- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2-9535-1124/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01830-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- K. C.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, suinteresuotas asmuo byloje – K. C.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki ieškinio dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo pareiškimo teismui nustatyti tokią laikiną K. C. bendravimo su vaikais J. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikai) tvarką:
1.1. K. C. su vaikais J. C. ir K. C. bendrauja antrą mėnesio savaitgalį. Savaitgalio pradžia yra laikomas penktadienis pasibaigus ugdymo laikui (mokyklos ar darželio), o pabaiga – sekmadienio vakaras iki 19 val. K. C. paima vaikus iš ugdymo įstaigų penktadienį pasibaigus ugdymo laikui ir grąžina J. B. į gyvenamą vietą sekmadienį iki 19 val.
1.2. Motinos dieną ir ieškovės J. B. gimimo dieną vaikai K. C. ir J. C. praleidžia su ieškove J. B..
1.3. Tėvo dieną ir atsakovo K. C. gimimo dieną vaikai K. C. ir J. C. praleidžia su atsakovu K. C.. Konkretų vaikų paėmimo laiką šalys suderins tarpusavio sutarimu.
1.4. Lyginiais metais J. B. praleidžia su vaikais J. C. ir K. C. šias šventines dienas: Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmą dieną. Nelyginiais metais J. B. praleidžia su vaikais J. C. ir K. C. šias šventines dienas: antrą Šv. Kalėdų dieną, Naujus metus (gruodžio 31-ąją ir sausio 1-ąją dieną), antrą Šv. Velykų dieną.
1.5. Lyginiais metais K. C. praleidžia su vaikais J. C. ir K. C. šias šventines dienas: antrą Šv. Kalėdų dieną, Naujus metus (gruodžio 31-ąją ir sausio 1-ąją dieną), antrą Šv. Velykų dieną. Nelyginiais metais K. C. praleidžia su vaikais J. C. ir K. C. šias šventines dienas: Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmą dieną. Konkretų vaikų paėmimo laiką šalys suderins tarpusavio sutarimu.
1.6. Vaikų K. C. ir J. C. ugdymo arba mokslo metų atostogų laikas yra dalinamas po lygiai abiem šalims, suderinus laikus iš anksto, ne vėliau kaip 14 dienų iki atostogų pradžios.
1.7. Vaikų K. C. ir J. C. vasaros atostogų metu K. C. praleidžia su vaikais J. C. ir K. C. dvi savaites, tarp kurių turi būti bent vienos savaitės trukmės pertrauka: 1) lyginiais metais K. C. atostogauja su vaikais pirmoje vasaros pusėje dvi savaites tarp birželio 1 d. ir liepos 15 d.; 2) nelyginiais metais K. C. atostogauja su vaikais antroje vasaros pusėje dvi savaites tarp liepos 16 d. ir rugpjūčio 30 d.; 3) šalys konkrečias atostogų su vaikais savaites suderina iš anksto, ne vėliau kaip iki gegužės 1 d.
1.8. Vaikai K. C. ir J. C. savo gimimo dienas praleidžia kartu su abiem tėvais – J. B. ir atsakovu K. C.. Abu tėvai įsipareigoja likus ne mažiau kaip 14 d. iki vaikų gimimo dienos, kartu su vaikais suderinti jų gimimo dienos šventės vietą ir laiką.
1.9. K. C. su nepilnamečiais vaikais K. C. ir J. C. gali bendrauti telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis (VIBER, SKYPE, FaceTime programos ir pan.) neribotai, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų mokymosi ir popamokinių veiklų užimtumą.
1.10. Vaikų bendravimo su K. C. metu, J. B. su nepilnamečiais vaikais K. C. ir J. C. gali bendrauti telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis (VIBER, SKYPE, FaceTime programos ir pan.) neribotai, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų mokymosi ir popamokinių veiklų užimtumą.
2. Nurodo, kad kartu su šiuo prašymu ieškinys nebuvo pareikštas, kadangi, rengiant ieškinį, jo pagrindimui reikia surinkti atitinkamus įrodymus, o tai sudaro atitinkamas darbo, laiko ir kitas sąnaudas. Be to, įstatymas nustato pareigą prieš kreipiantis į teismą pasinaudoti privalomąją mediacija ir pabandyti šeimos ginčą išspręsti mediacijos būdu.
