- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- II-21-847/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valentina Paliulionienė
- Pažeidėjas
- A. B.
- Nukentėjusysis
- S. L.
- Kategorijos
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK atstovui Kastyčiui Vaitaičiui, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbančiam AB „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustam, nukentėjusiajam S. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. B. skundą dėl 2017-07-28 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK priimto nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas 2017 m. liepos 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d. A. B.. Protokole nurodė, kad 2017 m. birželio 17 d., 19⁵⁰ val., (duomenys neskelbtini), jis vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą, kieme stovėjusį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu nežymiai apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė KET 9 p., 126 p. ir 219.1 p. reikalavimus (b.l. 6).
Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas 2017 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaudė A. B. pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d. administracine nuobauda - 725 EUR bauda (b.l. 7).
Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su jam paskirta administracine nuobauda nesutinka, nes nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jis aprašo, už ką buvo nubaustas. Pažymi, kad nubaustas nepagrįstai, kadangi šio nusižengimo nepadarė, automobilio „Volkswagen Golf“ nekliudė ir iš eismo įvykio vietos nepasišalino, atsakomybė už Lietuvos Respublikos ANK 426 str. pažeidimą (taip tekste) atsirada tik tada, kai asmuo šį nusižengimą padaro tiesiogine tyčia – kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t.y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t.y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3/2013). Teigia, kad byloje nėra duomenų, kad jis būtų kliudęs automobilį „Volkswagen Golf“ ir tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jis niekur po pokalbio su S. L. nepasišalino, iš savo gyvenamosios vietos neišvyko. Atvykus policijos pareigūnams buvo namuose. Jei teismas nuspręstų netenkinti jo skundo, tai turėtų taikyti Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 5 d. ir neskirti jam administracinės nuobaudos. Skiriant administracines nuobaudas turi būti laikomasi proporcingumo principo, nes padarytas teisės pažeidimas ir nuobauda už pažeidimą turi pasiekti prevencinių tikslų ir tarp nuobaudos ir teisės pažeidimo turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-20/2012, 2013 m. vasario 12 d. nutartis Nr. 2AT-7/2013). Dėl visų šių motyvų prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b.l. 3-4).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu A. B. paaiškino, kad palaiko skunde nurodytus motyvus ir prašo jį tenkinti, o policijos nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad nuėjo pas S. L., paprašė patraukti mašiną, S. L. mašinai nieko nebuvo atsitikę, tik paskui jo dukra pradėjo rėkti, kad apgadinau jų mašiną. Kai S. L. patraukė mašiną, nieko nesakė, kad jo mašina apgadinta, ir A. B. išvažiavo iš kiemo. Pavažiavo gal 10 metrų, S. L. nuėjo į kambarį, atbėgo jo dukra ir pradėjo reikšti pretenzijas, kad apgadinau jų mašiną. Mašinų kontaktas buvo, A. B. mašina kažkuriuo metu prisilietė prie S. L. mašinos, tada pakvietė S. L.. Kai įvyksta eismo įvykis, kažkas turi matytis, ir S. L. nieko nesakė, nesuprato, kad apgadino mašiną. Kad deklaracijos nebuvo dėl ko pildyti, jp vias automobilis kainuoja gal 100 eurų, su jais negaliu susikalbėti, varo lauk iš namų.
Institucijos atstovas paaškino kad pagal surinktą medžiagą nustatyta, kad atsitrenkta į automobilį išvažiuojant iš garažo, didelio smūgio ir garso negalėjo būti, jis pasišalino iš įvykio vietos.
