- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- 1-1467-287/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37589-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Kaltinamasis
- G. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.4.5.5Būtinas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 str.)
- 2.1.16.1.5Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu (BPK 132-1 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.5.1Baigiamosios kalbos (BPK 293 str.)
- 2.3.5.2Kaltinamojo paskutinis žodis (BPK 294 str.)
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
- 2.3.6.7Nuosprendžio nuorašų įteikimas (BPK 310 str.)
- 2.12.2.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 str.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, našlė, pagrindinio išsilavinimo, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji G. K. 2022 m. spalio 2 d., apie 14.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, ne daugiau kaip 5 kartus delnu sudavė S. K. į veido sritį, tokiais veiksmais savo šeimos nariui - sugyventiniui S. K. sukeldama fizinį skausmą.
Kaltinamoji G. K. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad net negali paaiškinti dėl ko taip nutiko. Gėrė ji, jos sugyventinis S. K. ir V. R.. Gerti pradėjo nuo kokios vienuoliktos ar dvyliktos valandos. Gėrė alų. Viskas buvo spalio antrą dieną apie 14.50 val. Ji pirma supyko, supyko dėl savo neblaivumo ir sudavė sugyventiniui K. ne daugiau, kaip penkis kartus su delnu į veido sritį. Pataikė į nosį, į dešinę pusę. Po to pati gavo nuo sugyventinio su kumščiu į veidą. V. R. bandė juos išskirti, bet ji liepė nesikišti. Po to jie su sugyventiniu susitaikė – apsikabino ir viskas. Ji iš to piktumo, po smūgių jai sudavimo buvo iškvietusi policiją. Policija labai greitai atvažiavo. Kol atvažiavo policija, jie jau buvo susitaikę, bet policija vis tiek išvežė abudu į areštinę. Susipyko taip pirmą kartą per du metus. Būdavo, kad apsipyksta, apsižodžiuoja, bet patyli ir vėl viskas būna gerai. Kaip čia taip šį kartą nutiko, net neįsivaizduoja, turbūt alkoholio poveikis. Jie yra susitaikę. Atsiprašė vienas kito. Nelabai pamena, bet galėjo sukelti sugyventiniui fizinį skausmą. Buvo jam nosis truputį įbrėžta. Dėl savo veiksmų gailisi, labai atsiprašo ir ateityje daugiau taip nebus.
Po kaltinamosios G. K. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiai kaltinamajai, prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios G. K. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra įrodyta ne tik jos parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.
Iš nukentėjusiojo S. K. apklausos protokolo matyti, G. K. yra jo sugyventinė, su kuria gyvena ir veda bendrą ūkį apie 2 metus. Jie su G. gyvena jo mamos L. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Bute gyvena dviese, mama gyvena atskirai. 2022 m. spalio 2 d. apie 10 ar 11 val. ryto, gal šiek tiek vėliau, jis su G. K. ir draugu V. R. pradėjo vartoti alkoholį. Alkoholį - alų vartojo jų namuose, virtuvės kambaryje. Kai jie vartojo alkoholį, kitų asmenų nebuvo. Kažkur po pietų, galėjo būti apie 14.50 val., kai G. jau buvo visiškai girta, toks pat buvo ir jis, jie sukonfliktavo. Dėl ko konkrečiai kilo žodinis konfliktas jis dėl tuometinio girtumo nepamena. Žino, kad konfliktą pirma pradėjo G. Ji jam kažką pasakė. G. išgėrusi yra pikta ir agresyvi. Taigi kažką priekaištaudama G. atėjo prie jo, jis tuo metu sėdėjo ar stovėjo virtuvėje prie lango. Ji kažką jam pasakiusi ranka ne daugiau kaip 5 kartus sudavė į veido sritį. Po smūgių jam skaudėjo. Jis mano, kad ji jam sudavė delnu. Po smūgių ant nosies kairės pusės liko įbrėžimas. Daugiau G. jam niekur nesudavė. Jeigu sudavė, tai jos smūgis buvo nestiprus ir jam fizinio skausmo nesukėlė. Po smūgių jis G. sudavė atgal. Jis jai kumščiu trenkė į veido sritį. Dėl to pradėtas atskiras tyrimas. Visą įvykį matė V. R.. Netrukus po konflikto atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė G. Jau atvykus policijos pareigūnams jis buvo susitaikęs su G. Ji jo atsiprašė, o jis jai atleido. Dėl suduotų smūgių pas medicinos ekspertus jis nevyks. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta, tačiau civilinio ieškinio jis nereikš. G. jis atleido, kadangi ji atsiprašė. Nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jam ir G. susitaikius. Kai kurių įvykio aplinkybių dėl girtumo galėjo neprisiminti ar nurodyti netiksliai. (b. l. 33-36)
Iš nukentėjusiojo S. K. papildomos apklausos protokolo matyti, pirminėje apklausoje papasakojo viską ką prisiminė iš konflikto su sugyventine. Papildomai paaiškina, kad 2022 m. spalio 2 d. apie 14.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu G. K. jam ne daugiau kaip 5 kartus delnu sudavė į veido sritį. Po suduotų smūgių jam liko įbrėžimas dešinėje nosies pusėje. Pirminėje apklausoje klaidingai nurodė kairę nosies pusę. Po G. K. smūgių jam skaudėjo. Perštėjimą dešinėje nosies pusėje jis juto ir kitą dieną po įvykio. Daugiau, kiek pamena, G. K. jam niekur nesudavė. (b. l. 39-42)
