- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- 2-1314-524/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00294-202-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Trečiasis asmuo
- UAB „Orivesta“, A. P.
- Ieškovas
- DNSB „Laivas“, O. F.
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui K. G., trečiojo asmens UAB „Orivesta“ atstovui direktoriui A. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių DNSB „Laivas“ ir O. F. ieškinį atsakovei V. V. individualiai įmonei dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – A. P. komercinė firma „APA“, uždaroji akcinė bendrovė „Orivesta“, B. M.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės ieškiniu teismo prašė: 1) nutraukti 2010-06-28 tarp ieškovės DNSB „Laisvas“ ir atsakovės V. V. IĮ sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 10 dėl atsakovės kaltės; 2) priteisti iš atsakovės V. V. IĮ ieškovei DNSB „Laivas“ 305 368 Lt nuostolių atlyginimo, 13 298,32 Lt netesybų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 3) priteisti iš atsakovės ieškovei O. F. 7 271 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 4) priteisti iš atsakovės ieškovėms visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad DNSB „Laivas“ ir atsakovas V. V. IĮ 2010-06-28 sudarė sutartį dėl namo, esančio Nidos g. 76, Klaipėdoje, renovacijos darbų atlikimo. Šalys susitarė dėl stogo darbų remonto, namo fasado dalies remonto darbų atlikimo, namo pamatų sutvarkymo. Galutinė darbų kaina pagal šalių susitarimą sudarė 184 689 Lt. Namą administruojantis trečiasis asmuo UAB „Orivesta“ siuntė ieškovei pranešimus dėl remonto išlaidų sumokėjimo, tačiau ieškovė šių reikalavimų nevykdė, nes jai nebuvo žinoma apie remonto darbų kainas, rangovo parinkimo aplinkybes. Nežiūrint į tai, ieškovė už remonto darbus atsakovei sumokėjo 92 000 Lt. Namo remonto projektas buvo patvirtintas tik 2011-11-04. Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius 2012-01-11 pranešė, kad statybos darbai atliekamai nekokybiškai. Statybos darbų priėmimo-perdavimo aktai nebuvo pasirašyti. Ieškovės prašymu UAB „IVRO“ atliko statybos darbų įvertinimą ir konstatavo atliktų darbų trūkumus bei nustatė, jog trūkumų pašalinimui reikalinga 305 368 Lt. Atsakovė trūkumų pašalinimo išlaidas sumokėti atsisakė. Kadangi atsakovo atliktų darbų trūkumai yra esminiai, ieškovė prašė teismo nutraukti su atsakove sudarytą rangos sutartį ir priteisti iš jos 305 368 Lt bei netesybas už 6 mėnesių laikotarpį.
Klaipėdos apygardos teismas 2013-06-12 sprendimu DNSB „Laivas“ ieškinį patenkino iš dalies: nutraukė 2010-06-28 tarp ieškovės DNSB „Laivas“ ir V. V. IĮ sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 10 dėl namo Nidos g. 76, Klaipėdoje, remonto; priteisė iš atsakovės ieškovei DNSB „Laivas“ 103 860 Lt nuostoliams atlyginti bei 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos nuostolių sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-05-28) iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovės ieškovei DNSB „Laivas“ 2 396 Lt žyminio mokesčio bei 1 210 Lt ieškovės atstovavimo išlaidoms atlyginti; kitą ieškovės DNSB „Laivas“ ieškinio dalį atmetė.
Ieškovės O. F. ieškinį teismas patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovei O. F. 4 848 Lt nuostoliams atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos nuostolių sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-05-28) iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovės ieškovei O. F. 145 Lt žyminio mokesčio; kitą ieškovės O. F. ieškinio dalį atmetė.
Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2014-05-15 nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-12 sprendimą. Teismas panaikino šio sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės DNSB „Laivas“ reikalavimas priteisti jai iš atsakovės netesybas, ir šią ieškovės DNSB „Laivas“ ieškinio dalį patenkino – priteisė ieškovei DNSB „Laivas“ iš atsakovės 13 298,32 Lt delspinigių; patikslino sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei DNSB „Laivas“ priteistos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, nurodant, kad šios palūkanos skaičiuojamos nuo 117 158,32 Lt sumos; panaikino sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovės DNSB „Laivas“ reikalavimo dėl nuostolių priteisimo dalis, t. y. nepriteista 201 507,59 Lt nuostolių, ir paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos, ir bylą dėl šios dalies grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą.
Taigi šios iš naujo nagrinėjamos bylos dalyką sudaro tik ieškovės DNSB „Laivas“ reikalavimas iš atsakovės V. V. IĮ priteisti 201 507,59 Lt nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovė DNSB „Laivas“ reikalaujamų iš atsakovės priteisti nuostolių atlyginimo dydį (305 368 Lt) įrodinėjo UAB „IVRO“ sudaryta lokaline sąmata (123-138 b. l., 1 t.). Atsakovė 2013-05-20 pareiškimu dėl įrodymų pateikimo ir vienarūšių reikalavimų įskaitymo (155 b. l., 2 t.) pripažino stogo rangos darbų trūkumų šalinimo būsimus nuostolius 103 860,41 Lt apimtyje, remdamasi R. R. sudaryta lokaline sąmata (157-158 b. l., 2 t.).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad pagal projektą turėjo būti naudojama polisterolo EPS 100 danga, tačiau lokalinėje sąmatoje nurodyta EPS 50. Tai įrodo, kad atsakovė panaudojo te tas medžiagas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad yra EPS 70 polistirolo plokštės. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė specifikacijas, kuriose tos medžiagos aprašytos. UAB „IVRO“ nustatė, kad atsakovo sudėta danga yra netinkama. Nors UAB „IVRO“ parengta sąmata yra didesnė, nei su atsakove sudarytos rangios sutarties kaina, tačiau kiti tiekėjai konkurse buvo pateikę dar didesnes kainas, atsakovė pasiūlė mažesnę kainą savo rizika. Darbų defektai nustatyti 2010–2011 m. tačiau iki šiol nėra pašalinti, patys gyventojai klijuoja stogą. Realiai niekas nepadaryta, priteista skola iš atsakovės neišieškota. Savivaldybė rašo, kad nėra hidroizoliacijos, darbai nėra priduoti valstybinei komisijai.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens UAB „Orivesta“ atstovas nurodė, kad abi ginčo pusės viena kitai turi pretenzijų. Atsakovė padarė broką, tačiau ji siūlė broką pašalinti, o ieškovė užsispyrė, nesutiko. Techninio prižiūrėtojo nebuvo, nes pati ieškovė nepasirašė tokios sutarties. Darbų metu buvo uraganas, kuris sulankstė skardą, tačiau atsakovė vis tiek ją sudėjo. Trečiasis asmuo nurodė, tiek ieškovei, tiek atsakovei, kad nedėtų polisterolo, kad tam reikalinga vata, tačiau ieškovė pasirinko pigiausią variantą. UAB „Orivesta“ padėjo organizuoti konkursą, o bendrijos pirmininkas išsirinko rangovą. Rangovas pasiūlė polisterolą ir jis buvo numatytas techniniame projekte, nes yra pigesnis. patys gyventojai norėjo, kad jiems kainuotų kuo pigiau. Savo laiku galima buvo viską sutvarkyti, atsakovė siūlėsi pabaigti projektą, tačiau ieškovė kategoriškai nesutiko. Netiesa, kad danga buvo uždėta nenuvalius stogo. Stogą būtina tvarkyti, viršutiniai aukštai gali nukentėti per lietaus sezoną.
Lietuvos apeliacinis teismas, perduodamas bylos dalį nagrinėti iš naujo nurodė išsiaiškinti ar įmanoma plika akimi, nenuėmus skardinimo, nustatyti kokiame plote buvo neatliktas pažeisto, ištrupėjusio mūro remontas, parapetai skardinami be nuolydžio, silpnai pritvirtinti prie pagrindo, nes tik nustačius kokiame tiksliai plote yra tikslinga perdaryti skardinimo darbus, galima nustatyti būsimų šių defektų šalinimo išlaidų dydį, t.y. tiksliai nustatyti padarytos ieškovui žalos dydį kaip ir to reikalauja sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Tačiau ieškovė, motyvuodama, jog neturi lėšų atsisakė skirti ekspertizę paminėtai aplinkybei tiksliai įrodyti, atsakovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jam nurodytu adresu nebuvo įteiktas, pranešimas buvo siunčiamas teismui žinomu elektroniniu paštu, apie pakartotinį dalies bylos nagrinėjimą atsakovui buvo paskelbta viešai(t.3, b.l.70, 87-88, 90). Ieškovė pateikė tik faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą(t.3, b.l.71), kuriame nebuvo nurodyti konkretūs Lietuvos apeliaciniame teisme nurodytų aplinkybių matavimai, todėl nagrinėjant bylą iš naujo naujų esminių įrodymų pagal CPK178 str. šalys nepateikė. Ieškovui iš atsakovo jau yra priteisti 103 860 Lt nuostoliams atlyginti, t.y. ta suma, kurią pripažino atsakovas pagal savo pateiktą lokalinę sąmatą(t.2, b.l.157-158), todėl šios bylos įrodinėjimo dalykas yra – atsakovės trūkumų šalinimo apimtis, nenurodyta paminėtoje atsakovo sąmatoje, tačiau tai aplinkybei tiksliai įrodyti ieškovė atsisakė ekspertizės skyrimo(CPK 178 str.). Ieškovė savo reikalavimų pagrįstumą, t.y. jai padarytos žalos dydį įrodinėja 2012 m. kovo mėnesio kainomis UAB ,,IVRO‘‘ sudaryta lokaline sąmata (t.1, b.l.123-124).
CK 6.245 str. 3d. nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis. Ieškovė neįrodė, kad atsakovės veikoje buvo CK 6.256 str. išvardyti pagrindai sutartinei atsakomybei atsirasti :neteisėti veiksmai, t.y. šiuo atveju netinkamas sutarties įvykdymas, priežastinis ryšys tarp netinkamų sutarties paminėtų punktų vykdymo ir atsiradusios žalos, žalos dydis. Šioje byloje įrodyta ir konstatuota, kad atsakovė netinkamai vykdė 2010-06-28 statybos rangos sutartį(b.l.87), ši sutartis teismo sprendimu buvo nutraukta, netinkamas sutarties vykdymas buvo konstatuotas atsakovo nenuginčytu statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu(t.1, b.l.103). Iš esmės atsakovas neginčija, jog buvo padaryta žala, tačiau nurodo, jog statybos darbų trūkumų ištaisymo išlaidos yra 103 860 Lt( t.2, b.l. 155). Šios bylos dalies nagrinėjimo dalykas yra tik žalos, padarytos ieškovui dydis, kurią ieškovė įrodinėja pagal pateiktą UAB ,,IVRO‘‘ sudarytą sąmatą( t.1, b.l.123-24), todėl analizuotinas byloje šios sąmatos pagrįstumas, nes kitų įrodymų byloje nėra.
Sutartimi šalys buvo susitarusios, jog atsakovė atliks ieškovei senos stogo dangos darbų, išvadintų rangos sutarties 1.2p (t.1, b.l. 87),o ieškovė sumokės už šiuos darbus 184 698, 91 Lt. Byloje nustatyta, kad ieškovė sumokėjo tik 92 000 Lt, jokių darbų priėmimo – perdavimo aktų nebuvo sudaryta, darbai yra nepriduoti valstybinei komisijai, taip pat byloje nustatyta, jog ieškovė nebuvo paskyrusi savo techninio prižiūrėtojo ir iš trečiojo asmens paaiškinimo nustatyta, kad rangos darbus siekė padaryti pačia žemiausia kaina, t.y. kuo pigiau bei neleido atsakovei pačiai pašalinti padarytų trūkumų. Šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos teisingam padarytos žalos dydžio nustatymui, nes taikant šalių civilinę atsakomybę turi būti nustatytas teisingas padarytos žalos dydis ir įrodyti tiesioginiai nuostoliai, nes civilinėje teisėje yra įtvirtintas draudimas praturtėti kito asmens sąskaita. Todėl šioje byloje teisingam atsakovo padarytos žalos dydžio nustatymui būtina išanalizuoti šalių teises ir pareigas pagal rangos sutartį bei žalos dydį susieti su rezultatu, kurį ieškovė turėjo tikėtis gauti pagal paminėtą rangos sutartį. Byloje įrodyta, jog ieškovė rangos sutartimi 2010 metais turėjo gauti 184 698, 81 Lt vertės rangos darbų rezultatą, už darbus ieškovė sumokėjo tik 92 000 Lt. Rangos darbų apimtis, panaudotos medžiagos buvo nurodytos sutarties priede-lokalinėje sąmatoje (t.1, b.l. 90), kurią pasirašė ieškovo atstovas. Sutarties 2.1p., 2.2p. nustatė, kad atsakovo atlikti darbai ir panaudotos medžiagos yra nurodytos lokalinėje sąmatoje, kuri yra sutarties priedas Nr.2. Lokalinėje sąmatoje atsakovė nurodė, jog bus atliekami apšiltinimo darbai apšiltinimo putų polisteroliu 10 cm marke EPS 50k =1.05, tačiau techniniame projekte nurodyta, jog stogas dengiamas priklijuojama dviejų sluoksnių PVC ,,Janafol‘‘ danga, papildomai apšiltinus EPS 100 polisterenu, esamo stogo susidėvėjusias konstrukcijas( t.2, b.l. 135) neįrodo, jog atsakovas panaudojo sutartyje nenurodytas medžiagas, todėl ieškovo pateiktoje sąmatoje nepagrįstai yra prašoma priteisti 29 752, 56 Lt už 100 mm storio polistereninio putplasčio plokštes. Byloje atsakovas įrodė, jog panaudojo sertifikuotas EPS 70 šiltinimo plokštes( t.3, b.l. 37-38), byloje nėra įrodymų, jog tvarkant stogo dangą šių plokščių nebus galima panaudoti, todėl papildomai priteisti, nei jau yra priteista pagal atsakovo sąmatą (t.2, b.l.157) -10765, 11 Lt nesant pateiktiems įrodymams dėl konkrečių trūkumų šalinimo papildomame plote nėra pagrindo. Viena esminių statybos rangos sutarties sąlygų – šalių susitarimas dėl darbų kainos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus (CK6.156 straipsnis). Jos šiuos klausimus gali aptarti sudarydamos sutartį ar ją vykdydamos ir statybos darbų apimties kaina buvo detalizuota paminėtoje sąmatoje, kurią ieškovė pasirašė. Ieškovė buvo projekto užsakė, todėl ji pasirašydama sąmatą sutiko su paminėtos rūšies plokščių panaudojimu, nes rangos sutarties 2.1p. buvo nurodyta, kad pastato statybos kaina detalizuojama lokalinėje sąmatoje(t.1, b.l.90). Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006), todėl nepagrįsta ieškovės pozicija, jog šalių rangos teisiniuose santykiuose turėjo būti naudojamos kitos medžiagos ir darbų apimtys nei šalių sudarytoje sąmatoje.
Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK6.644 str. 1 d.). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos realizavimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Šias įstatymų nuostatas yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-12-04 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-530/2007, taip pat pažymėdamas, jog vienos iš esminių rangos sutarties sąlygų yra šalių susitarimas dėl darbų atlikimo terminų bei darbų perdavimas ir priėmimas, kurio metu turi būti tikrinama atliktų darbų kokybė. Tokiam veiksmui Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato pareigą užsakovui turėti techninį prižiūrėtoją. Byloje nustatyta, kad techninio prižiūrėtojo ieškovė neturėjo. Pagal CK 6.662 straipsnio 2, 4 d. įrodžius trūkumus ir užsakovui tinkamai įvykdžius prievolę apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo, užsakovui atsiranda tik CK 6.665 straipsnyje nustatytos teisės, tačiau šioje byloje įrodyta, jos ieškovė atsisakė, kad trūkumus taisytų atsakovė savo lėšomis, ieškovė už darbu sumokėjo tik 92 000 Lt, jai priteisti 103 860 Lt nuostoliams atlyginti, todėl akivaizdu, jog šios bylos kontekste ieškovė turi teisę reikalauti tokios pinigų sumos, t.y. nuostolių, kurių reikia atsakovo padarytiems trūkumams pašalinti, o ne naujiems darbams ar trūkumus pašalinti kitomis , brangesnėmis medžiagomis, kurie nebuvo numatyti šalių rangos sutartyje, atlikti. Atsakovas yra atsakingas ieškovei tik pagal 2010-06-28 statybos rangos sutartį(b.l.87), o pagal ją šalys buvo sutarusios tik laiptinių sienų ir piliastrų apskardinimo ( t.1, b.l.87, 90), .t. y. nenumatyti rangos sutartyje buvo pertvarkyti, tinkuoti piliastrų, todėl nepagrįsta ieškovės teikiam sąmatos dalis dėl piliastrų, laiptinės sienų remonto, .t.y. 66 625 Lt, nes šalys buvo susitarusios tik šias pastato dalis apskardinti ir tai numatyta buvo rango sutartyje bei ieškovės pasirašytoje sąmatoje. Ieškovė pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalo teikti įrodymus dėl jai padarytos žalos dydžio(CPK 178 str.). Tačiau šioje byloje atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog ieškovė už darbus sumokėjo 92 000 Lt ir jai yra priteisti 103 860 Lt nuostoliams atlyginti, todėl darytina išvada, jog priteista suma yra pakankama įrodytiems nuostoliams atlyginti. Ieškovės pateiktoje UAB ,,Ivro ‚‘ sąmatoje yra numatytas toks pat remontuojamo stogo plotas, kaip ir pagal šalių rangos sutartį, t.y., 1240 kv.m.(t.1, b.l.90, b.l. 123). Ieškovės pateiktoje sąmatoje numatyta visam stogo remontui suma yra 115 382 Lt be PVM ir kitų pridėtinių išlaidų, tačiau byloje nėra įrodyta, kad negalima panaudoti atsakovo pakloto polisterolo,o be to, paminėtais motyvais darytina išvada, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti, jos atsakovas sumokėtų jai už naujas polistreolo putplasčio plokštes 100 mm storio, nes rangos sutartyje buvo numatytos kita šių plokščių rūšis, todėl vien 29 752, 56 Lt suma už šias plokštes yra nepagrįsta ir pagal ieškovės sąmatą už stogo remontą reiktų priteisti 85 629, 44 Lt, todėl ši suma yra artima jau priteistai 103 860 Lt sumai, nors priteisiant šią sumą buvo nurodytas mažesnis stogo remonto plotas. CK6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Teisine prasme žala yra tik tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, todėl ieškovei priteista 103 860 Lt suma visiškai atlygins atsakovės padarytus nuostolius, nes ieškovė sumokėjo už atliktus darbus tik 92 000 Lt, o didesnio nuostolių dydžio pagal Lietuvos apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus ieškovė neįrodė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje grąžindamas bylos dalį dėl 201 507, 59 Lt nuostolių atlyginimo, panaikino sprendimo dalį ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir perdavė šią dalį nagrinėti iš naujo, todėl išnagrinėjus šią bylos dalį ir nenustačius pagrindo padidinti jau priteistų ieškovei nuostolių atlyginimą, iš atsakovės ieškovei buvo priteistas 103 860 Lt žalos atlyginimas, t.y. patenkinta 1/3 dalis jos reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovei priteistini 3077, 20 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį ir 1 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( t.1, b.l. 7, 163, t.2, b.l.160 CPK 93 str. 1d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinio dalį dėl 201 507,59 Lt nuostolių atlyginimo atmesti.
Priteisti DNSB „Laivas“ iš V. V. individualios įmonės 3077, 20 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį ir 1 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.