- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-09
- Bylos Nr.
- I-1524-561/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00391-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Liudmila Zaborovska, Egidija Smalakienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Bankroto
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kaminsko, kolegijos teisėjų Liudmilos Zaborovskos bei Egidijos Smalakienės, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui A. B., atsakovo Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos atstovei D. Sukiasianienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos (toliau – Komisija) 2009-03-18 posėdžio dienotvarkės 16 punkto nutarimą (protokolo Nr. B-3) bei prašydamas įpareigoti Komisiją pripažinti, kad A. B. turi teisę neterminuotai teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, o kvalifikacinis pažymėjimas Nr. 309 b, išduotas 2005-10-10 Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos A. B. yra galiojantis.
Savo reikalavimus A. B. pagrindė tuo, kad Komisija nepagrįstai vadovavosi Ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-376 „Dėl teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo taisyklių patvirtinimo“ taisyklių (toliau – Taisyklės) 5, 6, 7 ir 56 punktų reikalavimais, nors privalėjo atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-444-6/2009, kuriame konstatuota, kad esminiai asmens ūkinės laisvės suvaržymai gali būti nustatomi tik įstatymo lygio teisės aktu. Įmonių bankroto įstatyme bei Vyriausybės nutarime nėra normos, kuri galėtų būti traktuojama, kaip suteikianti Lietuvos Respublikos ūkio ministrui teisę įtvirtinti principines normas, lemiančias fizinių asmenų galimybes siekti įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas bei asmenų, teikiančių bankroto administratoriaus paslaugas, statusą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu ir tada, kai Konstitucija nereikalauja, kad tam tikri su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susiję santykiai būtų reguliuojami įstatymais. Juos galima reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais (inter alia žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius ir pan.), bet jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme.
A. B. pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – Bankroto įstatymas) jokių kvalifikacinių reikalavimų fiziniams asmenims, siekiantiems teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, neįtvirtina. Nei Bankroto įstatyme, nei kitame įstatyme nėra nustatytas įgytos teisės teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo terminas, nėra tvarkos, kada tos teisės netenkama. Taigi, Komisija vadovavosi poįstatyminiu teisės aktu, kuris konkuruoja su Bankroto įstatymu ir pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-26 sprendimo išvadą, kad „prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 37 straipsnio 6 dalies 4 punktui ta apimtimi, kiek jis įtvirtina, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato teisės teikti bankroto administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarką.“
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas A. B. patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo A. B. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti, pabrėždama, kad 2009-03-12 A. B. kreipėsi į Komisiją, prašydamas leisti laikyti kvalifikacijos egzaminą, kad 2009-03-18 Komisijos posėdžio metu, svarstant A. B. prašymą, buvo nustatyta, kad A. B. turimo bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigė 2008-10-10, tačiau A. B. iki šiol teikia bankroto administravimo paslaugas trijose įmonėse, todėl Komisija, vadovaudamasi Taisyklių 56 punktu, neleido A. B. laikyti kvalifikacijos egzamino.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija paaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-26 nutartimi prieštaraujančiais Bankroto įstatymo 37 str. 6 d. 4 punktui buvo pripažinti tik Taisyklių 5.2 bei 66 punktai, o Taisyklių 56 punkto nuostatos nenustatė esminių kvalifikacinių reikalavimų ir negali būti laikoma laisvės pasirinkti darbą ribojimu, o yra skirtos įgyvendinti Bankroto įstatymo 11 str. 1 d..
Komisija pabrėžė, kad A. B. visiškai ignoravo minėtus Bankroto įstatymo reikalavimus bei nepateikė jokių įrodymų, kad būtų atlikti kokie nors veiksmai padėčiai ištaisyti.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Komisijos atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo A. B. skundą išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo A. B. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti, pabrėždama, kad Komisija pagrįstai 2009-03-18 posėdyje nusprendė neleisti laikyti A. B. kvalifikacijos egzamino, nes buvo nustatyta, kad 2008-10-10 baigėsi jo turimo bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo terminas, o A. B. vis dar teikė bankroto administravimo paslaugas.