Nukentėjusysis S. L. parodė, kad gžkai grįžo nao, A. B. automobilis stovėjo garaže, atėjo A. B. ir paprašė patraukti automobilį, kai išėjo, pamatė, kad automobiliai susikabinę, A. B. automobiliui nėra galimybės išvažiuoti, A. B. bandė išvažinėti atbuline eiga ir susikalbino, jis patraukė automobilį, A. B. išvažiavo iš kiemo, kai išlipo pamatė, kad jo mašina apgadinta. Patraukus mašiną, A. B. iš karto išvažiavo. Kai priėjo prie automobilių, tarp jų buvo gal 1 cm tarpas, tuo metu nematė, kad jo automobilis apgadintas. Tada dukra pasakė, kad girdėjo trenksmą. A. B. turėjo jausti, kad atsitrenkė į liudytojo automobilį. Paskui jis su mašina grįžo į garažą, S. L. buvo namo viršuje, jo dukra siiūlė pildyti deklaraciją, tačiau jis atsisakė, tada dukra iškvietė policiją. Prieš išvažiuojant A. B. nespėjo paskayti apie apgadinimus, draudimas įvertino apgadinimą 111 eurų. Buvo nudrožtas buferis.
Liudytoja Ž. L. parodė, kad į namo antrą aukštą atėjo A. B. ir paprašė jos tėvo S. L. patraukti automobilį, ji tuo metu išėjo į balkoną ir išgirdo, kad lietėsi automobiliai, pažiūrėjusi per balkoną, ji pamatė, kad abu automobiliai yra labai arti, ji išėjo į kiemą ir pamatė, kad tėtis sėdo į automobilį, pavažiavo, paskui atėjo į kambarį tėtis ir pasakė, kad A. apgadino jo autoobilį, išėjusi į lauką apžiūrėjo apgadinimus, nubraukimas nebuvo didelis, tarėsi su tėčiu ką daryti, maždaug už 20 min. grįžo A. B., įsistūmė automobilį į garažą, užrakino, tada ji paklaususi, ar jis pildys deklaraciją dėl automobilio apgadinimo, jam atsisakius, iškvietė policiją, pranešė apie esimo įvykį. Iki įvykio A. B. mašina stovėjo įvairuose vietose, kur stovėjo automobilis iki įvykio, nematė. Matė kad tėčio mašinos nubrauktas galinės vairuotojo pusės bamperis, o ant A. B. automobilio matė priekonėje pusėje nubraukimo žymes.
Liudytojas Valdas Čiūdaras parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK Biržų PK. Jis parodė, kad nuvykus į eiso įvykio vietą, Ž. L. paaiškino, kad jos dėdė atsitrenkė į jos tėčio automobilį ir nenori pildyti deklaracijos. A. L. nenorėjo pildyti deklaracijos, bendravo nenoriai, buvo įsikarščiavęs, sakė, kad apgadinimai maži ir su niekuo nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ANK 641 str.).
Nors A. B. prašo panaikinti policijos pareigūno nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tačiau tenkinti tokį prašymą teisinio pagrindo nėra dėl žemiau nutarime dėstomų motyvų.
Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d. nustato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų <...>
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. spalio 11 d.) 9 p. nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Be to, Taisyklių 126 p. reglamentuoja, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. <...>. Taisyklių 219 p. nustato, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: <...> nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (219.1 p.). Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų (219.1 p.) traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d. numatytas nusižengimas. A. B. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto nusižengimo požymius. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad vairuotojo A. B. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi jis nesuvokė buvęs jo dalyviu, o policijos pareigūnų laukė namuose. Teismas įvertina tai, kad abiejų automobilių apgadinimai nežymūs, slystamojo pobūdžio. Automobilis nuosavybės teise priklauso pačiam A. B., kuris dirba, mašina apdrausta (b.l. 15). Vairuotojo stažas - 18 metų, pagal bylos duomenis šiurkščių pažeidimų (nusižengimų) jis per minėtą laikotarpį nepadarė. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad A. B. nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį. Išvardintos teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad vairuotojas tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d. numatyto nusižengimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, siekdamas išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau to A. B. veikoje nenustatyta. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad vairuotojo veikoje nėra Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d. nusižengimo subjektyviojo požymio – kaltės - ir atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d. negalima, nes teismas A. B. veikoje nenustatė šio administracinio nusižengimo požymių visumos.
