- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-399-361-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- V. Z., ir G
- Advokatai
- Juozas Ančiukaitis
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant dirbti arba mokytis ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Nuosprendžiu nuteista ir G. V., tačiau dėl jos apeliacinio skundo nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Z. nuteista už tai, kad 2007-07-04, apie 21.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., laiptinėje, veikdama bendrininku grupe su G. V., atvirai iš I. K. pagrobė Z. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson Z520i“, kurio vertė 649,00 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo nuosprendį pakeisti bei paskirti jai minimalią bausmę. Nurodo, kad skiriant bausmę, nepakankamai atsižvelgta į tai, kad ji nusikalto tik dėl savo naivumo ir patiklumo, o tai patvirtina aplinkybė, jog dėl mobiliojo telefono jokios naudos negavo. Be to, nuteistoji teigia, kad ją nusikaltimo padarymu kaltina G. V., kuri bando paneigti savo kaltę, o pastarosios parodymai yra melagingi ir nepagrįsti. Apeliantė pažymi, jog pripažino nusikaltusi, gailisi ir pažada pasitaisyti.
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nors nuteistoji teigia, kad į nusikaltimą buvo įtraukta tik dėl savo naivumo ir patiklumo, tačiau tokie jos argumentai atmestini. V. Z. praeityje jau buvo teisiama už analogiško pobūdžio nusikaltimą, todėl neabejotinai suprato, kad svetimo telefono pagrobimas yra baudžiamojo įstatymo draudžiama veika. Vagystė yra laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, taigi nuteistosios nurodyta aplinkybė, jog iš pavogto telefono negavo jokios turtinės naudos, jos veikos kvalifikavimui įtakos neturi. V. Z. apeliacinio skundo argumentas apie melagingus ir nepagrįstus G. V. parodymus, teisiškai taip pat nėra reikšmingas, kadangi apylinkės teismas nuosprendyje kaip tik ir atkreipė dėmesį, jog abiejų nuteistųjų parodymai vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas. Taigi apeliantės kaltė grindžiama teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, o ne vien G. V. parodymais.
BK 59 str. 1 d. 2 p. nustato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Norint aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Apie tai galima spręsti ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, jog prisipažino nusikaltusi ir gailisi. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 87–88, t. 1), tiek teisiamajame posėdyje (b. l. 180–181, t. 1) V. Z. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigė, todėl pirmosios instancijos teismas apeliantės prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi pagrįstai nepripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
V. Z. praeityje jau buvo teisiama už mobiliojo telefono vagystę ir teismas ją nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleidęs. Tačiau apeliantė nepateisino teismo jai parodyto pasitikėjimo ir dar kartą pagrobė kitam asmeniui priklausantį mobilųjį telefoną, o tai rodo, jog nuteistoji jokių išvadų iš savo elgesio nepadarė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas už naują tyčinį savanaudišką apysunkį nusikaltimą V. Z. paskirdamas vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, kuri yra artima straipsnyje numatytos sankcijos rūšies vidurkiui, tinkamai vadovavosi BK 54 str. nuostatomis. Tokia bausmė ir paskirtas įpareigojimas atitinkamu laiku būti namuose neturi trukdyti jos mokslui. Laikyti paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistosios V. Z. apeliacinį skundą atmesti.