. B. apklausos protokolai, kuriuose nurodyta, kad jos sugyventinis L. A., su kuriuo kartu gyvena 12 metų, 2018-07-11, apie 16.00 val., su kuriuo nuo ryto vartojo alkoholį, kilo konfliktas, kurio metu dėl jos persūdytų salotų L. ją vieną kartą pastūmė, dėl ko ji griuvo ir veidu trenkėsi į spintelės kampą. Ji juto skausmą, o paakyje liko mėlynė. Mėlynė žaste taip galėjo atsirasti jai griūnant. L. A. nebijo, nenori kad jis išsikeltų iš jos namų, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 38- 39, 50, 53); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2209/2018(02), iš kurios matyti, kad R. B. nustatyta kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva kairiame žaste; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, jie laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 66).

Įrodymų vertinimas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui“. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka išaiškinta BK 248 straipsnio 2 dalyje, pagal kurį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 straipsnio 2 dalyje padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, kilusio konflikto aplinkybės bei kaltinamojo veiksmų pobūdis patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes, t. y. kad stumiamas asmuo, kuris yra gerokai smulkesnio kūno sudėjimo, be kita ko dar ir būdamas neblaivus, gali prarasti koordinaciją ir griūti ir to pasėkoje susižaloti ar bent jau patirti fizinį skausmą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės– kaltinamosios šeimos nariui, R. B., nežymiai sutrikdyta sveikata.

Taigi teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad L. A. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis kaltu dėl šios nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, patvirtino smurtavęs prieš savo sugyventinę. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš sugyventinę, patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, kiti anksčiau aptarti įrodymai. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Bausmės skyrimas.

L. A. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, taip tai, kad nusikalstama veika padaryta recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikalstama veika žmogaus sveikatai), kaltės formą ir rūšį- padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, ji baigta, nesunki, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia; į padarytos veikos motyvus ir tikslus– smurtas panaudotas dėl menkavertės dingsties- persūdyto maisto, smurtas panaudotas prieš fiziškai silpnesnį asmenį- moterį, taip pat į veiksmų intensyvumą. Kaip charakterizuojantys duomenys vertintina tai, kad L. A. teistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytą veiką- jis yra smurtavęs prieš savo motiną (b. l. 108- 109), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Praeityje jis ne kartą baustas administracine tvarka už pažeidimus, kurie padaryti jam būnant apsvaigus nuo alkoholio (b. l. 121- 122). Nors L. A. nėra registruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų grupėse (b. l. 80), tačiau jis pripažino, kad visos problemos kyla dėl alkoholio vartojimo, ką patvirtina ir bylos medžiaga. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios, teismo vertinimu kritiškai įvertino savo elgesį. Nukentėjusioji jam atleido ir griežtos bausmės nesiekia, be to patvirtino, kad gydymas reikalingas jiems abiems.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama sankcijoje numatyta bausmė- laisvės apribojimas, nustatant tokį bausmės terminą ir skiriant tokius įpareigojimus (BK 48 straipsnio 6 dalis), kurie įtakotų kaltinamojo elgesį ir suteiktų galimybę jam pasikeiti. Įvertinus tai, kad L. A. pripažino turintis alkoholio vartojimo problemų, jam kyla problemų ir su tuo susijusiomis pasekmėmis (jo nusikalstamos veikos, nusižengimai padaromi apsvaigus), L. A. be įpareigojimo, numatyto 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte, taip pat skirtinas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo (48 straipsnio 6 dalies 4 punkte), pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį (ji padaryta prieš šeimos narį), tai, kad L. A. jau yra smurtavęs prieš savo artimuosius, o nukentėjusioji nori toliau gyventi su L. A., todėl esant būtinybei apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus. L. A. taip pat skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltu. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiai kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas L. A. laikino sulaikymo laikas nuo 2018-07-19, 23.10 val., iki 2018-07-20, 14.27 val., viena para (BK 66 straipsnis, b. l. 75, 79). Paleidus į laisvę kaltinamąjį jam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101- 102). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302- 307, 432 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 2) pradėti dirbi ir tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę- laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmės metu įpareigojant: 1) gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 2) pradėti dirbi ir tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, L. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę– įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-07-19, 23.10 val., iki 2018-07-20, 14.27 val., (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

L. A. paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti, kad L. A. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas