Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.1.2.2.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.; (S).

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 10 d.

M. F., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), A. J. sodyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimu pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą ir svetimo turto sugadinimu), ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (svetimo turto pagrobimu įsibrovus į patalpą ir svetimo turto sugadinimu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. balandžio 10 d. apie 21.30 val., M. F., veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, kuriam esant galėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, įsibrovė į (duomenys neskelbtini) parapijai priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą išlaužė 300 litų vertės du kvadratinius metrus (2 kv. m) lubų, išlupdami metalines detales apgriovė 1400 Lt vertės dvi krosnis, tuo tyčia sugadindami svetimą - (duomenys neskelbtini) turtą, kurio vertė 1700 litų, iš namo pasikėsino pagrobti (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 1177 litus, tai yra: 100 litų bendros vertės du metalinius lovos galus, 400 litų bendros vertės du ketinius viryklių stalviršius, 50 litų bendros vertės penkias viryklės stalviršio rinkes, 40 litų bendros vertės du apkaustus, 50 litų bendros vertės dvi sklendes, 70 litų vertės dureles su rėmu, 360 litų bendros vertės dvi orkaites, 55 litų bendros vertės šešias halogenines lemputes su rėmeliais, 20 litų vertės gartraukio skardas, 32 litų vertės prakuros groteles, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes turtą išnešę iš namo ir veždami buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Be to, M. F. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, 2012 m. balandžio 27 d. apie 21.30 val., veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, kuriam esant jis galėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, atstūmę durų skląstį įsibrovė į J. V. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame tyčia sugadino svetimą turtą, tai yra siekdami pagrobti svetimą turtą sugriovė 1000 litų vertės viryklę ir pagrobė J. V. priklausančio turto už 1010 litų, tai yra: 220 litų bendros vertės viryklės ketinę plokštę su lankainiais, 150 litų bendros vertės viryklės ketines pakuros dureles su traukos durelėmis, 30 litų vertės viryklės ketines orkaitės dureles, 30 litų vertės pakuros groteles, 150 litų bendros vertės krosnies pakuros ir traukos dureles, 30 litų vertės pakuros groteles, 100 litų vertės rusišką dviratį, 50 litų vertės tepalinį pakėlėją, 250 litų vertės verpimo ratelį.

K. M. F. kaltu prisipažino iš dalies. Prisipažindamas kaltu iš dalies paaiškino, kad neišlaužė (duomenys neskelbtini) namo durų, kurių vertė 400 Lt, nes durų jau nebebuvo, be to, nepavogė jokio J. V. priklausančio turto ir turto negadino, J. V. name nebuvo, tiek jis, tiek ir M. A. save apkalbėjo priversti policijos pareigūno.

M. F. parodė, kad jis, kartu su nepilnamečiu M. A., kaltinimo aplinkybėse nurodytu laiku patekdami į namą, esantį (duomenys neskelbtini), durų nelaužė, nes jos jau buvo išlaužtos. Įėję į namo vidų jie užlipo į antrą namo aukštą, iš kur išlaužė lubose angą, per kurią pateko į kitą namo dalį. Toje namo dalyje nuardė krosnių metalines dalis, dėl ko dvi krosnis apgriovė, išlupo lemputes, paėmė ir du metalinius lovų galus, tai yra pasikėsino pagrobti visą turtą, kuris nurodytas kaltinime. Viską susikrovė į karutį. Karutį užsitempus į kalno viršų, juos sulaikė policijos pareigūnai. Kaltinime nurodytos pasikėsintos pagrobti ir apgadintos turto vertės neginčija, su 1700 Lt dydžio civiliniu ieškiniu sutinka. Prožektorių ir karutį turėjo M. A..

