Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Antano Burdulio ir Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovei V. R., jos atstovei adv. R. Užkuraitienei, atsakovei E. I. L., jos atstovei adv. A. Cirulienei, antstolės R. Mikliušienės atstovui adv. R.Širviui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. R. ir atsakovės antstolės Ramunės Mikliušienės apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje nr. 2-72-217/2007 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams E. I. L., K. B., H. L., E. L. dėl pažeistų teisių atstatymo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir atsakovės E. I. L. priešieškinį atsakovams V. R., antstolei Ramunei Mikliušienei, tretiesiems asmenims K. B., H. L., E. L., uždarajai akcinei bendrovei DK „PZU Lietuva”, uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos”, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pripažino negaliojančiu antstolės Ramunės Mikliušienės 2004 m. lapkričio 29 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą nr. 0064/03/04840, kuriuo atsakovės butas buvo parduotas ieškovei už 7800 Lt. Šalis grąžino į pradinę padėtį ir pritaikė dvišalę restituciją - butą grąžino atsakovės nuosavybėn, ieškovės daiktines teises į jį panaikino bei priteisė jai iš antstolės Ramunės Mikliušienės 7800 Lt varžytynėse sumokėtą įmoką. Konstatavo, kad ginčo butas buvo parduotas žymiai mažesne nei rinkos kaina. Iš UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ pateiktos informacijos nustatė, kad 2004 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais atitinkamo buto vidutinė rinkos vertė galėjo svyruoti nuo 9000 iki 13000 Lt. Kadangi minimu laikotarpiu butų kainos ypatingai augo, pagal CPK 681 straipsnio 2 d. nuostatas antstolė turėjo pareigą butą perkainuoti. 2005 m. vasario 8 d. tas pats butas kadastro specialisto buvo perkainuotas 2,37 karto daugiau, t.y. įvertintas 18500 Lt . Parduotasis butas atsakovei priklausė asmeninės nuosavybės teise, o 3581,40 Lt išieškojimas vykdomojoje byloje nr. 0064/04/01569 buvo vykdomas tik iš jos sutuoktinio skolininko H. L. Išieškodama iš paskutinio asmens būsto sumas, nesumokėtas už komunalines paslaugas, antstolė neišaiškino skolininkei teisės pateikti teismui prašymą taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytą apribojimą. Skolas mokant dalimis, antstolė nevykdė pareigos spręsti dėl išieškojimo iš skolininko turto eilės ir, esant neišnagrinėtiems skolininkų prašymams dėl sprendimų įvykdymo išdėstymo, nesustabdė išieškojimo.

Apeliacinius skundus pateikė ieškovė ir antstolė R.Mikliušienė.

Abi apeliantės nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

Nepagrįstai spręsta, kad išieškojimas iš skolininko H. L. vykdomojoje byloje nr.0064/04/01569 buvo neteisėtai nukreiptas į atsakovės asmeninę nuosavybę. Išieškojimo pagrindas – skola už komunalines paslaugas. Priklausomai nuo prievolės rūšies išieškojimas gali būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, iš asmeninio turto bei iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidariniai skolininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-93/2005).

Nepagrįsti sprendimo motyvai, kad, parduodant turtą iš varžytynių, vaiko teisių ir interesų apsauga tenka antstoliui. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. CPK 654 straipsnyje nenumatyta antstolio pareiga išaiškinti skolininkui CPK 663 straipsnio 4 dalyje išdėstytas teises. Jokio kito turto skolininkai neturėjo, todėl CPK 663 straipsnio 1 dalies antstolė irgi nepažeidė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 14 d. nutartyje nurodoma, kad daiktas, įsigytas varžytynėse, iš jį įgijusio asmens negali būti išreikalaujamas, nebent įrodoma, jog šis asmuo taip pat atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių varžytynės pripažintos neteisėtomis (civilinė byla nr. 3K-3-97/2003). Dėl to ieškovė neteisėtai pripažinta nesąžininga įgijėja (CK 4.96 straipsnio 4 dalis).

Antstolė Ramunė Mikliušienė nurodo, kad CPK 981 straipsnis nenustato antstolio pareigos areštuoto turto įkainavimui kviestis ekspertus, jeigu nėra CPK 981 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų. Nei surašant turto arešto aktą, nei vėliau atsakovė E. I. L. nereiškė pretenzijų dėl areštuoto turto vertės, kadangi suprato, jog areštuotas turtas įkainotas realia rinkos kaina. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Parduodamo iš varžytynių turto statusas yra specifinis, todėl nustatoma jo vertė ir reali toje vietovėje esančio kito nekilnojamojo turto vertė gali nesutapti, nes turto pardavimas iš varžytynių – tai turto priverstinis pardavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-960/2003 ir 2005 m. kovo 30 d. nutartis nr. 3K-3-133/2005). Neįvertina, kad apeliantė ginčo butą buvo įvertinusi aukštesne, nei teismo paskirto eksperto nustatyta kaina. Įkainuoto turto vertė iš esmės neprieštaravo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro“ išvadai apie 2004 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais galėjusią būti 9000 Lt buto vertę.