A. B. rašytiniame paaiškinime nurodo, kad 2017 m. birželio 17 d., apie 19³⁰ val. – 20⁰⁰ val., jo automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo prie tėvų namo kieme, (duomenys neskelbtini), Išėjęs kieme pamatė, kad sesers vyro S. L. automobilis „Volkswagen Golf“ stovi prie pat jo (A. B.) transporto priemonės, S. L. automobilio galinis bamperis lietė jo (A. B.) automobilį. Savo automobilį buvo pastatęs kieme mažadaug prieš valandą, o kito automobilio tuo metu nebuvo. Kada S. L. grįžo į kiemą, nematė. Kadangi iš garažo norėjo paimti kopėčias, o taip stovinčios mašinos trukdė atidaryti garažo duris, paprašė S. L. patraukti savo automobilį, kad galėtų patraukti ir savąjį. S. L. pavažiavus į priekį, jis (A. B.) irgi pavažiavo. Patraukus automobilius matė, kad ant S. L. automobilio galinio bamperio buvo likę žymės nuo kontakto su jo (A. B.) transporto priemone. Kadangi abi mašinos nenaujos, jie pretenzijų neturėjo ir apie tai nekalbėjo. Po šio įvykio iš kiemo jis neišvažiavo. Kai automobilį pastatė į garažą, atėjusi S. L. dukra ėmė reikšti pretenzijas dėl tėvo mašinai padarytų apgadinimų ir teigė, kad kvies policiją. Po kiek laiko atvyko policija, o jis tuo metu buvo namo kambaryje. Policininkai prašė leisti apžiūrėti jo automobilį, jokių dokumentų neprašė, dėl įvyko neapklausė ir paaiškinimo neužrašė (b.l. 13).
Nors A. B. šį nusižengimą tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu ginčija, tuo pačiu ginčydamas ir jam inkriminuojamus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tai, kad savo veiksmais pažeidė protokole nurodytus du, t.y. KET 9 p. ir 126 p. reikalavimus, patvirtina byloje surinkti įrodymai – policijos pareigūno V. Čiūdaro tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad pagal pranešimą dėl įvykusio eismo įvykio nuvykę pareigūnai rado Ž. L., kuri paaiškino, kad 2017 m. birželio 17 d., apie 19⁵⁰ val., jos dėdė A. B. savo automobiliu „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į namo kieme stovintį jos tėvo S. L. automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, o po penkiolikos minučių su automobiliu grįžo ir jį pastatė į garažą. Iš namo į įvykio vietą pakvietus A. B., šis pradėjo ant S. L. rėkti, kad eismo įvykio deklaracijos nepildys, nes automobilį apgadino nežymiai (b.l. 8). Taip pat A. B. kaltę įrodo ir Ž. L. rašytinis paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2017 m. birželio 17 d., apie 19⁵⁰ val., būdama savo namų antro aukšto balkone išgirdo atsitrenkimo garsą ir pažiūrėjusi į namo kiemą pamatė, kad tarp jos tėvo S. L. „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos dėdės A. B. automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra jokio tarpo. Ji tada išėjo į lauką ir jos tėvas pasakė, kad kliudė jo automobilį, o A. B. su savo automobiliu jau buvo išvažiavęs. Priėjusi prie tėvo automobilio pamatė, kad yra apgadintas galinis bamperis. Palaukus kieme apie ketvirtį valandos, į kiemą su automobiliu parvažiavo A. B.. Kai A. B. išlipęs iš automobilio nuėjo atidaryti garažo duris, ji pamatė, kad ant jo vairuojamo automobilio „Opel Astra“ dešinės pusės galinio sparno yra apgadinimai. Ji nufotografavo ir įsitikino, kad tai jis atsitrenkė į jos tėvo transporto priemonę. Ji pasiteiravo A. B., ar šis pildys eismo įvykio deklaraciją su jos tėvu, nes apgadino šio automobilio galinį bamperį. Ji pasakė, kad kvies policiją, o jis nuėjo į namo vidų (b.l. 9), taip pat S. L. du rašytiniai paaiškinimai, iš kurių matyti, kad įvykio metu jis buvo namuose, kai A. B. pasakė patraukti jo (S. L.) automobilį. Patraukus transporto priemonę, A. B. išvažiavo. Tada pamatė, kad kliudytas jo (S. L.) automobilio galinis bamperis. Prieš kiek laiko savo automobilį iš garažo išvairavo svainis A. B., kuriam grįžus buvo pasiūlyta pildyti deklaraciją, nes pažeidimai buvo matomi ir ant svainio automobilio „Opel Astra“ dešinio galinio sparno. Jis kaltu neprisipažino ir atsisakė pildyti deklaraciją, o mašiną įvarė į garažą kieme. Jam (S. L.) padaryta apie 100 EUR