- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- 1-101-332/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38110-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Kaltinamasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Advokatai
- Stanislovas Jankauskas
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 1.2.4.2.3Sunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d. 3 p.)
- 2.1.7.4Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, deklaruota ir nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „T.“ darbininku, teistas:
1) 2017-06-19 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 284 str. 1 d., 63 str. 1, 4 dalis 1 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribojimo;
2) 2018-07-24 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., gydytis nuo alkoholizmo, nuosprendis neįvykdytas, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. 2018-08-08, apie 23.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto metu tyčia du kartus kumščiu sudavė savo sutuoktinei R. D. į galvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą; po to, šio buto vonioje tyčia vieną kartą peiliu dūrė sutuoktinei R. D. į nugarą, tuo padarydamas jai durtinę pjautinę kiauryminę žaizdą tarpumenčio srityje su dešinio plaučio pažeidimu, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Šiais veiksmais jis tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos narės - sutuoktinės R. D., sveikatą.
Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino ir parodė, kad 20118-08-08 iš darbo grįžo apie 17.30-18.00 val., buvo blaivas. Tuo metu žmona R. D. sėdėjo ant betono kieme, buvo girta. Jis nuėjo į savo butą, paskui namo parėjo žmona. Jai pasakė, kad namuose „bardakas“, nepagaminta valgyti. Tuo metu pas juos atėjo K. M. ir paklausė, ar gali kartu išgerti. Jis sutiko, gėrė jis, K. M., žmona irgi gėrė kartu. Po kurio laiko jis pasakė K. M. eiti namo, nes 22 val. užrakinamos laiptinės duris. Jis išėjo. Jis žmonos paklausė, ką duos valgyti, ji nieko neatsakė. Paskui žodis po žodžio tarp jų kilo konfliktas. Jis atsimena, kad jai sudavė per veidą, gal pataikė į nosį, nes pasileido kraujas. Tada R. D. dar labiau įširdo, ji ėjo į vonią. Kas vyko toliau, neatsimena, jam užtemo sąmonė, pajuto savo rankoje peilį, pamatė, kad žmona guli ant grindų. Tuo metu nesuvokė, ką padarė. Po to išgirdo, kad kažkas beldžia į buto duris, atidarė duris matė policijos pareigūnus. Suprato, kad sužalojo žmoną, jos nužudyti nenorėjo.
Su žmona pykdavosi dėl netvarkos, žmona girtavo. Peilis buvo pakabinamoje spintelėje, juo nesinaudojo.
Nukentėjusioji R. D. parodė, kad 2018-08-08 grįžo iš savo daržo darbų namo. Vyras A. D. grįžo iš darbo apie 18 val. su bendradarbiu K. M., ji juos rado girtaujančius. K. M. išėjo apie 20 val., jau temo. Tarp jos ir vyro virtuvėje kilo konfliktas dėl to, jog ji ruošėsi eiti pas kaimynę, vyras jai sakė susitvarkyti pomidorus ar vaisius ir tada eiti. Konflikto metu A. D. jai sudavė kelis kartus kumščiu į galvą. Ji ėjo į vonią ir dėl jos sumušimo kvietė policiją. Eidama pajuto dūrį į nugarą. Vyras jai dūrė stovinčiai, pajuto, kad šilta, skausmo nebuvo, pasidarė silpna, ji nukrito ant grindų. Ją spėjo sujungti su policija, ji pasakė adresą. Paskui atvyko policija ir greitoji.
Vyras A. D. visada ieškojo priekabių, prikišdavo kitus vyriškius, turėjo jo nesveiką pavydą. Dėl skyrybų buvo kalbėta, A. D. po konfliktų atsiprašydavo ir ji jam atleisdavo.
Liudytojas M. M. parodė, kad dirba policijoje. Patruliuojant su kolega iš Šiaulių AVPK budėtojų gavo iškvietimą, kad konfliktuoja vyras su moterimi. Jie nuvyko nurodytu adresu, laiptinė buvo užrakinta, bandė prisiskambinti nukentėjusiajai, bet ji neatsiliepė. Po to pakilo į antrą aukštą, skambino, beldė į duris, iš pradžių durų niekas neatidarė, buvo girdėti balsai, maždaug po 10 minučių kažkas atrakino duris. Koridoriuje ant grindų gulėjo vyriškis. Mano, kad jis atrakino duris ir atsigulė. Prie vonios, ant šono, kraujo klane gulėjo moteris. Ji pasakė, kad ją peiliu sužalojo vyras A. D.. Peilis gulėjo už moters nugaros. Jie vyriškį pakėlė, jam buvo pradrėkstas pilvas, jį nuvežė į Raseinių ligoninę.
Liudytojas K. M. parodė, kad A. D. pažįsta, jis jo buvęs bendradarbis. Rugpjūčio 8 d., po darbo, jis užėjo pas A. D., turėjo butelį degtinės. Namuose buvo A. D. ir jo žmona. Jie su A. D. išgėrinėjo, jo žmona išgėrė vieną kitą stikliuką. Jis ten užtruko gal valandą. Prie jo D. nesipyko.
Liudytojas Ž. D. parodė, kad kaltinamasis A. D. ir nukentėjusioji R. D. – jo tėvai. Jis gyvena J. Dar turi jaunesnį brolį, jis mokosi Š., gyvena bendrabutyje. Apie įvykį sužinojo kitą dieną, jam paskambino brolis ir pasakė, kad mama ligoninėje, tėvas irgi ligoninėje. Žino, kad mamą peiliu sužalojo tėvas. Iki to privedė tėvų gyvenimo būdas. Tėvai abudu gėrė, jis daugiau girtaujančią matydavo motiną, į namus ateidavo vyrai, moterys, gerdavo. Dėl to jis nenorėdavo būti namuose. Prie jo akių nėra buvę, kad tėvas muštu mamą, žodiniai konfliktai būdavo, bet iki muštynių neprieidavo.
Liudytoja T. G. parodė, kad R. D. - jos kaimynė, žino, jog ji buvo sužalota. Šio įvykio išvakarėse matė, kad R. D. lauke girtavo su vyriškiu, ji buvo labai apgirtusi. D. gyveno triukšmingai. Nežino, kas pas juos vykdavo, bet būdavo girdėti pakelti balsai, dažniausiai girdėdavo kaimyno balsą, bildesius. 2018-08-08 jų bute girdėjo triukšmą.
Liudytojas E. D. parodė, kad D. – jo kaimynai, gyveno už jo buto sienos. Žino, kad alkoholizmas, gėrimai, triukšmas buvo kaimynų kasdienybė. 2018-08-08 vakare išgirdo triukšmą, rėkavimą, galvojo skambinti į policiją, bet pamatė atvykusią policiją. Buvo užėjęs į D. butą, kai padėjo išnešti D. iš buto. Ji gulėjo vonioje, kraujo nematė, A. D. nematė.
Iš 2018-08-09 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad buto vonioje ant grindų stebimi kraujo pėdsakai. Vonioje surastas ir paimtas peilis, ant kurio geležtės stebimi kraujo pėdsakai (1 t., b. l. 9-17).
Specialisto išvadoje Nr. G2550/2018 (02) nurodyta, kad R. D. durtinė pjautinė kiauryminė žaizda tarpmenčio srityje su dešinio plaučio pažeidimu padaryta vienu smūgiu duriančiu –pjaunančiu įrankiu ir greičiausiai peiliu. Sužalojimas vienas ir padarytas vienu poveikiu. Kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas su plaučio pažeidimu vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Toks sužalojimas sukelia realų pavojų gyvybei (1 t., b. l. 41-42).
Iš Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. D. parodė buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje vietą, kur ji konfliktavo su A. D., kai šis jai sudavė kumščiu du kartus į galvą; nukentėjusioji parodė vietą spintelėje, kur buvo laikomas peilis, kuriuo ji 2018-08-08 vakare buvo sužalota; po jai suduotų smūgių bėgo kraujas, ji ėjo į vonią praustis, parodė, kokioje padėtyje ji buvo vonioje, kai pajuto dūrį į nugarą ir kaip po dūrio peiliu nukrito ant grindų (1 t., b. l. 98-106).
Iš 2018-09-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis, paimtas 2018-08-09 įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Peilį sudaro geležtė, atrama, rankena ir antgalis. Maksimalus geležtės plotis yra 24,8 mm, maksimalus geležtės storis yra 4,7 mm. Rankenos ilgis yra 118 mm (1 t., b. l. 50-54).
Specialisto išvadoje Nr. 40-(682)-IS1-717-(13.2) nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra nešaunamasis ginklas, pramoniniu būdu pagamintas, duriamojo - pjaunamojo poveikio, D kategorijos, rusiškas eksperimentinis .... m. gamybos durtuvas .... m. modelio karabinui (1 t., b. l. 48-49).
