- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- T-21-416/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Nuteistasis
- A. D.
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. D. patvirtinimo klausimą,
susipažinęs su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. gruodžio 14 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau- Komisijos) priimtu nutarimu Nr.81/04-908 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta A. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teismui siūloma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 75 straipsnio 2 dalies 6,7 punktu ir BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu nustatyti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.
Nutarime nurodyta, kad A. D. 2015-03-23 nuteistas Norvegijos Karalystės Gulatina lanymannsrett apeliacinio teismo pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo &162 skirsnio, &162 primojo skirsnio 49 pažeidimą, & 62, paskiriant 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Užskaitytos 569 dienos. 2015-10-05 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi suderinus Norvegijos Karalystės nuosprendį su BK 260 straipsnio 3 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi, palikta galioti 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 4 metai 2 mėnesiai 17 dienų.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra skundo nepateikė.
Nutarimas netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 3 kartus, jo atžvilgiu taikytas ir lygtinis paleidimas. Nuteistasis išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą ir pasikėsinimo padaryti labai sunkų nusikaltimą. Padaryti nusikaltimai, teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai, kas leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus, leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Pripažintina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, pataisos namuose dalyvavo įvairiose programose, dirba, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Nuteistasis bausmės atlikimo metu už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebaustas, tačiau ir skatintas tik 1 kartą, kas rodo, kad nuteistasis yra pasyvus, o ne aktyvus pataisos proceso dalyvis. Be to, 2018-01-12 Marijampolės apylinkės teisme gauti duomenys, kad nuteistasis paskutinės trumpalaikės savo išvykos į namus metu pažeidė Nuteistųjų elgesio trumpalaikių išvykų už pataisos įstaigų ribų metu taisyklių reikalavimus.
Nors nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau likusi bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip labai didelė. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti 2017 m. gruodžio 14 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-908 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. D..
Nutartis per 7 dienas nuo jis gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.