žala (b.l. 10). Kitame paaiškinime S. L. dar patikslino įvykio aplinkybes, kad automobiliai lietėsi, „Opel Astra“ dešine galine dalimi buvo įstrigusi į „Volkswagen Golf“ galinio bamperio kairį kampą ir išvažiuoti negalėjo. Jam pavažiavus savo automobilį į priekį, A. B. iš kiemo savo automobiliu kažkur išvažiavo ir maždaug po pusvalandžio sugrįžo. Išvažiavus A. B. iš karto pamatė, kad jo (S. L.) automobilio bamperis atsikabinęs nuo kėbulo, pats bamperis apibrozdintas. Grįžus A. B., dukra pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau A. B. tai daryti atsisakė, todėl buvo iškviesta policija. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, A. B. automobilis jau buvo garaže. Pareigūnams paprašius apžiūrėti A. B. transporto priemonę, šis iš pradžių neleido, sakydamas, kad automobilį kliudė nedaug, vėliau atidarė garažo duris, tačiau autmobilio į kiemą neišvairavo. Policijos pareigūnai irgi siūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją, bet A. B. nesutiko (b.l. 14), eismo įvykio vietos planas, iš kurio matyti, kad buvo pažymėtas gyvenamasis namas su durimis, tvora, garažo vartais, įvažiavimu į kiemą ir „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta, o su planu abu vairuotojai sutiko (b.l. 11-12), papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurio matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės – S. L. automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinis bamperis, o A. B. automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – užpakalinis dešinės pusės sparnas (b.l. 15).
Lietuvos Respublikos ANK 423 str. 1-3 d. redakcija nustato atsakomybę vairuotojams tik už eismo įvykį, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, o už išvardintas pasekmes bei už turto sugadinimą pažeidžiant KET reikalavimus - tik neturintiems teisės vairuoti, neblaiviems asmenims, jeigu jų girtumas neviršija 1,5 promilių bei vengiantiems tikrintis blaivumą asmenims. Tokiu būdu nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos ANK neliko administracinės atsakomybės turinčiam teisę vairuoti transporto priemones ir blaiviam vairuotojui už eismo įvykį, sukėlusį tik turtinę žalą kitiems asmenims. Vairuotojas gali būti baudžiamas tik už konkretų KET reikalavimų pažeidimą, nulėmusį eismo įvykį. KET 9 p. ir 126 p. reikalavimus vairuotojas A. B. pažeidė, nes vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą, kieme stovėjusį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykio metu nežymiai apgadino abu automobilius, tačiau jis turi teisę vairuoti, nėra duomenų apie tai, kad jis vairavo neblaivus, todėl negali atsakyti už turto sugadinimą, atsako tik už padarytą KET pažeidimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad A. B. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) nebeužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK, tačiau, kaip minėta, įrodyta jo kaltė padarius kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (9 p. ir 126 p.), todėl A. B. veika, kuri protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d., atitinka Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 8 d., nustatančią, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
Policijos pareigūnas V. Čiūdaras A. B. asmeniškai nepažįsta, bylos baigtimi nėra suinteresuotas, jis įvykio metu tik vykdė savo tarnybines pareigas, todėl teismas neturi jokio pagrindo laikyti tarnybinio pranešimo nepatikimu. Tokias aplinkybes patvirtino šis liudytojas, o rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes - ir nukentėjusysis bei jo dukra liudytoja Ž. L., apklausiami teismo posėdžio metu. Minėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad A. B. vairavo automobilį, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą automobilį ir eismo įvykio metu nežymiai apgadino juos abu, o nukentėjusiajam dėl tokių veiksmų buvo padaryta turtinė žala. Tokie veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 8 d., sudėtį, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.