3. Pateiktame prašyme pažymima, kad teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-291-424/2022, patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka akivaizdžiai neatitinka vaikų interesų, todėl pareiškėja nusprendė kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo. Iki ieškinio dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo pareiškimo teismui pareiškėja prašo teismo nustatyti laikiną K. C. bendravimo su vaikais tvarką, taip laikinai sureguliuojant ginčo situaciją, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp tėvų, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, bei siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Šiuo atveju teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka neatitinka vaikų interesų, juos traumuoja, kelia vaikams neigiamus emocinius išgyvenimus. Tokia vaikų būsena vykimo ir bendravimo su tėvu metu kenkia jų fizinei ir psichinei sveikatai, gali padaryti didelę žalą vaikų raidai. Dėl minėtų priežasčių teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką būtina keisti, tačiau pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui nepavyksta susitarti dėl labiausiai vaikų poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. K. C. apskritai neigia bet kokias su vaikų savijauta (vykimo ir buvimo pas jį metu) susijusias problemas, jas ignoruoja, poreikio keisti teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką nemato. Esant tokiai situacijai teismas gali nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus bylos nagrinėjimo metu ir būtų realiai vykdoma.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
4. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas ginčus šeimos bylose, teismas gali taikyti specialias laikinąsias apsaugos priemones, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
5. Vaiko interesus atitinka galimybė nevaržomai bendrauti su abiem iš tėvų, nebent būtų nustatyta, kad dėl ypatingų aplinkybių bendravimas su vienu iš tėvų turėtų būti ribojamas nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu (arba, kaip nagrinėjamu atveju, iki ieškinio pareiškimo teisme), siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
6. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas, be kita ko, turi nurodyti: 1) priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, 2) pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Minėtas aplinkybes privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo – šiuo atveju pareiškėja.
7. Pareiškėjos pateiktais, taip pat ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, nustatyta, kad teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-291-424/2022, patvirtino J. B. ir K. C. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią nepilnamečio K. C. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove J. B. jos gyvenamojoje vietoje (Taikos sutarties 1 punktas), nepilnametės J. C. gyvenamoji vieta taip pat buvo nustatyta su ieškove J. B., jos gyvenamojoje vietoje (Taikos sutarties 2 punktas), siekiant ateityje išvengti bet kokių galimų šalių ginčų, buvo nustatyta atitinkama šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka (Taikos sutarties 8 punktas).
8. Pareiškėja pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos iš esmės grindžia dvejomis argumentų grupėmis: 1) būtinybe laikinai sureguliuojant ginčo situaciją, 2) taip pat aplinkybe, kad, pareiškėjos vertinimu, šiuo metu patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka neatitinka vaikų interesų, juos traumuoja, kelia vaikams neigiamus emocinius išgyvenimus.
9. Teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma pateiktame prašyme, būtinybė laikinai sureguliuojanti ginčo situaciją, taikant pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju nenustatyta. Kaip minėta, įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nustatyta nepilnamečių vaikų K. C. ir J. C. gyvenamoji vieta bei patvirtinta atitinkama J. B. ir K. C. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Taigi, J. B. ir K. C. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka šiuo metu yra konkrečiai apibrėžta (sureguliuota), teismui patvirtinus pačių šalių sudarytą taikos sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja taip pat nepagrindė, jog laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso, t. y. kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo teismui momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė nepilnamečių vaikų interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės. Pareiškėja kartu su prašymu nepateikė ir jokių jos prašyme nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, o būtent – kad teismo nutartimi patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka neatitinka vaikų interesų, juos traumuoja, kelia vaikams neigiamus emocinius išgyvenimus, kenkia jų fizinei ir psichinei sveikatai, gali padaryti didelę žalą vaikų raidai (CPK 178 straipsnis), vien tik pareiškėjos pateikti elektroniniai laiškai patys savaime minėtų aplinkybių niekaip nepatvirtina. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos prašymą atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalimi, 290–292 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjos prašymą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.