Apklaustas dėl vagystės iš J. V. namo kaltinamasis kaltu neprisipažino ir nurodė, kad save apkalbėjo prigąsdintas policijos pareigūno J., kuris žadėjo jį uždaryti, jei neprisipažins, gąsdino, kad tada jam bus blogai, kad jie bus padaryti „gaidžiais“, primušti. Išsigando, todėl ir prisipažino. Namą, į kurį jį nuvežė daryti parodymų patikrinimą, matė pirmą kartą, iš galvos parodė pro kur į namą pateko, namo viduje pamatė apgriautą pečių, todėl ir parodė, kad nuo to pečiaus pagrobė metalą, kitame kambaryje buvo apgriauta krosnis, todėl taip pat prisipažino, kad nuėmė metalo detales. Apie tai, kad iš to namo nuo krosnių buvo pavogtos metalo detalės jam pasakė tas policijos pareigūnas J. Pareigūnas pasakė, kad dvi bylas sujungs į vieną ir jiems bus geriau jei jie prisipažins. Nors nevogė, bet gali nukentėjusiajai žalą atlyginti, atstatyti, kad tik jam nebebūtų problemų.

I epizodas. (duomenys neskelbtini) parapijos turto sugadinimas ir pasikėsinimas pagrobti turtą įsibrovus į patalpą

M. F. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą ir svetimo turto sugadinimas), be kaltinamojo prisipažinimo, visiškai įrodyta liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Civilinio ieškovo Kauno arkivyskupijos Kėdainių Šv. Jurgio parapijos atstovas advokatas I. Meškauskas nurodė, kad reiškiamas galutinis 1700 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti dėl kaltinamojo sugadinto turto. Nusikaltimo metu buvo išlaužtos lubos, kurių atstatymui reikia 300 Lt, apgriautos dvi krosnys, dėl ko padaryta bendra 1400 Lt žala.

Liudytojas A. P. Šniurevičius paaiškino, kad patalpos, kur buvo padaryta nusikalstama veika, buvo suremontuotos prieš 5 metus, tomis patalpomis buvo naudojamasi. Nusikaltimo metu buvo apgriautos dvi viryklės, lubose išlaužta skylė. Durys nebuvo išlaužtos, sienoje buvo atplėšta skylė. Buvo pavogtos viryklių metalinės detalės, išplėštos lubų lemputės.

Nepilnametis liudytojas M. A., gim. 1998-07-03 (I tomas, b.l.124), paaiškino, kad pro skylę abu su F. pateko į namą, esantį prie bažnyčios, užlipo į antrą aukštą, kur atplėšė lubas ir pateko į kitą namo pusę, kur nuardė pečių metalines ir „špižines“ dalis, nuėmė lemputes, paėmė metalinius lovos galus ir viską sukrovė į karutį, kurį jis pasiskolino iš A. Ardant sugriuvo abi krosnys. Sukrovę į karutį viską užtempė į bažnyčios kalną, būtų vežę pas jį į namus, bet buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Išimtas prožektorius buvo jo. Metalą su F. būtų pridavę ir pinigus pasidalinę. F. yra jo sesers vyras.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad yra policijos pareigūnas ir gavę policijos budėtojo pranešimą kartu su porininku B. nuvyko į kaltinime nurodytą vietą, kur pamatė, kaip asmenys kažką neša iš pastato. Asmenys, jų tarpe buvo ir kaltinamasis, buvo sulaikyti, kai pajudėjo nuo to pastato. Jie turėjo karutį prikrautą metalo, karutį jau buvo užsitraukę į kalną. Karutyje buvo krosnių dalys, metalinių lovų galai. Vėliau užėjęs į namo vidų matė apardytą krosnį. Atrodo, kad durų į namą nebuvo, buvo kažkokia atplėšta anga.

Liudytojas M. B. paaiškino, kad yra policijos pareigūnas ir gavę policijos budėtojo pranešimą kartu su porininku B. nuvyko į kaltinime nurodytą vietą. Nuvykę sustojo toliau nuo namo, girdėjosi metalo daužymo garsai. Pavažiavę arčiau pamatė du asmenis. Tada jis išlipo ir stebėjo. Matė, kaip asmenys neša geležinius daiktus ir krauna į vėžimėlį. Kai jie pajudėjo link Šėtos gatvės į kalną, juos sulaikė. Vežimėlyje buvo „rinkės“ nuo pečių, lovos galai. Sulaikytieji sakė, kad jiems apie čia esantį metalą pasakė „bomžas“.