Iš liudytojo V. R. apklausos protokolo matyti, 2022 m. spalio 2 d., prieš pietus, jis su S. K. ir jo sugyventine G. K. vartojo alkoholį S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). S. namuose trise gėrė alų. Vartojant alkoholį, kai visi buvo girti, galėjo būti po pietų, tikslaus laiko nenurodys, tarp Gi. ir S. įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko būtent įvyko žodinis konfliktas jis nežino. Tuo metu nekreipė dėmesio, nes jam buvo neįdomūs svetimi reikalai. G. ir S. žodiškai konfliktuojant virtuvės kambaryje, jei gerai pamena, S. ėjo link virtuvės lango, o G. sėdėdama prie stalo, savo koją tyčia pakišo S. po kojomis. Kaip tiksliai tą padarė jis neįvardins, kadangi iš jo vietos, kur sėdėjo virtuvėje prie stalo, nesimatė. Žino, kad po kojos pakišimo S. nenukrito ir jam nieko neatsitiko. Po to, kai G. koją pakišo S., ji lyg sėdėdama vieną kartą ranka sudavė S. į pilvo sritį. Po smūgio į pilvą S. sudavė G. atgal. Jei gerai pamena, jis ją apglėbė ir kažkur sudavė. Kur sudavė jis nežino, nematė. Virtuvės kambarys labai mažas, taigi didelių grumtynių ten tiesiog net negalėjo įvykti, nes nebuvo vietos. Jis bandė juos žodiškai raminti, tačiau jam pasakė, kad jis nesikištų, nes tai ne jo reikalas. Po šių žodžių jis nekreipė dėmesio, ką jie ten daro. Dėl to negali pasakyti, kas ir kiek kartų sudavė. (b. l. 57-61)
Iš asmens apžiūros protokolo su foto lentelėmis, matyti, kad nukentėjusiajam S. K. veido dešinėje pusėje prie nosies matomas įdrėskimas. (b. l. 43-49)
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad buvo nustatyta, kurioje vietoje S. K. buvo padarytas sužalojimas. (b. l. 5-10)
Kaltinamosios G. K. veika jos prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi ji, suduodama delnu į veido sritį sugyventiniui, sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 ir 55 straipsniuose.
Kaltinamoji G. K. neteista (b. l. 70-71), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nedirba (b. l. 65), registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 66), metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta (b. l. 67-69), gyvena kartu su nukentėjusiuoju (sugyventiniu), prisipažino nusikaltimą padariusi ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jai atleido, jokių pretenzijų nereiškia ir su ja susitaikė (b. l. 123), todėl teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų, ir nuo baudžiamosios atsakomybės ji atleistina bei baudžiamoji byla jai nutrauktina (BK 38 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kad įgyvendinti bausmės paskirtį, kadangi G. K. padarė nusikalstamą veiką prieš šeimos narį – sugyventinį, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją išklausyti per 5 (penkis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, G. K. išaiškintina, kad per vienerius metus nuo jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jai padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, G. K. išaiškintina, kad per vienerius metus nuo jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio taisyklėmis, kaltinamajai G. K. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas. (b. l. 106-108, 109-111)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo G. K. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 112-114).
Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas, nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kaltinamoji G. K. nepiktnaudžiavo jai suteikta teise turėti gynėją, teikiantį valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, bei atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, iš kaltinamosios nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,
nusprendžia:
G. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jai nutraukti, susitaikius su nukentėjusiuoju S. K..
Išaiškinti G. K., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jai padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti G. K., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją išklausyti per 5 (penkis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti G. K., kad jei ji vengs įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, atsakys pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
Į bausmės laiką G. K. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 2 d., 16.32 val. iki 2022 m. spalio 3 d., 11.30 val., tai yra, vieną parą.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo G. K. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.