A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudą, taip pat atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (neatsargumas), pavojingumą, jo padarymo aplinkybes – vakaro metu prie pat savo namų, į tai, kad buvo apgadinta ne tik savo, bet ir kita – giminaičio transporto priemonė, nusižengusiojo ilgą vairavimo stažą, pažeidėjo asmenybę – dirbantis, teistas (LITEKO duomenys), nebaustas administracine tvarka per metus (abi paskirtos baudos apskųstos teismui) ir du kartus praeityje, abi paskirtos baudos sumokėtos ir šių nuobaudų galiojimas išnykęs ir nė sykio nebaustas už analogišką pažeidimą Teismas atsižvelgia ir į tai, kad vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį. Įvertinant visas šias aplinkybes, skirtina Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 8 d. sankcijoje už padarytą nusižengimą numatyta administracinė nuobauda - minimali bauda pagal įstatymo reikalavimus (Lietuvos Respublikos ANK 32 str. 1-2 d., 34 str. 1-2 d., 4 d., 417 str. 8 d.).
Kartu įvertinus neteisėtų veiksmų turinį, padarytų apgadinimų mastą ir pobūdį, teismas pripažįsta, kad dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurie sukėlė eismo įvykį, nėra pagrindo pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 8 d. padarytos veikos pripažinti mažareikšme taikant Lietuvos Respublikos ANK 12 str.
Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta negali būti ypatingai švelninama ir A. B. taikomos Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 5 d. nuostatos. Teismų praktikoje yra pažymima, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, įvertinęs A. B. charakterizuojančią medžiagą, asmenybę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes – vakare mieste, prie savo namų, kur turėtų būti dar atidesnis, nes aplinkui gyvena ne vienas giminaitis, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad tokių ypatingų ir išimtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta ir pagrindo paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą <...>, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnių sankcijose, arba administracinės nuobaudos <...> neskirti jokio pagrindo nėra.
Paskirtoji administracinė nuobauda, atitinka individualios atsakomybės principą ir turi auklėjamąjį poveikį, leidžia užtikrinti administracinės nuobaudos paskirtį. Tuo būdu, esant visiems šiems aukščiau išdėstytiems argumentams, A. B. skundas tenkintinas iš dalies: nutarimas panaikintinas ir paskirtina administracinė nuobauda remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą, nes, virš išdėstyti įrodymai leidžia teigti, kad administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau buvo netinkamai pritaikytas įstatymas ir, kaip minėta, skirtina minimali bauda (Lietuvos Respublikos ANK 642 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 32 straipsnio 1-2 dalimis, 34 straipsnio 1-2 dalimis, 4 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4-6 dalimis, 675 straipsnio 1-2 dalimis, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. B. skundą tenkinti iš dalies.
2017 m. liepos 28 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2017 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d. administracine nuobauda - 725 EUR bauda, panaikinti, A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 8 d. ir skirti administracinę nuobaudą – dešimt eurų baudą.
Skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą, ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.