Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-06-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-4405-867/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-07
Bylos Nr.
e2YT-4405-867/2021
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00504-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Pareiškėjas
D. Š.
Suinteresuotas asmuo
N. Š., Valstybės įmonė Turto bankas
Civilinė byla Nr. e2YT-4405-867/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00504-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 7 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys N. Š. ir Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo mama, kuri mirė (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė savo sutuoktinio A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad mirus jo tėvui liko palikimas, tai yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties jo mama N. Š. galimai dėl išsilavinimo stokos nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiniu valdymu ji priėmė savo sutuoktinio palikimą, nes toliau valdė santuokos metu įgytą turtą ir juo rūpinosi kaip savu. 2015-09-02 jo mama Klaipėdos rajono 1-ajame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą paliko jam. (duomenys neskelbtini) mirus mamai jis kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir priėmė palikimą po savo mamos mirties pagal testamentą. Tvarkant paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad mama nėra priėmusi palikimo po sutuoktinio mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palieka pareiškimą spręsti teismo nuožiūra ir nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo N. Š. atsiliepimo teismui nepateikė apie bylą informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai yra Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad A. Š., miręs (duomenys neskelbtini), ir N. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo D. Š. ir suinteresuoto asmens N. Š. tėvai. Nustatyta, kad pareiškėjo tėvai susituokė (duomenys neskelbtini) ir A. Š. mirė būdamas santuokoje. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad N. Š. vardu, pagal 1993-03-25 pirkimo - pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 Įstatymą N. I-1374 Nr. 1-1011, yra įregistruotos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamas turtas įgytas pareiškėjo tėvams gyvenant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja pareiškėjo tėvų jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš 2015-09-02 Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro patvirtinto testamento, notarinio registro Nr. NGP-2682, nustatyta, kad N. Š. testamentu jai visą priklausantį turtą paliko pareiškėjui D. Š.. Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro 2020-08-31 liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas po motinos N. Š. mirties priėmė palikimą ir yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 156/2016. Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro 2020-01-21 liudijimas ir Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro 2020-01-16 liudijimas patvirtina, kad po A. Š. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo nėra pateikę ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Taip pat nurodyta, kad būtina kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jei palikimą po mirusiojo mirties faktiškai įpėdinis priėmė ir jį valdo. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos 2021-03-17 raštas Nr. V4-42 patvirtina, kad N. Š. nuo 1993 m. iki pat mirties gyveno (duomenys neskelbtini) ir po savo sutuoktinio A. Š. mirties faktiškai turtą priėmė, valdė ir tvarkė.

Įvertinus faktines aplinkybes, kad A. Š. mirė (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

Tokiu būdu, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, tai yra faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Į bylą pateikti Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro ir Klaipėdos rajno 2-ojo notarų biuro liudijimai patvirtina, kad po A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties nei įstatyminiai, nei testamentiniai įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta ir yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti. Nustatyta, kad A. Š. mirė būdamas santuokoje su N. Š. ir turėjo du vaikus. N. Š. būdama A. Š. sutuoktinė turi teisę paveldėti savo sutuoktinio palikimą.

Nors N. Š. įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po savo sutuoktinio A. Š. mirties, tačiau faktiškai palikimą po jo mirties priėmė, tai yra liko gyventi santuokos metu įgytame nekilnojamajame ture ir juo rūpinosi bei jį prižiūrėjo kaip savo. Tai, kad N. Š. faktiškai pradėdama valdyti turtą priėmė savo sutuoktinio palikimą, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės seniūnijos raštas, kuriame nurodyta, kad N. Š. iki pat mirties gyveno (duomenys neskelbtini), ir po savo sutuoktinio A. Š. mirties faktiškai turtą priėmė, valdė ir tvarkė. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad N. Š. būdama mirusiojo A. Š. sutuoktinė, tai yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK (1964 m.) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pradėjo faktiškai valdyti po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK (1964 m.) 587str. 3d.), pripažintina, kad nors N. Š. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio mirties, tačiau jo palikimą priėmė faktiniu valdymu, todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus.

Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti bet kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikoma priėmusiu visą palikimą.

Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė