Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. A. T. apeliacinį skundą dėl

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegu??s 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-627-2012 pagal ieškovo P. A. T. patikslintą ieškinį atsakovui K. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (tretysis asmuo - Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro notarė N.

G.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas P. A. T. pareiškė ieškinį atsakovui K. B. dėl testamento

Ieškovas reikalauja teismo pripažinti 2009-02-11 patvirtintą B. B. testamentą negaliojančiu dėl testatorės valios išraiškos ydingumo, nes B. B. nuo 2009 m. sunkai sirgo, ne vieną kartą per tuos metus gulėjo ir gydėsi VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre. Pagal byloje esančius medicininius duomenis be kitų senatvinių ligų B. B. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - kraujagysline dimensija jau 2009-02-11, t.y. ginčijamo testamento sudarymo metu. Surašant 2009-02-11 ginčijamą testamentą, testatorė neabejotinai negalėjo suprasti savo veiksimų reikšmės, esmės ir jų valdyti. Nustačius, kad B. B. dėl psichinės ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tai būtų pagrindas pripažinti, jog 2009-02-11 testamente nėra išreikšta jos tikroji valia.

Tretysis asmuo Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro notarė V. G. nurodė, kad su ieškiniu

nesutinka. Nurodė, kad ieškovo ieškinyje išdėstyti teiginiai, kad testatorė testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti neatitinka tikrovės. Notarė patvirtino velionės testatorės B. B. 2009-02-11 sudarytą testamentą, kadangi testatorė šiuo testamentu išreiškė tikrąją savo valią, suprato savo sudaryto testamento turini, mintis dėstė aiškiai, kalbėjo be jokių sutrikimų, logiškai pagrindė savo valios išraiškos priežastis. Testatorė aiškiai atsakinėjo į notarės klausimus, buvo gerai nusiteikusi, aiškiai išreiškė savo norą visą jos turtą po mirties palikti jos pasirinktam asmeniui - atsakovui K. B.. Testatorė nuosekliai išdėstė ir pagrindė savo valią. Sakė, kad silpsta jos sveikata, ji yra vieniša, o artimiausi giminės - brolio vaikai Amerikoje. Minėjo, kad yra sudariusi testamentą tų giminių naudai, tačiau realios pagalbos iš jų nesulaukė. Jai būtina atlikti akies operaciją, atsakovas K. B. ją vežioja pas gydytojus, nuolat ja rūpinasi. Testatorė, atsižvelgiant į jos garbingą amžių, aiškiai pasirašė tiek po testamento turiniu, tiek notarinio registro knygoje, parašydama savo vardą ir pavardę. Testamentas buvo sudarytas iš testatorės žodžių, prieš jai pasirašant, testamentas buvo notarės asmeniškai garsiai perskaitytas, papildomai patikslinant svarbiausias detales. Testatorė pati aiškiai išreiškė savo nuomonę ir valią nepalikti turto savo brolio vaikams. Notarė įsitikino testatorės valia, užduodama jai klausimus, stebėdama jos reakciją, priešingu atveju, testamento ji nebūtų tvirtinusi. Testamentinis testatorės veiksnumas atitiko LR CK 5.15 str. reikalavimus. Turto savininkui Įstatymas palieka teisę spręsti pačiam, kuriam iš asmenų jis nori palikti savo turtą, tai lemia tik aiškiai išreikšta testatoriaus valia jo sudarytame ir notaro patvirtintame testamente, įstatymas gerbia ir saugo paskutinę testatoriaus valią.

atmetė, kaip neįrodytą. Bylos medžiagos pagrindu teismas nustatė, kad 2000-08-10 testatorė B. B. sudarė testamentą, kuriuo visą jai mirties dieną priklausantį turtą, paliko ieškovui P. T. (b.l. 8). 2009-02-11 testatorė sudarė naują testamentą, kuriuo visą jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, piniginius indėlius, turtines teises bei visą kitą turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų, ir iš ko besusidėtų, paliko atsakovui K. B. (b.l. 9). B. B. mirė

2010-01-05 (b.l. 11). Palikimą pagal testamentą priėmė atsakovas K. B. (b.l. 10).

Teismas iš byloje esančių įrodymų visumos padarė išvadą, kad testatorės sveikatos ir pablogėjimas yra

susijęs su jos galvos smegenų pakitimais, galėjusiais egzistuoti antrojo testamento sudarymo metu, tačiau pakeitimai nebuvo pasiekę lygio, kuriam esant testatorė visiškai negalėtų j suprasti savo veiksmų esmės ir

jų valdyti, nes nuo ginčijamo testamento sudarymo iki testatorei diagnozuotos kraujagyslinės demencijos praėjo net 11 mėnesių. Teismas konstatavo, kad iš bylos nagrinėjimo metu apklaustų 12 liudytojų parodymų nustatyta, kad jie nepastebėjo jokių testatorės psichikos sutrikimų, keisto, neadekvataus jos elgesio. Visi paaiškino, kad B. B. orientavosi aplinkoje, laike, palaikydavo normalų bendravimą, galėdavo pasirūpinti savimi, buvo kultūringa, sąmoninga.

Teismas taip pat nustatė, kad testatore rūpinosi tik K. B. ir jo šeima, testatorė jau nuo 2008 metų vasaros svarstė kito testamento sudarymo galimybes ir tarėsi su kaimynais prieš apsispręsdama ir pasipasakojo, kai pakeitė testamentą. Taip pat paaiškino kaimynams ir savo apsisprendimo priežastį - būdama vieniša ir nesulaukdama realios, konkrečios pagalbos iš brolio ir sūnėno, paliko turtą tam, ką taip pat gerai pažinojo ir kas ja tinkamai rūpinosi — atsakovui K. B.. Tas pačias testamento pakeitimo priežastis pati testatorė B. B. išvardino ir notarei.

Priešingai, nei konstatavo teismas, pagal byloje esančius medicininius duomenis testatorė jau 2009 m. vasario 11 d. t.y. ginčijamo testamento sudarymo metu galimai sirgo dimensija, todėl negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Dėl to nepagrįsta teismo išvada, kad palikėjos sveikatos būklė būdavo gera, tik kartais pablogėdavo. Visiškai neįvertinta ekspertizės išvada, jog med. dokumentuose jau 2000 m. aprašyta ūmaus galvos smegenų kraujotakos sutrikimo simptomatika, kuri įvertinta, kaip krizinė būklė, 2003 m. jai nustatyta encefalopatija - lėtinis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas, kuris sąlygojo tolesnius degeneracinius pokyčius galvos smegenyse ir tuo pačiu blogino tiriamosios pažintinių funkcijų lygį. Psichinės veiklos pablogėjimą liudija jos sutrikęs sugebėjimas savalaikiai pasirūpinti savo sveikata, nuo 2003 m. nesikreipė į į medikus dėl turimo aukšto spaudimo gydymo. Ekspertizės akte konstatuota, kad liga dėl to tik progresavo, dėl progresuojančių trofinių smegenų pakitimų jai 2009-01-24 pasireiškia ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas su sąmonės sutrikimu, o 2009-01-26- ir 2009-02-19 jai buvo konstatuota aterosklerozė, dominuojanti galvos smegenų kraujagyslėse, jai buvo žymiai pažengę trofiniai galvos smegenų audinių pokyčiai, tuo pačiu žymiai paryškėja jos protinės veiklos pažintinių funkcijų sutrikimai. Teismas šių nustatytų reikšmingų bylai aplinkybių visiškai neįvertino ir dėl jų nepasisakė. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad nuo ginčijamo testamento sudarymo iki testatorei diagnozuotos kraujagyslinės demencijos praėjo 11 mėnesių, nes tai prieštarauja ekspertizės išvadai, kad testamento sudarymo metu trofiniai galvos smegenų pakitimai jau egzistavo. Akivaizdu, jog testatorės psichinė būsena nuo 2000 m. iki jos mirties 2010-01-05 ne gerėjo, o blogėjo. Jos galvos smegenų pakitimai buvo ilgalaikio proceso išvada, todėl teismo išvada, prieštarauja eksperto išvadai, kad tikėtina, jog B. B. 2009-02-11 surašant testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tikėtina, kad ji sandorio sudarymo metu sirgo įgyta silpnaprotyste – kraujagysline demencija. Teismas nevertino ekspertizės išvados ir nemotyvavo, kodėl nesivadovavo.

Teismas rėmėsi tik atsakovo liudytojų parodymais ir neatsižvelgė į atsakovų liudytojų šališkumą, jų parodymai nėra pakankami tam, kad iš bylos įrodymų viseto padaryti pagrįsta išvadą dėl tikrosios testatorės valios. Teismas atsakovo liudytojų parodymus turėjo vertinti kritiškai, nes jie prieštaringi, nėra tikslūs ir apibrėžti laike, tik patvirtino testatorės sugebėjimą tvarkytis buityje ir ūkyje, tačiau nepatvirtino jos psichinės būklės, jos turimų pažintinių funkcijų , protinės veiklos testamento sudarymo metu, su testatore jie tą dieną nesimatė ir nebendravo. Atsakovo liudytojai yra atsakovo pažįstami - kaimynai, todėl gali būti šališki ir suinteresuoti bylos baigtimi. Turėjo būti kritiškai vertinami ir liudytojų parodymai, kad testatorė skundėsi savo gimine, kuriai pirmuoju testamentu paliko visą turtą, nes ieškovas nesiliovė rūpintys testatore, tačiau pablogėjus jos sveikatai, atsakovas 2008 m. apribojo jos bendravimą su ieškovu ir jo šeimos nariais.

Kritiškai vertinami iš notarės N. G. paaiškinimai, nes notarė su testatore matėsi tik vieną kartą, jos veiksnumą nustatė tik vizualiai. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų P. M. ir Z. S. parodymus, kurie patvirtino testatorės neadekvatumą, jos atminties sutrikimą, taip pat neadekvatumą. Netinkamai įvertintas ir ieškovo 2010 m. sausio mėnesį padarytas garso įrašas, kur liudytojai Jasiulioniai ir Grigaliūnai teigia, kad B. B. nuo 2008 m. gruodžio neturėjo sveiko proto, sirgo Alzhaimerio ligos forma, vaikščiojo gatvėje netoli namų ir buvo pamiršusi, kur gyvena, kas prieštarauja jų duotiems parodymams teisme, tačiau šie prieštaravimai teismo nebuvo pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Bylos medžiaga nustatyta, kad B. B. (1920 m. gimimo) 2000-08-10 sudarė testamentą, kuriuo visą jai mirties dieną priklausantį turtą, paliko savo brolio sūnui ieškovui P. T., gyv. JAV, o 2009-02-11 sudarė naują testamentą, kuriuo visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą paliko kaimynui atsakovui K. B.. Testatorė mirė 2010-01-05 nuo lėtinės išėminės širdies ligos , po jos mirties palikimą pagal testamentą priėmė atsakovas K. B. (1t., b.l.l 8-11). Ieškovas ginčija 2009-02-11 testamentą CK 5.16 str. ir 1.89 str. pagrindu (savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu).

Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z., V. Z., bylos Nr. 3K-3-278/2009).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek testatorės būseną sudarant 2009-02-11 testamentą, tiek ir testamento turinį, jo naudingumą ir pagrįstumą bei savo sprendime išsamiai dėl to pasisakė. Nustatydamas testatorės būseną ginčijamo testamento pasirašymo metu 2009-02-11 teismas teisingai vertino paskirtos ekspertizės aktą. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte (b.l. 97-100) teismo psichiatrė ekspertė V. M. nurodė, kad tikėtina, jog B. B. 2009-02-11 surašant testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto turinio matyti, kad tokią prielaidinė išvada buvo padaryta dėl to, kad ekspertinio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie tyriamosios B. B. tikslų psichinės būsenos psichiatrinį įvertinimą atlikto sandorio laiku - psichikos ir pažintinių funkcijų sutrikimai pirmą kartą aprašyti 2009 m. lapkričio mėnesį ją gydant neurologijos skyriuje Ukmergės ligoninėje, o neatliekant tikslaus pažintinių funkcijų psichiatrinio ištyrimo, asmens protinė veikla negali būti kategoriškai ir tiksliai įvertinta.

Taigi, nesant medicininėje dokumentacijoje objektyvių duomenų apie testatorės psichikos ir pažintinių funkcijų sutrikimą atlikto sandorio laiku, ir turint omeny, kad B. B. būdama tokio garbingo amžiaus (89 m.) ir 2009-12- 07 atvyko pati į Ukmergės ligoninės neurologijos skyrių, kaip nurodyta ekspertizės akte, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad detalaus protinės veiklos aprašymo ir pažintinių funkcijų sutrikimo testatorę gydančių gydytojų įrašuose nebuvimas rodo į tai, jog B. B. neturėjo dėl to nusiskundimų, tokie požymiai nebuvo ryškūs ir pastebimi medikams, todėl iki 2009 m. nesant jokių įrašų tiriamosios gydymo istorijoje, neįmanoma padaryti konkrečios išvados dėl ligos pastebimų neigiamų pasekmių mąstymui.

Kolegija konstatuoja, jog aplinkybės, kad testamento sudarymo metu testatorės trofiniai galvos smegenų pakitimai jau egzistavo ir progresavo, ir kad dėl progresuojančių trofinių smegenų pakitimų jai 2009-01-24 pasireiškia ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas su sąmonės sutrikimu, ir kad 2009-01-26- ir 2009-02-19 jai buvo konstatuota aterosklerozė, dominuojanti galvos smegenų kraujagyslėse, jai buvo žymiai pažengę trofiniai galvos smegenų audinių pokyčiai, savaime nereiškia, kad jos protinės veiklos pažintinių funkcijų sutrikimai buvo tokio lygio, kad testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Tokią teismo išvadą patvirtinta kaip atsakovo ir trečiojo asmens (notarės) paaiškinimais, taip ir liudytojų parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo ir notarės N. G. nesąžiningumą, dėl ko jų paaiškinimus teismas privalėtų vertinti kritiškai, todėl sąžiningumo prezumpcija nepaneigta. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie atsakovo liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl apelianto teiginiai, kad teismas turėjo kritiškai vertinti minėtų asmenų paaiškinimus ir parodymus, grindžiami tik prielaida, todėl atmetami kaip visiškai nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ypatingos teisinės reikšmės turi būtent notarės N. G., (kuri privalėjo pagal įstatymą stebėti testatorės būseną prieš tvirtinant testamentą) paaiškinimai, kad testatorės argumentai dėl testamento pakeitimo buvo logiški ir nuoseklus, ji tvirtai išreiškė savo norą visą turtą palikti K. B., su kuriuo ją sieja artimi ryšiai. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su notarės teiginiais, išdėstytais atsiliepime į apeliacinį skundą, kad nei testatorės atminties sutrikimai, nei elgsenos pokyčiai, nei motorikos sutrikimai, nei higieninių įgūdžiu praradimas nebuvo įrodyti. Pabrėžtina ir tai, kad liudytojai patvirtino, kad ji buvo šviesaus proto, aktyviai bendravusi, patriotė, kalbėjo aiškiai, palaikė tvarką savo namuose. Teismas pagrįstai pažymėjo liudytojos A. Š., kuri būdama medikė ir nuo vaikystės pažinojusi B. B., teisme patvirtino testatorės adekvatumą, nurodė, kad ji normaliai bendravo, buvo kalbi bei į liudytojos D. M. parodymus, kuri nešiojanti pensiją į namus, paaiškino, kad B. B. pati suskaičiuodavo pensiją, nuolat tvarkydavosi. Ieškovo prielaida, kad atsakovo liudytojai yra atsakovo pažįstami - kaimynai, todėl gali būti šališki ir suinteresuoti bylos baigtimi, niekuo nepatvirtinta. Teismas taip pat pagrįstai kritiškai vertino liudytojo P. M. ir liudytojos Z. S. parodymus, nes jie prieštarauja kaip atsakovo taip ir kitų liudytojų parodymams. Teismas visiškai tinkamai įvertino ieškovo 2010 m. sausio mėnesį padarytas garso įrašas, kur liudytojai J. ir G. teigia, kad B. B. nuo 2008 m. gruodžio neturėjo sveiko proto, sirgo Alzhaimerio ligos forma, vaikščiojo gatvėje netoli namų ir buvo pamiršusi, kur gyvena, nes tai prieštarauja jų duotiems parodymams teisme, kur liudytojai prisiekė ir pasižadėjo garbingai ir sąžiningai sakyti byloje tiesą, todėl jų parodymais teisme abejoti nėra pagrindo.

Byloje taip pat nustatyta, kad testatorės veiksmai keičiant testamentą, buvo logiški ir jai naudingi, nes

iš jos paaiškinimų notarei ir kitiems liudytojams nustatyta, kad ieškovas gyvendamas JAV, negalėjo testatorė faktiškai rūpintis, ja rūpinosi atsakovo šeima (kaimynai), todėl visiškai logiškai buvo palikti savo turtą asmeniui, iš kuriuo ji, būdama garbingo amžiaus, reikalaujanti paramos, galėjo tikėtis pagalbos. Kad ieškovas nuo 2008 m. nustojo bendrauti su testatore, patvirtino pats ieškovas apeliaciniame skunde. Kad testatore rūpinosi tik atsakovas ir jo šeima, patvirtino visi apklausti liudytojai. Nėra pagrindo nesutikti su teismo padarytomis išvadomis, kad testatorė jau nuo 2008 metų vasaros svarstė kito testamento sudarymo galimybes ir tarėsi su kaimynais prieš apsispręsdama ir pasipasakojo, kai pakeitė testamentą. Taip pat paaiškino kaimynams ir savo apsisprendimo priežastį - būdama vieniša ir nesulaukdama realios, konkrečios pagalbos iš brolio ir sūnėno, paliko turtą tam, ką taip pat gerai pažinojo ir kas ja tinkamai rūpinosi — atsakovui K. B.. Tas pačias testamento pakeitimo priežastis pati testatorė B. B. išvardino ir notarei.

Minėta, kad apeliantas kaltina teismą įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (Lietuvos Respublikos CPK 176, 185 str.), ir pagrįstai ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo atstovo teiginiai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atmestinas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 98 str. str.). Nors atsakovas pareiškė prašymą priteisti bylos vedimo išlaidas, tačiau išlaidų dydžio patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutarė:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegu??s 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.