Liudytoja A. Š. paaiškino, kad negali pasakyti kada tiksliai, gal ir balandžio mėnesį, pas ją atėjęs A. paprašė paskolinti karutį, sakė, kad jam reikia malkų parsivežti. Karutis, nufotografuotas baudžiamojoje byloje (I tomas, b.l.53), yra jos. Karutis jai nebereikalingas.

Įvykio vietos apžiūros protokole (I tomas, b.l.11-17) nurodyta, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), matyti, jog medinio namo durys nuo gatvės pusės užkaltos medinėmis lentomis, durys nuo upelio pusės neužkabintos, šalia durų yra išpjauta skylė, per kurią patekus į namo vidų matosi išardyta pečiaus viršutinė dalis.

Iš (duomenys neskelbtini) klebono pažymos (I tomas, b.l.19-23) matyti, jog buvo įvertintas pasikėsintas pagrobti ir sugadintas jų (I tomas, b.l.30) turtas, iš fotonuotraukų matyti anksčiau buvusių atremontuotų viryklių apgadinimai (I tomas, b.l.20,23).

Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų (I tomas, b.l. 44, 45-55) matyti, kad iš sulaikytų kaltinamojo M. F. ir M. A. buvo išimti kaltinime nurodyti pasikėsinti pagrobti daiktai, taip pat prožektorius ir karutis. Daiktai grąžinti klebonui (I tomas, b.l.56), prožektorius ir karutis saugomi Kėdainių raj. PK (I tomas, b.l.59).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (I tomas, b.l.117-123) matyti, kad liudytojas M. A. parodė namą, į kurį įlindo per angą ir iš kurio kartu su M. F. pasikėsino pagrobti turtą.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (I tomas b.l.144-148) matyti, kad kaltinamasis M. F. parodė namą iš kurio pasikėsino pagrobti metalo, kad į namą įlindo per atvirą angą.

Akistatos protokole (I tomas, b.l. 150-152) M. A. nurodė kokiu būdu padarė nusikaltimą, kad su M. F. plėšė lubas, kad nuardydami metalines detales sugriovė dvi krosnis, išėmė lemputes, kad anksčiau kitokius parodymus davė bijodamas būti sulaikytas ir uždarytas į areštinę. M. F. patvirtino, kad M. A. sako tiesą, kad jie atplėšė lubose angą, ardė krosnis, kad buvo sulaikyti su metalu, kad anksčiau kitokius parodymus davė bijodamas atsakomybės.

II epizodas. J. V. turto sugadinimas ir turto pagrobimas įsibrovus į patalpą

Nukentėjusioji J. V. parodė, kad galimai gegužės 11 dieną jai paskambinęs sūnus pranešė apie vagystę iš namo. Jis sakė, kad yra išlaužtas durų užsklandas, atlenkta skląstis. Buvo pavogtas dviratis, „domkratas-pakėlėjas“, antrame aukšte nebuvo verpimo ratelio. Pirmame aukšte buvo išversta krosnis, viryklė. Prieš tą vagystę buvo išdaužtas namo lango stiklas, sūnus tą langą buvo sutvarkęs, matyt tą kartą tik apsižiūrėjo ką vogti. Kaltininkai buvo atvažiavę su tyrėja, jie rodė, kad į namą pateko pro verandą. Tačiau jie negalėjo į namą įeiti pro verandą, nes iš namo vidaus buvo užkalti viniai ir dar užrišta virvėmis, kad nebūtų galima įeiti į kambarius, be to, veranda buvo apkrauta daiktais, pro ten nebuvo įmanoma įlįsti. Tos kliūtys verandoje nebuvo pašalintos ar pažeistos. Su tyrėja atvykę kaltinamieji parodė krosnį, kaip išvertė viryklę. Kaltininkai sakė, kad neėmė dviračio pakėlėjo ir ratelio. Negali pasakyti, ar abu vienodai pasakė, kur pasidėjo pavogtus daiktus. Kitus parodymus davė vienodai.

Liudytojas D. V. paaiškino, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra mamos, tačiau jis tą namą prižiūri. Iki vagystės name buvo prieš savaitę. Tą kartą rado išdaužtą langą, bet niekas nebuvo pavogta. Langą sutvarkė. Gegužės 11 d. atvykęs pamatė prie namo lango ant žemės gulinčias padangas. Apėjęs aplink namą rado išlaužtas pagrindines duris. Antros vidinės namo durys buvo užkabintos iš vidaus. Suprato, kad buvo ateita pro duris, iš vidaus užsikabinta ir išeita per langą. Iš verandos į namą nebuvo galima įeiti, nes durys gerai užkabintos, išeiti pro verandą taip pat nėra galimybės. Be to, verandos durys yra užkrautos. Į namą jis tuomet pateko įlįsdamas pro langą. Viduje virtuvėje pamatė išverstą pečių, buvo išluptos pečiaus durelės, išlaužtas pečiaus viršus. Orkaitė nebuvo pavogta, nežino ar ji metalinė ar „špižinė“. Įėjus į namo vidų matosi kas pavogta. Buvo pavogtas dviratis, domkratas.

Liudytojas nepilnametis M. A. paaiškino, kad jie su M. F. J. V. namo neapvogė. Be mamos pradžioje buvo apklausiamas ir gąsdinamas policijoje, jį žadėjo uždaryti į tokį mažą kambariuką. Viską prisipažino iš galvos, norėjo, kad jį paleistų, bijojo, kad neuždarytų. J. paklausė, kaip jis išardė pečių, tai jis pamatęs tą pečių viską ir papasakojo ko nebuvo. Parodė, kad jis turi neįgalumą, lanko specialiąją mokyklą. Lankau specialiąją mokyklą. Turiu neįgalumą. Tame name jis matė, kad yra „duchovkė“, o pečius buvo nugriuvęs. Nežino iš ko „duchovkė“ buvo padaryta, gal iš metalo, gal iš skardos.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (II tomas, b.l.3-9) matyti, kad 2012-05-15 buvo apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Durų spynos tvarkingos, laužimo žymių nėra. Virtuvėje išardyta viryklė, šalia virtuvės kitame kambaryje esantis pečius be durelių.

Parodymų patikrinimo vietoje (II tomas, b.l.38-42) metu M. A. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį pateko pro verandos langą, kuriame nėra stiklo, įėjęs į virtuvę parodė į sugriautą krosnį, iš kurios paėmė metalines detales, nurodė, kad orkaitės neėmė, nes ji skardinė, įėjęs į kitą kambarį nurodė, kur nuo sienelės nuėmė metalines dureles. Visas detales išnešė per verandos langą, per kurį išlipo iš namo. Viską parsivežė į savo namus ir karutį su metalinėmis detalėmis pastatė prie konteinerio. Ryte metalą pridavė. Procesinis veiksmas fotografuotas.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (II tomas, b.l. 50-55) M. F. parodė, kad į namą, esantį (duomenys neskelbtini), su M. A. įlindo per išdaužtą verandos langą, kur atkraustė nuo durų daiktus ir atleinkę vinį įėjo į namo vidų. Įėjęs į virtuvę parodė į sugriuvusį pečių ir paaiškino, kad jis sugriuvo nuo pečiaus nuimant metalines detales. „Duchovkės“ neėmė, nes ji skardinė. Įėjęs į kitą kambarį parodė, jog sienelę, nuo kurios nuėmė metalines dureles. Daugiau nieko neėmė, antrame aukšte nebuvo. Pavogtas detales išėmė per verandos langą. Nuvežė pas M. A. į namus.

Liudytoja B. U. nurodė, kad ji byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Kas padarė nusikaltimą nustatė kriminalistai. Apklausinėjant F. jis pats nurodė ką ir iš kur pavogė. Kuomet atliko parodymų patikrinimą vietoje, M. F. nurodė, kad į namą įlindo pro verandos langą, viduje parodė ką paėmė, nurodė, kad orkaitė buvo skardinė, nevertinga. A. buvo apklaustas anksčiau nei M. F., ji tuo metu A. neapklausinėjo. Į parodymų patikrinimą juos, tai yra ją, M. F., M. A. su jo motina vežė J. Parodymų patikrinimo vietoje metu J. buvo automobilyje. Kai parodymų patikrinimo vietoje metu įėjo pas nukentėjusiąją, pradžioje įėjo į koridorių, po to pateko į virtuvę. Virtuvėje akivaizdžiai matyti, kad yra išgriautas pečius. Šalia esančiame kambaryje buvo sienelė, kur kaltinamieji nurodė pavogę, ta sienelę labiau galima pavadinti pečiaus dalimi. Bendraujant su A. nekilo abejonių dėl jo psichikos, jis kalbėjo rišliai, drąsiai.

Liudytojas F. J. paaiškino, kad dirba kriminalistu. Kaltinamąjį pažįsta iš matymo, teko bendrauti. Žino jį kaip asmenį, linkusį daryti nusikaltimus. Paaiškino, kad vagystės iš (duomenys neskelbtini) esančio namo jis netyrė, tyrė kitas kriminalistas. Šioje byloje su M. F. jis bendravo tik dėl vagystės iš bažnyčios pastato. Nurodė, jog vežė asmenis į parodymų patikrinimą į (duomenys neskelbtini). Dirbdami kriminalistai kartais dalinasi informacija, kartu tiria nusikaltimus. Šiuo atveju informacija nesidalino, dirbo atskirai. Su A. bendrauti jam neteko. (duomenys neskelbtini). matė, kaip asmenys davė parodymus, rodė įvykio vietą. Tuo metu jis buvo kartu prie namo, bet namo viduje nebuvo. F. važiuojant į įvykio vietą rodė kur važiuoti. Neigia gąsdinęs M. F., daręs spaudimą prisipažinti.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

I epizodas. (duomenys neskelbtini) parapijos turto sugadinimas ir pasikėsinimas pagrobti turtą įsibrovus į patalpą.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, tai yra: įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, akistatos protokolu, civilinio ieškovo pažymomis, nustatyta, kad 2012 m. balandžio 10 d. apie 21.30 val., M. F., veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, kuriam esant galėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, įsibrovė į (duomenys neskelbtini) parapijai priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą išlaužė 300 litų vertės du kvadratinius metrus (2 kv. m) lubų, išlupdami metalines detales apgriovė 1400 Lt vertės dvi krosnis, tuo tyčia sugadindami svetimą - (duomenys neskelbtini) parapijos turtą, kurio vertė 1700 litų, iš namo pasikėsino pagrobti (duomenys neskelbtini) parapijai priklausančio turto už 1177 litus, tai yra: 100 litų bendros vertės du metalinius lovos galus, 400 litų bendros vertės du ketinius viryklių stalviršius, 50 litų bendros vertės penkias viryklės stalviršio rinkes, 40 litų bendros vertės du apkaustus, 50 litų bendros vertės dvi sklendes, 70 litų vertės dureles su rėmu, 360 litų bendros vertės dvi orkaites, 55 litų bendros vertės šešias halogenines lemputes su rėmeliais, 20 litų vertės gartraukio skardas, 32 litų vertės prakuros groteles, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes turtą išnešę iš namo ir veždami buvo sulaikyti policijos pareigūnų,

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, kuri padaroma veikiant tiesiogine tyčia. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę. Vienas iš požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra vagystė įsibraunant į patalpą. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių. Pasikėsinimas pripažįstamas toks veikimas ar neveikimas, kai tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, tačiau nebaigiamas dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pagal BK 187 str. 1 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neprisipažino išlaužęs kaltinime nurodytų 400 Lt vertės durų su stakta, ką kaltinamasis tvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, b.l.140), atsižvelgiant į tai, kad įvykio vietos apžiūros protokole tokia aplinkybė taip pat nėra užfiksuota, tai, kad nebuvo išlaužtos durys patvirtino ir liudytojai P. Š., M. A., policijos pareigūnas V. B., reikalavimo atlyginti ieškinį šioje dalyje atsisakė ir civilinio ieškovo atstovas, byloje nesant jokių kitų duomenų patvirtinančių, kad buvo išlaužtos duris, iš aplinkybė iš kaltinimo šalintina, tai yra iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis išlaužė 400 Lt vertės duris su stakta.

Pašalinus aplinkybę, kad kaltinamasis išlaužė 400 Lt duris su stakta, darytina išvada, kad kaltinamasis M. F. pagal jam pareikštą kaltinimą dėl svetimo - (duomenys neskelbtini) parapijos turto sugadinimo ir pasikėsinimo pagrobti turtą kaltu prisipažino visiškai. M. F. prisipažino, kad įsibrovė į namą per antro aukšto lubas, nuo iš namo viduje buvusių dviejų viryklių išlupo metalines detales, dėl ko virykles apgriovė, išėmė ir lemputes, paėmė metalines lovos dalis, tačiau jau važiuojant su visais daiktais buvo sulaikytas netoli namo. Jo kaltę įrodo ir kaltinamojo bei liudytojo M. A. parodymų patikrinimo vietoje procesiniai veiksmai, akistatos protokolas, liudytojų policijos pareigūnų V. B. ir M. B. parodymai, liudytojų M. A. ir A. P. Š. parodymai, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad iš sulaikyto kaltinamojo buvo paimtas kaltinime nurodytas svetimas turtas. Paminėti įrodymai ir kiti rašytiniai įrodymai, tame tarpe ir civilinio ieškovo pateiktos fotonuotraukos, įrodo, kad grobiant svetimą turtą buvo apgriautos dvi viryklės. Vagystė nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tai yra nebuvo pabaigta, nes kaltinamasis buvo sulaikytas ir dar neturėjo realios galimybės naudotis ir disponuoti svetimu turtu. Kaltinime nurodyto pasikėsinto pagrobti turto kiekio ir vertės kaltinamasis neginčijo. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Svetimo turto sugadinimo epizode nusikaltimas baigtas, nes realiai sugadindamas svetimą turtą kaltinamasis nukentėjusiam asmeniui užkirto kelią savo turtu naudotis pagal jo funkcinę paskirtį, padarė turtinę žalą. Įrodymų visuma nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Kaltinamasis neginčijo, kad sugadinto turto vertė 1700 Lt. Akivaizdu, kad kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad bus sugadintas svetimas turtas, nes kitaip metalinių viryklių detalių pavogti nėra galimybės, ir šių pasekmių norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Pasikėsinimo pagrobti ir turto sugadinimo nusikaltimus sieja vieninga tyčia. Kadangi M. F., pasikėsindamas pagrobti turtą, svetimą turtą ir apgadino, o apgadinto turto suma viršija 3 MGL (BK 190 str.), ko neginčijo kaltinamasis, jo veika turi būti kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei BK 187 straipsnio 1 dalyje, sutaptis.

Kadangi be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina byloje išnagrinėtų įrodymų visuma, teismas daro kategorišką išvadą, kad M. F. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą ir svetimo turto sugadinimą).

II epizodas. J. V. turto sugadinimas ir turto pagrobimas įsibrovus į patalpą.

K. M. F. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo – J. V. turto sugadinimo ir pagrobimo įsibrovus į namą, kaltu neprisipažino. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino spaudžiamas policijos pareigūno Jurgelionio, save apkalbėjo nenorėdamas būti sulaikytu, kuo jam buvo pagrasinta, grasinta buvo ir kitkuo. M. F. nurodė, kad M. A. irgi buvo pagąsdintas, todėl prisipažino kartu su juo padaręs vagystę. Nepilnametis liudytojas M. A. teisiamojo posėdžio metu teismui patvirtino, kad vagystės iš J. V. namo jis su M. F. nepadarė, tvirtino, jog prisipažino pagąsdintas policijos pareigūno, kuris žadėjo jį uždaryti į kambarėlį. Kaltinamasis M. F. ir liudytojas M. A. nurodė, kad parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo metu viską nurodė išgalvotai, nes apie nusikaltimą jau žinojo iš policijos pareigūno J., todėl savo išgalvotus parodymus davė viską realiai pamatę ir įvykio vietoje. Nors liudytojais apklausti policijos pareigūnai B. U. ir F. J. nepatvirtino, kad kaltinamiesiems buvo daromas spaudimas, tačiau išnagrinėtų įrodymų visuma sukėlė abejones, kurios sprendžiant dėl kaltinamojo kaltės šiame epizode, neleidžia teismui remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais kaltinamojo ir liudytojo, kuris dėl savo amžiaus net nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymais. Šias abejones teismui sukėlė nukentėjusiosios J. V. ir jos sūnaus liudytojo D. V. parodymai, kad vagystę padarę asmenys niekaip negalėjo į namą patekti per verandos langą, kad verandos durys į namo vidų buvo užkabintos iš vidaus ir tas užkabinimas pažeistas nebuvo. D. V., pirmasis pastebėjęs, kad buvo padaryta vagystė iš namo, nurodė visiškai kitą vagystę padariusių asmenų (asmens) patekimo į namą mechanizmą. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad kaltinamasis ir liudytojas M. A., parodymų patikrinimo vietoje metu nurodydami, kad į namą jie pateko pro išdaužtą verandos langą, kas matyti iš jų parodymų patikrinimo vietoje protokolų, suklydo nurodydami įvykio aplinkybes, tai yra kaip jie įsibrovė į namą. Ši klaida ir lemia kilusias abejones, o visos abejonės gali būti vertinamos tik kaltinamojo naudai. Tai, kad kaltinamasis ir amžiaus atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą neturintis liudytojas pakankamai tiksliai nurodė kokį turtą pavogė iš namo, paaiškina akivaizdus apvogto ir apgadinto turto matymas 2012-07-17 parodymų patikrinimo vietoje metu. Tą akivaizdumą patvirtina ir fotonuotraukos, esančios prie įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolų. Juolab, kad M. F. įtarimas, kuriame nurodytas konkretus pagrobtas turtas ir kitos turto pagrobimo aplinkybės, buvo pareikštas 2012-07-03 (II tomas, b.l.45), tai yra iki jo parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo atlikimo. Pirmasis dėl šio epizodo oficialiai 2012-05-21 buvo apklaustas M. A. (II tomas, b.l.33), kurio parodymai jau tuomet neatitiko nukentėjusiosios J. V. ir jos sūnaus liudytojo D. V. parodymams dėl namo teritorijos aptvėrimo, išdaužto lango stiklo, taip pat nepasitvirtino ir dėl turto realizavimo aplinkybių, nes byloje nebuvo nustatyta, kad iš J. V. pagrobtas turtas būtų priduotas į metalo supirktuvę, kaip tai ikiteisminio tyrimo metu nurodė M. A. ir M. F.. Antrą kartą oficialiai M. A. buvo apklaustas 2012-07-17 (II tomas, b.l.34). Tą kartą jo duoti parodymai vėlgi skiriasi ne tik nuo jo kitų parodymų, bet ir nuo šioje byloje nustatytų įvykio aplinkybių. Vertinant šio liudytojo parodymus būtina atsižvelgti ir į tai, kad jis buvo ir yra nepilnametis, dėl psichinės negalios neįgalus asmuo (I tomas, b.l.127,125). Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime nurodytą nusikaltimo padarymo dieną, tai yra 2012-04-27, šioje byloje nagrinėjama vagystė iš J. V. namo dar nebuvo padaryta apskritai, kaip tai teismui nurodė liudytojas D. V., kitos nusikaltimo padarymo datos valstybinis kaltintojas neįrodinėjo. Nelogiškas kaltinamojo M. F. neigimas padarius šį nusikaltimą ir dėl to, kad nukentėjusioji J. V., skirtingai nei civilinis ieškovas I epizode, jokio civilinio ieškinio kaltinamajam nepareiškė, taigi M. F. neatsirado jokia turtinė prievolė, kurios jis būtų siekęs išvengti.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Išnagrinėjus bylą darytina išvada, kad byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu išnagrinėti įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, valstybinio kaltintojo pažymėtas kaltinamųjų dalinis prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu išsakytas žinojimas iš kokio metalo pagaminta nepavogta orkaitė, nepakankami apkaltinamajam nuosprendžiui šioje dalyje priimti, byloje surinktų įrodymų visuma kelia teismui abejones dėl asmens kaltės, nepatvirtina M. F. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, todėl M. F. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (J. V. turto pagrobimas įsibrovus į patalpą ir J. V. turto sugadinimas), išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BK 303 str. 1 d. 2 p.).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė dvi tyčines baigtą nesunkią ir nebaigtą apysunkę nusikalstamas veikas, kurias jungia idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, abi veikos tyčinės, veikų padarymą lėmė savanaudiškos paskatos, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas, nuo 2006 metų baustas administracinėmis nuobaudomis 8 kartus, tame tarpe 6 kartus už smulkaus svetimo turto pagrobimą, nuobaudos, kur baudos nesumokėtos, galioja (ATPK 36 str.), sveikas, nedirba, darbo biržoje neregistruotas.