Iš rašto Dėl informacijos pateikimo, 2018-10-23 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš BPC K. skyriaus išreikalautas skaitmeninis garso įrašas, kuriame nurodyta, kad 2018-08-08, 23.25 val. bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas R. D. pranešimas iš telefono .............. dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Pokalbis trunka 2 minutes 11 sekundžių. Pokalbio eigoje girdisi vienas moteriškas balsas - operatorės, kitas moteriškas balsas - pranešančiojo apie įvykį. Pranešėja (R. D.) nurodo, kad ją namuose perdūrė (,,nusmeigė“) (1 t., b. l. 60, 61-63).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. D. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta.
BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kūnas. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-689/2018).
Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kaltinamojo A. D., nukentėjusiosios R. D. parodymais, aukščiau išdėstytų liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina kiti ištirti aukščiau išdėstyti įrodymai, nustatyta, kad kaltinamasis A. D. 2018-08-08, apie 23.25 val., savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto metu tyčia du kartus kumščiu sudavė savo sutuoktinei R. D. į galvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą; po to, buto vonioje tyčia vieną kartą peiliu dūrė sutuoktinei R. D. į nugarą, tuo padarydamas jai durtinę pjautinę kiauryminę žaizdą tarpumenčio srityje su dešinio plaučio pažeidimu, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Iš bylos duomenų matyti, kad jo kaltė pasireiškia netiesiogine tyčia, nes peiliu durdamas žmonai R. D. į nugarą jis suvokė šios veikos pobūdį, pavojingumą, bet nesuvokė konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. jį tenkino bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Ši A. D. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., kaip ir kvalifikuotina.
Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, su Kauno teritorine ligonių kasa 2018-10-08 sudarė žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį bei Kauno teritorinei ligonių kasai atlygino dalį padarytos žalos (2 t., b l. 103). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui - ši aplinkybė įrodyta pačio kaltinamojo A. D. parodymais, kad jis, prieš padarydamas nusikaltimą, vartojo alkoholį, šią aplinkybę patvirtina ir specialisto išvada (2 t. b. l. 57), kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.
Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
A. D. tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą, nusikalto veikdamas netiesiogine tyčia, yra anksčiau du kartus teistas už nesunkių nusikaltimų padarymą prieš sutuoktinę R. D., teistumas neišnykęs, naują labai sunkų nusikaltimą padarė tik jo atžvilgiu priėmus teismo apkaltinamąjį aktą už smurtą prieš žmoną R. D., yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, pagal gyvenamąją vietą - Viduklės seniūnijos – apibūdinamas kaip neturintis pasitikėjimo gyventojų tarpe dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam A. D. skirtina Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius. Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Kauno teritorinė liginių kasa pareiškė 579,21 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajai R. D. suteiktą gydymą. Iš pateiktos pažymos matyti, kad už R. D. suteiktas gydymo paslaugas buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų 579,21 Eur (1 t., b. l. 69). Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuos PSDF biudžeto nuostolius nusikalstamais veiksmais padarė kaltinamasis A. D., kuris juos privalo pilnai atlyginti.
2018-11-12 teisme gautas civilinio ieškovo Kauno teritorinė kasos pareiškimas Dėl ieškinio atsiėmimo baudžiamojoje byloje. Pareiškime nurodoma, kad po ieškinio pareiškimo Kauno teritorinė liginių kasa ir A. D. 2018-10-08 sudarė žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 139 str. 1 d. ieškinį atsiima.
Esant šioms aplinkybėms Kauno teritorinė liginių kasos civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo atmestinas (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1, 3 dalys).
Kaip matyti iš pateiktos pažymos, liudytojui M. M. buvo apmokėtos jo turėtos kelionės į teismo posėdį išlaidos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103-105 str. nuostatomis, liudytojui apmokėtos kelionės išlaidos – 11,45 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos valstybei iš kaltinamojo A. D..
Priimant nuosprendį išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas – peilis ir dvi nuoplovos, saugomi Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK daiktų saugykloje, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 2, 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; kompaktinė plokštelė su garso įrašu, saugoma Šiaulių apygardos teisme voke prie baudžiamosios bylos, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams.
Remiantis Lietuvos Respublikos 65 str. 1 d. 1 p. b p. p. A. D. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-07-24 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. paskirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę pakeisti laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. paskirtą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos pakeistos bausmės, subendrinti ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. D. sulaikymo vykdant nuosprendį.
Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018-08-09 iki 2018-09-07.
A. D. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento - Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės - paėmimą.
Kauno teritorinės liginių kasos civilinis ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo atmesti.
Iš A. D. priteisti valstybės naudai 11,45 Eur proceso išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - peilį ir dvi nuoplovas, saugomus (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 2, 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; kompaktinę plokštelę su garso įrašu, saugomą Šiaulių apygardos teisme voke prie baudžiamosios bylos, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.