Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-05-25 · Civilinė byla Nr. 2YT-6598-924/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-25
Bylos Nr.
2YT-6598-924/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02608-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Pareiškėjas
J. S.
Suinteresuotas asmuo
K. A.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2YT-6598-924/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02608-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.1.; 2.4.1.2.; 2.4.1.3.; 2.4.1.5; 3.2.6.1.; 3.4.4.1.(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Samantai Vicbelytei, dalyvaujant pareiškėjai J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą, suinteresuotas asmuo K. A., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą paveldėjimo tikslu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po jos motinos J. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti (b. l. 5).

Pareiškėja J. S. pareiškime, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad daugiau nei paskutiniuosius trejus gyvenimo metus J. A. gyveno kartu su J. S. bute adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jai dėl ligos buvo reikalinga slauga. (duomenys neskelbtini) mirė jos motina J. A.. Po mamos mirties, pareiškėjos broliui neturint pretenzijų, pareiškėja perėmė asmeninius buitinius daiktus (televizorių, siuvimo mašiną, patalynę, mikrobangų krosnelę, indus), vėliau sužinojo, kad mamai priklauso kompensacija už pensiją, kuri nebuvo išmokėta jai esant gyvai. Nei pareiškėja, nei jos brolis K. A. pas notarą dėl palikimo nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Nors paveldėjimo bylos neužvesta, tačiau motinai priklausiusius asmeninius daiktus pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti kaip savo, jais rūpintis kaip savo turtu. Kai sužinojo, kad pagal įstatymą paveldėtojams yra kompensuojama neišmokėta pensijos dalis, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo tikslu.

Suinteresuotas asmuo K. A. teismo posėdžio, vykusio 2016-04-14, metu nurodė, kad sutinka su pareiškimu bei nurodytomis aplinkybėmis bei prašo jį tenkinti.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja J. S. yra (duomenys neskelbtini) mirusios (b.l. 8) J. A. dukra (b.l. 9, 10). Suinteresuotas asmuo K. A. yra mirusiosios J. A. sūnus. Pareiškėjos broliui neturint pretenzijų, pareiškėja po J. A. mirties perėmė asmeninius buitinius daiktus (televizorius, siuvimo mašina, patalynė, mikrobangų krosnelė, indai), kuriais rūpinosi. Tačiau po J. A. mirties dėl turto paveldėjimo nei pareiškėja, nei kiti suinteresuoti asmenys (įpėdinis pagal įstatymą brolis K. A.), per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 6). VĮ Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų J. A. sudarytų testamentų, ar palikimo priėmimo faktų (b.l. 25).

Pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini) mirusios J. A. dukra (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), po motinos mirties likusį palikimą – jos asmeninius bei namų apyvokos daiktus - faktiškai valdė, jais naudojosi bei rūpinosi kaip savo turtu. Šie faktiniai pareiškėjos veiksmai patvirtina, kad ji siekė įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo, be to pabrėžtina, kad palikimo negalima priimti dalimis, t. y. jeigu įpėdinis pradeda valdyti kokią nors palikimo dalį, tai jis laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str.). Suinteresuotas asmuo K. A. sutinka su pateiktu pareiškėjos pareiškimu ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėja J. S. priėmė motinos J. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016-04-27 pažymoje apie neišmokėtą kompensuojamąją pensijos dalį pažymima, kad J. A. VSDFV Pensijų skyriaus 2-ajame poskyryje liko neišmokėta kompensuojamoji pensijos, kuri buvo paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1-4, 6 ir 7 dalių ir 7 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalių nuostatas, dalis sumoje 145,31 Eur. Taip pat nurodoma, kad pažyma apie mirusios J. A. kompensuojamąją pensijos sumą 2015-01-27 išsiųsta Kauno miesto 1-ajam notarų biurui.

Prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, pareiškėja galės kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 5.13 str., 5.50 str. 2 d., 5.51 str.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš pareiškėjos nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Paliokas