Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Bilevičienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą,

kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, registruotas Panevėžio darbo biržoje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 16.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą prieš savo artimąją giminaitę –motiną P. K., ją tarpduryje prispaudė durimis bei durų rankena, taip smurtaudamas P. K. sukėlė fizinį skausmą.

R. K., apklaustas įtariamuoju pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai (b. l. 35, 39). Parodė, kad su jam, 2017 m. rugpjūčio 16 d. įteiktu pranešimu apie įtarimą, susipažino, kuo yra įtariamas, supranta. Jis gyvena kartu su mama P. K., mamos P. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. įvykio, su mama sutardavo neblogai. Pripažįsta, kad piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. 2017 m. rugpjūčio 15 d. nuo ryto buvo namuose, juose vienas gėrė alų. Išgėrė du butelius alaus. Namuose buvo ir jo mama P.. Mama pyko ant jo, kad jis vartojo alkoholį. Dėl to su mama susipyko. Pamena, kad dienos metu, po vidudienio, gali būti apie 16.00 val., į jo kambarį atėjo mama, bei papriekaištavo dėl geriamo alaus. Su mama apsižodžiavo. Mama iš jo rankų paėmė alaus butelį. Jis dėl to labai supyko, todėl atsistojęs priėjo prie jos. Mama stovėjo jo kambario tarpduryje. Norėdamas, kad mama atiduotų jam alų ir išeitų iš jo kambario, jis mamą prispaudė kambario durimis, po to duris paleido. Mama iškvietė policiją. Jis buvo sulaikytas. Galėjo sukelti mamai fizinį skausmą ir dėl to gailisi. Ankščiau prieš mamą nėra smurtavęs. Daugiau nusikaltimų nebedarys, mamos atsiprašys (b. l. 34-35, 38-39).

Be kaltinamojo R. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1) Nukentėjusiosios P. K. apklausos protokolais, iš kurių matyti, kad R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jos sūnus. Namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su sūnumi, priklauso jai. 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 15.50 val., namuose, kambaryje, tarp jos ir sūnaus R. K. kilo žodinis konfliktas, nes R. K. piktnaudžiauja alkoholiu. Šiuo metu R. K. buvo girtas. Konflikto metu, ji bandė iš R. K. atimti „Optima linija“ alaus butelį, tačiau R. K. priešinosi, nenorėjo atiduoti alaus butelio. Konflikto metu, R. K., jai stovint tarpduryje, durimis ją prispaudė, su durų rankena jai sužalojo krūtinę. Jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Po to R. K. su alaus buteliu išbėgo iš namo. Ji iškvietė policiją. R. K. prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą, nuolat piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Ji pas medicinos ekspertus nebuvo, nes jai buvo sukeltas laikinas stiprus fizinis skausmas. Jos sūnus neturi kur gyventi, todėl sutinka, kad sūnus į namus grįžtų, dar kartą jam atleidžia. Labai nori, kad jos sūnus nebegertų, pasikeistų į gerąją pusę, padėtų namuose. Neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nereikš (b. l. 14-15, 19-20).

2) 2017 m. rugpjūčio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas. Namas yra mūrinis, dviejų aukštų. Namo pietinėje sienoje yra durys, pro kurias patenkama į namo vidų. Namo šiaurinėje dalyje yra kambarys. Kambario šiaurinėje sienoje yra langas, po kuriuo stovi sofa. Prie rytinės sienos stovi sekcija. Vakarinėje sienoje yra durys, per kurias patenkama į kitą kambarį. Apžiūrėjus įvykio vietą, kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta (b. l. 7-8).

3) Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios patrulės M. B. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 15.58 val. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, su pranešėja konfliktuoja jos sūnus. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė P. K., gimusi 1935 m. liepos 5 d. Įvykio vietoje nustatyta, kad P. K. sūnus R. K., gimęs 1968 m. vasario 5 d., būdamas neblaivus jai sukėlė fizinį skausmą, šaukė, ją vadino necenzūriniais žodžiais, gąsdino, stūmė ją pro duris, durimis ir durų rankena jai trenkė į pilvo sritį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, o grasindamas ir įžeidinėdamas sukėlė psichologinį smurtą. Smurtą patyrusi P. K. nurodė, kad jai stovint tarpduryje, jos sūnus R. K. specialiai durimis trenkė jai ir sukėlė fizinį skausmą pilvo srityje. Medikų pagalbos atsisakė. Sūnus ją gąsdino, išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Vyriškis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (b. l. 9-10).

4) Asmens blaivumo nustatymo testu, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d., 16.29 val., alkoholio matavimo prietaisu „LION ALCOLMETER 500“, serijos Nr. 19048, testo Nr. 3012, R. K. nustatytas 1,83 promilių girtumas (b. l. 12).

Kaltinamojo R. K. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro pagrįstą išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,83 promilės girtumas), kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 16.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą savo artimos giminaitės – motinos P. K., atžvilgiu, t. y. ją tarpduryje prispaudė durimis bei durų rankena, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, ką patvirtina tarpusavyje esminėmis faktinėmis aplinkybėmis sutampantys kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai. Todėl R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis R. K. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 53-55). Todėl teismas mano, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo R. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 40-44), administracine tvarka praeityje baustas (b. l. 45-47), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą registruotas, R. K. nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (b. l. 49), registruotas Panevėžio darbo biržoje (b. l. 43).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus prokuroro siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant terminą, trumpesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis ir paskiriant įpareigojimus.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d., 16.15 val., iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., 10.08 val. (2 paros) (b. l. 27-29, 31).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51-52) – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo R. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. 16.15 val. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. 10.08 val. (2 paros), ir laikyti, kad R. K. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. K., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.