Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. I. (R. I. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. I. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 281 str. 3 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., 10 p. laisvės atėmimu šešeriems metams;

- pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, R. I. nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. I. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko, įvykus eismo įvykiui, buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:

2005 m. vasario 9 d. apie 10.35 val. Subačiaus-Paplaujos g. sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį „Audi Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas šios teisės, važiuodamas elgėsi neatidžiai, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, įvažiavęs į šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją, partrenkė per ją einantį pėstįjį M. C. , dėl to padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda dešinės akies viršutiniame voke su poodine kraujosruva apie dešinę akį, poodine kraujosruva dešiniame dilbyje, nubrozdinimu dešiniajame kirkšnyje, nubrozdinimu su aplinkine kraujosruva dešinėje šlaunyje, kairio blauzdikaulio kūno viršutinio trečdalio atviru lūžiu.

Jis, 2006 m. liepos 2 d., apie 4.30 val. viešoje vietoje – naktiniame bare „Žaliasis papartis“, esančiame Architektų g. 43/31, Vilniuje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų su lazda, panašia į beisbolo, sudavė S. B. , vykdančiam UAB „Nikolera“ apsaugos darbuotojo tarnybines pareigas, ne mažiau septynis smūgius per galvą, rankas ir kitas kūno vietas, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda pakaušio srityje su kaukolės skliauto atviru – įspaustiniu lūžiu bei kraujo išlieja virš kietojo smegenų dangalo, muštine žaizda su aplinkine kraujosruva nosies srityje, nubrozdinimu su kraujosruva viršutinėje lūpoje, poodine kraujosruva su linijiniu prašviesėjimu dešiniame žaste, dešinio alkūnkaulio skeveldriniu lūžiu, poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, kairės alkūnės, kairio riešo, kairio klubikaulio srityse.

Nuteistasis R. I. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teigia, kad kaltu pilnai prisipažino, su nukentėjusiuoju M. C. buvo susitaikęs, tačiau byla vėl buvo atnaujinta, jam padarius kitą nusikaltimą. Teigia, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8, 10 p., nuosprendyje tik formaliai nurodė, kad atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pripažįsta, kad padarė sunkų nusikaltimą. Apelianto nuomone, jam paskirta bausmė nemotyvuota, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ teismas nuosprendyje turi nurodyti bausmės skyrimo motyvus, o motyvuodamas konkrečią bausmę, turi aprašyti byloje nustatytas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, įvertindamas kiekvienos iš jų reikšmę ir nurodyti, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį. Apelianto nuomone, teismas atsižvelgė ne į visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jis davė nuoseklius parodymus, padėjo tyrimui ir teismui nustatyti tiesą byloje. Be to, jis siekė apginti savo draugę B. L. , kuri paaiškino, kad apsaugos darbuotojas S. B. jai sudavė į šoną.

Anot apelianto, teismas turėjo atsižvelgti ir į jo asmenybę. Apelianto nuomone, kaltininko asmenybė turi būti įvertinta visapusiškai, t. y. iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. Teigia, kad nusikaltimas padarytas atsitiktinai, o ne dėl jo iš anksto susiformavusios nuostatos nusikalsti. Nuteistojo nuomone, tai, kad jis dirba UAB „Relema“ dažytoju, turi legalų pajamų šaltinį, gyvena su šeima, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, atlikęs bausmę ilgą laiką jokių tyčinių nusikaltimų nepadarė, įrodo jo norą ir pastangas pasitaisyti, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Teigia, kad savo elgesį vertina kritiškai ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes, savanoriškai atlygino gydymo išlaidas. Mano, kad jis nėra tiek pavojingas visuomenei, jog reikėtų jį izoliuoti nuo visuomenės tokiam ilgam laikui. Mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus žymiai trumpesnę laisvės atėmimo bausmę. Todėl prašo Vilniaus apygardos teismo 2007-04-12 nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinio proceso metu R. I. ir jo gynėja prašo nuteistajam paskirti teismo ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę.

Prokuroras prašo R. I. ir gynėjos prašymą skirti nuteistajam teismo ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę atmesti.

Nuteistojo ir jo gynėjos prašymas tenkinamas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. I. psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (t. 2, b. l. 192). Pirmosios instancijos teisme nuteistajam jo psichika tirta nebuvo. Iš teismui pateiktos Vilniaus m. VĮ „Naujininkų poliklinika“ pažymos matyti, kad R. I. nustatyta diagnozė nestabilaus tipo asmenybė: F60.3. Ši aplinkybė nebuvo žinom, kai byla buvo nagrinėjama apygardos teisme. Iš teismui pateikto gydytojo įrašų medicinos kortelėje matyti, kad R. I. skundžiasi nekontroliuojamu agresyviu elgesiu bet kokio konflikto metu, net būdamas blaivus. Teisiamojo posėdžio metu R. I. paaiškino, kad agresyviu elgesiu pasižymi nuo jaunystės, nors į specialistus nesikreipė. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. I. yra nekartą teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą. Šioje byloje R. I. nuteistas ne tik už neatsargaus nusikaltimo, bet ir tyčinio labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą.

Teisėjų kolegijos nuomone, R. I. psichinės sveikatos būsena kelia abejones dėl jo sugebėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek po jų padarymo. Todėl siekiant išsamiai bei nešališkai ištirti bylą apeliacinio skundo ribose, R. I. skirtina ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-ajai teismo psichiatrijos komisijai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 208 str. , 209 str. 4 d., 286 str. 1 d., 324 str. 6 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Paskirti šioje byloje nuteistajam R. I. ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, kurią pavesti atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-ajai teismo psichiatrijos komisijai (A. Kojelavičiaus 121, Vilnius).

1. Ar R. I. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu nesirgo psichine liga ar nebuvo laikinoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje? Ar jis pavojingos visuomenei veikos darymo metu visiškai ar iš dalies (esant ribotam pakaltinamumui) galėjo suprasti savo veiksmų esmę, veikos pavojingumą ir valdyti savo veiksmus ?

2. Ar šiuo metu R. I. serga psichine liga ar laikinu psichinės veiklos sutrikimu? Ar jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti paaiškinimus, stoti prieš teismą, ar gali teisingai suvokti turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir duoti apie juos teisingus parodymus?

3. Ar R. I. reikalingas priverstinis gydymas psichiatrinėje įstaigoje ? Jei taip, tai kokio tipo?

Ekspertams pateikti šią nutartį, baudžiamąją bylą (3 tomai).