Ministerija paaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-444-6/2009 buvo nustatytas Taisyklių 5.2 punkto ir 66 punkto nuostatų prieštaravimas Bankroto įstatymo 37 straipsnio 6 dalies 4 punktui, kai tuo tarpu A. B. Komisija neleido laikyti kvalifikacijos egzamino, vadovaudamasi Taisyklių 56 punktu, kuris nebuvo kvestionuojamas minėtame sprendime.
Ministerija nesutiko su A. B. skunde išdėstytu prašymu įpareigoti Komisiją pripažinti, kad A. B. turi teisę neterminuotai teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, o kvalifikacijos pažymėjimas yra galiojantis, kadangi, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, Komisija gali leisti nelaikyti kvalifikacijos egzamino asmeniui, siekiančiam įgyti teisę teikti bankroto administravimo paslaugas tik tuomet, jei prašymas įgyti teisę teikti bankroto administravimo paslaugas pakartotinai, pateiktas likus mėnesiui iki pažymėjimo galiojimo pabaigos (Taisyklių 6, 7.6, 27, 52 punktai), tuo tarpu A. B. pažymėjimo galiojimas pasibaigė 2008-10-10, o prašymą Komisijai A. B. padavė 2009-03-12, t.y. jau po pažymėjimo galiojimo datos pasibaigimo.
2005-10-10 Ministerija išdavė A. B. bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinį pažymėjimą Nr. 309 b, suteikiantį teisę dirbti bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių administratoriumi.
2009-03-12 A. B. kreipėsi į Komisiją, prašydamas leisti laikyti kvalifikacijos egzaminą.
2009-03-18 Komisijos posėdžio metu, svarstant minėtą A. B. prašymą, buvo nustatyta, kad A. B. turimo bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigė 2008-10-10, tačiau A. B. ir toliau teikia bankroto administravimo paslaugas trijose įmonėse, todėl Komisija, vadovaudamasi Taisyklių 56 punktu, neleido A. B. laikyti kvalifikacijos egzamino.
Motyvuojamoji dalis
Bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonės administratorius - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Juridinio asmens, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, vadovas privalo turėti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Administratorius, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, negali atlikti įmonių bankroto procedūrų nuo nurodytos teisės netekimo dienos.
Taisyklių 5 punktas numato, kad tuo atveju, kai fizinis asmuo siekia įgyti teisę teikti įmonių bankroto ir (ar) restruktūrizavimo paslaugas pakartotinai ir išaiškėja, kad jis teikė įmonių bankroto ir (ar) restruktūrizavimo paslaugas pasibaigus bankroto administratoriaus ir (ar) restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo galiojimo terminui, pateiktas prašymas laikyti kvalifikacijos egzaminą yra netenkinamas.
Taisyklių 51 punktas numato, kad, kai bankroto administratoriaus ar restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimas išduodamas pirmą kartą, jis galioja trejus metus nuo jo išdavimo dienos. Kai, baigus galioti šiam pažymėjimui, pagal šių taisyklių nuostatas jis yra išduodamas dar kartą, jo numeris, parašytas skaičiais, yra nekeičiamas, tik po šių skaičių įrašoma atitinkama abėcėlės raidė (a, b, c ir t.t.). Kai išduodant pažymėjimą pagal šio punkto nuostatas prie jo numerio, parašyto skaičiais, turi būti įrašyta raidė c ir t.t., Komisijos siūlymu Ūkio ministerija gali nustatyti ilgesnį nei trejų metų galiojimo terminą, tačiau jis negali būti ilgesnis kaip dešimt metų nuo jo išdavimo dienos.
Taisyklių 56 punktas numato, kad tuo atveju, kai fizinis asmuo siekia įgyti teisę teikti įmonių bankroto ir (ar) restruktūrizavimo paslaugas pakartotinai ir išaiškėja, kad jis teikė įmonių bankroto ir (ar) restruktūrizavimo paslaugas pasibaigus bankroto administratoriaus ir (ar) restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo galiojimo terminui, pateiktas prašymas laikyti kvalifikacijos egzaminą yra netenkinamas, o kitą prašymą laikyti kvalifikacijos egzaminą fizinis asmuo gali pateikti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo bankroto administratoriaus ar restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo galiojimo pasibaigimo dienos.
Išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, atlikus išsamią teisės normų, reglamentuojančių bankroto administratoriaus veiklą, analizę, teismas daro išvadą, kad A. B. bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinis pažymėjimas Nr. 309 b buvo išduotas 2005-10-10, kad, remiantis Taisyklių 51 punktu, A. B. išduotas bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinis pažymėjimas galiojo trejus metus, t.y. iki 2008-10-10, kad A. B., pasibaigus jam išduoto bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinio pažymėjimo galiojimui ir toliau teikė bankroto administravimo paslaugas trijose įmonėse (tai, kad teikė tokias paslaugas, pripažino ir pats A. B.), kad A. B. šiais veiksmais pažeidė Taisyklių 56 punkto reikalavimus, todėl Komisija, vadovaudamasi Taisyklių 56 punktu, pagrįstai neleido A. B. laikyti kvalifikacijos egzamino.
Teismas daro išvadą, kad bankroto administratoriaus veiklą reglamentuojančios teisės normos aiškiai įvardina bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinio pažymėjimo galiojimo laiką, jo gavimą pakartotinai, išlaikius kvalifikacijos egzaminą ir visas su tuo susijusias procedūras.
Teismas konstatuoja, kad bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinis pažymėjimas yra išduodamas terminuotai ir tai atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, užtikrinant tinkamą bei kvalifikuotą bankrutuojančių įmonių administratoriaus veiklą, jo žinių patikrinimą bei vertinimą, kvalifikacijos nustatymą, siekiant optimalaus bankrutuojančių įmonių administratoriaus pareigų atlikimo, todėl yra atmestini A. B. motyvai, kad bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinis pažymėjimas Nr. 309 b jam yra išduotas neterminuotai, kad A. B. turi teisę neterminuotai teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, o kvalifikacijos pažymėjimas yra galiojantis.
Teismas atmeta A. B. motyvus, kad asmens ūkinės laisvės suvaržymai gali būti nustatomi tik įstatymu, jam remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-444-6/2009, kad Komisija, neleisdama A. B. laikyti kvalifikacinio egzamino, vadovaudamasi Taisyklių 56 punktu, ignoravo minėtą teismo sprendimą.
Teismas daro išvadą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-02-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-444-6/2009 nustatė Taisyklių 5.2 punkto ir 66 punkto nuostatų prieštaravimus Bankroto įstatymo 37 straipsnio 6 dalies 4 punktui bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-03 nutarimo Nr. 831 3.3 punktui, kiek tai susiję su bankroto administratoriaus išsilavinimu ir išsilavinimą patvirtinančio dokumento pateikimu, o A. B. Komisija neleido laikyti kvalifikacijos egzamino, vadovaudamasi Taisyklių 56 punktu, kuris nebuvo kvestionuojamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-26 sprendime administracinėje byloje Nr. I-444-6/2009, t.y. teismas daro išvadą, kad A. B. argumentai, jog asmens ūkinės laisvės suvaržymai gali būti nustatomi tik įstatymu, grindžiant šiuos motyvus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-444-6/2009, yra paremti samprotavimais, prielaidomis bei netinkamu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-26 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-444-6/2009 interpretavimu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, išsamiai bei visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Komisija, neleisdama A. B. laikyti kvalifikacijos egzamino, tinkamai vertino ginčo aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bankroto administratoriaus veiklą, todėl pareiškėjo A. B. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos 2009-03-18 posėdžio dienotvarkės 16 punkto nutarimą (protokolo Nr. B-3) bei prašoma įpareigoti Komisiją pripažinti, kad A. B. turi teisę neterminuotai teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, o kvalifikacinis pažymėjimas Nr. 309 b, išduotas 2005-10-10 Ministerijos A. B. yra galiojantis, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.