Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovui Linui Ruseckui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – L. M. įstatyminei atstovei J. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui M. D. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – L. M., atstovaujamas įstatyminės atstovės J. R., institucija, duodanti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas M. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – L. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad su reikalavimais sutinka. Ieškovė kalbėjo tiesą. Jis žinojo, kad jie laukiasi vaiko. Apie gimimą sužinojo 2018 m. kovo 24 d. pataisos namuose. Mergaitė buvo atvežta jam į pataisos namus. Su mergaite bendrauja. Kai įsiteisės teismo sprendimas, notarine tvarka tvarkys tėvystės pripažinimą (2019 m. kovo 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 10 sek. – 41 min. 45 sek.).

Institucijos, duodančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – tarnyba) atstovė išvadoje ir atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tarnybos specialistui ieškovė nurodė, kad L. D. biologinis tėvas yra L. M.. Specialistui nepavyko sužinoti atsakovo nuomonės dėl reikalavimų, nes jis šiuo metu išvykęs į Norvegiją. Tėvystės nuginčijimo klausimas turėtų būti sprendžiamas, vadovaujantis vaiko interesais. Palaiko prašymą (e. b. l. 33–34; 2019 m. kovo 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 45 min. 09 sek. – 45 min. 30 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatyta, kad ieškovė R. D. ir atsakovas M. D. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo susituokę (e. b. l. 7–12). Tačiau nuo 2017 m. balandžio 1 d. ieškovė ir atsakovas negyvena kartu ir neveda bendro ūkio. Ieškovė nuo 2017 m. balandžio pabaigos – gegužės pradžios pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį su trečiuoju asmeniu L. M., su juo turėjo intymių santykių. Ieškovė su trečiuoju asmeniu kartu gyveno iki 2017 m. gruodžio 11 d., kai jis pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Ieškovei ir trečiajam asmeniui gyvenant kartu, ieškovė tapo nėščia (e. b. l. 16; 2019 m. kovo 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 19 sek. – 35 min. 06 sek.; 35 min. 10 sek. – 41 min. 45 sek.). (duomenys neskelbtini) gimė L. D., kurios gimimo įraše motina nurodyta ieškovė, tėvu – atsakovas (e. b. l. 5). Trečiasis asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo informuotas apie L. D. gimimą, ši jam buvo atvežta pasimatymų metu į pataisos namus. Trečiasis asmuo, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, bendrauja su ieškove ir L. D. (2019 m. kovo 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 10 sek. – 41 min. 45 sek.). Siekiama nuginčyti atsakovo tėvystę L. D. atžvilgiu.

Teismas, nagrinėdamas bylą, vertina, koks atsakovo ir trečiojo asmens požiūris į vaiką, kurį iš jų vaikas pažinojo kaip vienintelį savo tėvą. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė tapo nėščia tuo metu, kai ieškovė ir trečiasis asmuo kartu gyveno, po to, kai su atsakovu faktiškai nebegyveno, atsakovas su vaiku nebendrauja, nevykdo tėvo valdžios, trečiasis asmuo, laikantis save biologiniu vaiko tėvu, vaiku rūpinasi, su juo bendrauja. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo su juo nebendrauja, išlaikymo neteikia, tarp jų nėra jokio emocinio ryšio. Atsakovas teismui prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nuginčyti tėvystę neišreiškė. Ieškovė nurodė ir trečiasis asmuo šią aplinkybę patvirtino, kad trečiasis asmuo, pripažindamas save vaiko tėvu, rūpinasi juo, su vaiku bendrauja, nori pripažinti tėvystę. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, jų nurodytomis aplinkybėmis.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio nuostatomis, tėvystę galima nuginčyti tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Ginčo dėl tėvystės nėra. Nuginčijus atsakovo tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę, taip būtų užtikrinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsniu ir CK 3.161 straipsnio 2 dalimi. Išdėstyti faktai, ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai yra nuoseklūs ir sutampantys. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad atsakovas negali būti L. D. tėvas, todėl ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, ir nustatytina, kad atsakovas nėra L. D. tėvas, o ši nėra jo dukra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo bei duomenų gimimo akto įraše pripažinimo negaliojančiais pripažintini pagrįstais ir tenkintini.

Ieškovė realiai bylinėjimosi išlaidų neturėjo, kadangi jai teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 13–15). Todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 75,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir kitų, su tuo susijusių, reikalavimų) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), 170,18 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (e. b. l. 52) bei 10,35 Eur teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse 259, 265, 268, 270 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o ši nėra jo dukra.

Panaikinti L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, esančius duomenis, kad L. D. tėvas yra M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 85,35 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 35 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir žyminį mokestį (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas - 5660).

Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 170,18 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 18 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.