- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- 1A-159-360/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24422-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Civilinis ieškovas
- N. G.
- Advokatai
- Andrejus Proškinas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. G. atstovo advokato Andrejaus Proškino (Andrej Proškin) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-04-09 nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, kurią V. G. turi sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiu procesas dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. G. civilinio ieškinio nutrauktas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. G. nuteista už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: ji 2020-02-12, apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, Klaipėdoje, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-03 nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 158 punkto (Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.) reikalavimus, vairuodama automobilį „Hyundai Sonata“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jos važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgdamasi neatsargiai, sukdama į kairę, į (duomenys neskelbtini) g., nepraleido per pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, jai iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios N. G. ir ją partrenkė, padarydama jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas advokatas A. Proškinas apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir patenkinti jo prašymą priteisti iš V. G. nukentėjusiajai N. G. 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
2.1. Nurodo, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiojo naudai priteisimo tuo atveju, kai šios išlaidos susijusios išskirtinai su civiliniu ieškiniu. Šį klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš šios normos seka, kad: 1) nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti gali būti priteisiamos nepriklausomai nuo to, ar tokios išlaidos yra susijusios išskirtinai su civiliniu ieškiniu, ar ne, o tokio dirbtinio apribojimo priteisti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kaip jų ryšys tik su civiliniu ieškiniu, nenumato nei jokios teisės normos, nei teismų praktika, todėl toks apribojimas šiuo atveju pritaikytas nesant teisinio pagrindo; 2) nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti gali būti priteisiamos tik iš kaltinamojo, nepriklausomai nuo to, ar kaltinamasis yra byloje civilinis atsakovas, ar civiliniu atsakovu byloje yra kitas asmuo, kuris turi įstatyminę pareigą atlyginti kaltinamojo padarytą žalą ir tai patvirtina teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-352-976/2018).
2.2. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimą ir sukūrė naują, niekuo neparemtą taisyklę, nepagrįstai atimančią iš nukentėjusiosios N. G. teisę gauti jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Iš nuosprendžio argumentų neaišku, ar atstovavimo sutarties su advokatu sudarymas tik po kaltinamojo akto surašymo, siekis prisiteisti didesnę žalos atlyginimo sumą nei atlygino drausimo bendrovė yra kažkokie netinkami veiksmai, atimantys nukentėjusiojo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė turi teisę laisvai apsispręsti, kurioje proceso stadijoje jai reikėtų sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu, reikšti civilinį ieškinį su reikalavimu priteisti didesnę neturtinės žalos sumą nei jai atlygino draudimo bendrovė, ką ji ir padarė. Ir dėl to jokių neigiamų pasekmių neturėjo kilti.
2.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad iki civilinio ieškinio pareiškimo draudimo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo civilinei ieškovei 1200 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti ir tik po civilinio ieškinio pareiškimo teisme draudimo įmonės atstovai patys susisiekė su nukentėjusiosios N. G. advokatu, pasiūlydami papildomai dar 1228 Eur sumą kaip N. G. patirtos neturtinės žalos atlyginimą, patys parengė taikos sutarties tekstą ir po taikos sutarties pasirašymo pervedė N. G. papildomą 1228 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Taigi draudimo bendrovė po civilinio ieškinio pareiškimo daugiau nei padvigubino neturtinės žalos atlyginimo sumą nukentėjusiajai N. G.. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad civilinis ieškinys teisme buvo pareikštas pagrįstai ir tokio civilinio ieškinio pareiškimo rezultatas atnešė nukentėjusiajai N. G. ženklią finansinę naudą, palyginus su iki civilinio ieškinio pareiškimo draudimo bendrovės sumokėta suma. Nukentėjusioji teisingai galvojo, jog pirminė draudimo bendrovės sumokėta 1200 Eur dydžio suma yra per maža jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Taigi nesuprantama, kodėl nukentėjusiosios nesutikimas su pirmine jai draudimo bendrovės sumokėta neturtinės žalos atlyginimo suma ir noras ginti savo interesus teisme pareiškiant civilinį ieškinį nuosprendyje traktuojamas kaip neigiamas dalykas bei naudojamas kaip pretekstas prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti ir nurodo, kad pilnai sutinka su apeliacinio skundo motyvais dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo.
5. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2021-01-04 apylinkės teismo nutartimi perdavus šią baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje 2021-02-15, apylinkės teisme 2021-02-10 buvo gautas nukentėjusiosios N. G. atstovo advokato A. Proškino civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašoma pripažinti N. G. civiline ieškove, iš V. G. priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo N. G. bei priteisti iš V. G. visas N. G. turėtas proceso išlaidas ir išlaidas, turėtas apmokant advokato paslaugas (b. l. 139-160, t. 1). 2021-02-15 apylinkės teisme buvo gautas nukentėjusiosios atstovo advokato prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, kuriame, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašoma iš V. G. priteisti 1000 Eur, pažymint, jog N. G. šią sumą sumokėjo už bylos medžiagos įvertinimą ir konsultavimą, civilinio ieškinio parengimą bei pateikimą teismui, pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose (b. l. 166-168, t. 1). 2021-02-24 apylinkės teisme gautas patikslintas civilinis ieškinys, prašant civiliniu atsakovu pripažinti ADB „Gjensidige“ ir iš pastarosios priteisti neturtinę žalą (b. l. 173-195, t. 1).
6. Skundžiamame nuosprendyje atsisakant priteisti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. G. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, motyvuota tuo, kad visos prašomos priteisti išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra susijusios išskirtinai su pareikštu civiliniu ieškiniu ir nukentėjusiosios interesų atstovavimu būtent dėl šio klausimo, V. G. nėra civilinė atsakovė, todėl iš jos nėra jokio pagrindo priteisti išskirtinai su pareikštu civiliniu ieškiniu susijusias išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Tokie skundžiamo nuosprendžio argumentai nepagrįsti.
7. Advokato darbo baudžiamajame procese apmokėjimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
8. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. G. patyrė išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl prašymas šias išlaidas priteisti iš kaltinamosios V. G., pagrįstas. Byloje pateikti duomenys, kuriais grindžiamas šių išlaidų dydis bei jų apmokėjimas. Pripažinus kaltinamąją V. G. kalta, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. G. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti priteistinos iš V. G. ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.
9. Tačiau paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.
10. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju prašomų priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis mažintinas. Atsižvelgiama į faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, šios bylos apimtį, teisminio nagrinėjimo trukmę ir kt. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino, įrodymai buvo ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, iš esmės per vieną teismo posėdį, taigi nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei aktualus buvo tik neturtinės žalos dydžio klausimas, su kuriuo ir buvo susijęs byloje pareikštas civilinis ieškinys. Advokatas dalyvavo tik teisminiame nagrinėjime. Bylos duomenimis V. G. dirbanti, tačiau jai nuosprendžiu jau skirta finansinio pobūdžio sankcija. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, prašomos priteisti išlaidos advokato paslaugoms apmokėti mažinamos iki 500 Eur.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuosprendis keistinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-04-09 nuosprendį pakeisti:
iš nuteistosios V. G. nukentėjusiajai N. G. priteisti 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.