Esant šioms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis, būdamas sveikas ir darbingas, nedirba, į darbo biržą nesiregistruoja, tai yra neturi ir nesiekia gauti legalių pajamų, neturi asmens dokumento, daro išvadą, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas skiriant jam laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.), nustatant laisvės apribojimo terminą mažesnį nei galimos skirti bausmės vidurkis, skiriant įpareigojimus, numatytus (BK 48 str. 6 d. 2 p., 3 p., 7 d.), esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p.), į bausmės laiką įskaitant kaltinamojo laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas nuo 2012-04-11 iki 2012-04-12 (I tomas, b.l 133, 134). Paleidus jam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (I tomas, b.l. 153-155, II tomas, b.l.61-62). Paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys. (duomenys neskelbtini) parapija buvo pareiškusi civilinį ieškinį 4114 litų sumai (I tomas, b.l. 24), kurį teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas sumažino iki 1700 Lt, nurodė, kad tokio dydžio galutinį ieškinį reiškia už turto sugadinimu padarytą žalą, nes 300 litų žala buvo padaryta išlaužus 2 kv. m lubų ir 1400 Lt žala buvo padaryta vagystės metu apgriaunant dvi krosnis. Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti grindžiamas kaltinamojo, liudytojų A. Š., V. B., M. B., M. A. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, fotonuotraukomis. Kaltinamasis M. F. su 1700 Lt dydžio civiliniu ieškiniu sutiko, padarytos žalos dydžio neginčijo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl nusikalstamos veikos civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą, kurią grindė ir rašytiniais dokumentais, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pateikto reikalavimo atlyginti turtinę žalą ir žalos dydžio neginčijo, su ieškiniu sutiko, laiko, kad ieškinys turtinei žalai atlyginti yra realus, pagrįstas, todėl tenkintinas priteisiant (duomenys neskelbtini) parapijai iš M. F. 1700 Lt, nes padaryta turtinė žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 str.).

Daiktiniai įrodymai. nusikalstamą veiką darant panaudotą karutį ir prožektorių, saugomus Kėdainių raj. PK (2012-05-04 kvitas Nr. 023163, I tomas, b.l.59), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti (BK 72 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-307 str., 432 str., teismas

nusprendė:

M. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą ir svetimo turto sugadinimas), ir nuteisti:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą) – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant M. F.: 1) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) per 1 (vienerius) metus atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą arba tokią žalą pašalinti savo darbu; ir 3) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išsiimti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę ar pasą);pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (svetimo turto sugadinimas) - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant M. F.: 1) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) per 1 (vienerius) metus atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą arba tokią žalą pašalinti savo darbu; ir 3) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išsiimti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę ar pasą);

remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant M. F.: 1) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) per 1 (vienerius) metus atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą arba tokią žalą pašalinti savo darbu; ir 3) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išsiimti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę ar pasą).

Išaiškinti, kad M. F. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti M. F. laikino sulaikymo laiką nuo 2012-04-11 iki 2012-04-12, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš M. F. 1700,00 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus litų) padarytos turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) parapijai.

Daiktinius įrodymus: nusikalstamą veiką darant panaudotus karutį ir prožektorių, saugomus Kėdainių raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

M. F. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (J. V. turto pagrobimas įsibrovus į patalpą ir turto sugadinimas) išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.