Nepagrįstai spręsta, kad antstolė privalėjo atsakovei pranešti apie CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytą galimybę prašyti teismo neišieškoti iš jos paskutiniojo buto, gyvenamojo namo ar jų dalies. 2007 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje atsakovė pripažino, jog apie vykdomas varžytynes jai pranešė vyro viršininkas, po ko ji nuvyko pas advokatą ir surašė prašymą išdėstyti skolos išieškojimą (2004 m. lapkričio 3 d. prašymas vykdomojoje byloje nr. 0064/03/04840 b.l. 13-14). Šis įrodymas patvirtina, kad atsakovė nuo kreipimosi į advokatą momento arba likus 20 dienų iki varžytinių, negalėjo nežinoti apie savo teises, numatytas 663 straipsnio 1 ir 4 dalyse, nes nepageidavo, jog skolos išieškojimas nebūtų nukreiptas į ginčo nekilnojamąjį turtą, o tik prašė išdėstyti priteistą skolą.

Priešieškinis buvo grindžiamas tuo, kad ginčo butas buvo įvertintas ir realizuotas žymiai mažesne nei rinkos kaina; nepranešus apie buto pardavimą iš varžytinių, atsakovė negalėjo parduodamam butui pasiūlyti savo pirkėjo; pardavus butą, nesilaikant įstatymo reikalavimų, pažeistos jos nepilnamečio sūnaus teisės; sudarant varžytinių aktą negautas teismo leidimas; antstolė neišaiškino teisės kreiptis su pareiškimu dėl to, kad nebūtų nukreiptas išieškojimas į paskutinį atsakovės būstą, apsunkintą šeimos turto teisiniu režimu. Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nes turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažino negaliojančiu ieškinyje nenurodytu pagrindu, jog vykdant skolos išieškojimą iš atsakovės sutuoktinio H. L., skolos išieškojimas buvo nukreiptas į atsakovės asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį turtą).

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinusi visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti ( CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu dėl pagrįsto išieškojimo nukreipimo į skolininko H. L. sutuoktinės asmeninę nuosavybę. Išieškojimo pagrindas – skola už komunalines paslaugas. Bute, kuris buvo parduotas iš varžytynių, gyveno abu sutuoktiniai, todėl, išieškant skolą už komunalines paslaugas, jie abu yra solidariniai skolininkai. Priklausomai nuo prievolės rūšies, išieškojimas gali būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, iš asmeninio turto bei iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidariniai skolininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-93/2005).

Minimo apeliantės argumento pagrįstumas nepašalina kitų vykdymo procesą reglamentuojančių įstatymų pažeidimų, dėl kurių apylinkės teismas varžytynes pagrįstai pripažino neteisėtomis.

Iš Jonavos rajono apylinkės teismo bylos nr. L-2-0742-03/2005 matyti, kad 2004 m. lapkričio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teisme buvo užregistruoti E. L. ir H. L. pareiškimai dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, apie kuriuos antstolė R.Mikliušienė buvo informuota. 2005 m. kovo 18 d. teismas nutarė skolininko H. L. prašymą patenkinti ir skolos išieškojimą išdėstyti dešimčiai mėnesių. Varžytynės įvyko, nesulaukus teismo procesinio sprendimo dėl pateiktųjų prašymo. Pastaroji aplinkybė neatitinka CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų, vykdant teismo sprendimą.

Areštuoto turto įkainojimą reglamentuojančios civilinio proceso normos įtvirtina esminę nuostatą, nurodydamos objektyvius kriterijus, kuriais privalo vadovautis antstolis, nustatydamas areštuojamo turto vertę. Pagrindinis iš šių kriterijų yra areštuojamo turto rinkos vertė. CPK 681 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę.

Jonavos rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog 2003 m. gruodžio 4 d. atsakovės buto arešto akte nurodomas įkainojimas minimų kriterijų neatitinka. Butą antstolė įvertino 8000 Lt. Po metų įvykusiose varžytynėse jis buvo parduotas už 7800 Lt, tačiau šios kainos neatitikimą realiai nekilnojamojo daikto vertei įrodo kiti šalių pateikti įrodymai. Nors nekilnojamojo turto vertintojo UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro išvadoje teigiama, kad 2004 metų rugsėjo-gruodžio mėnesiais atitinkamo buto vidutinė rinkos vertė, atsižvelgiant į jo techninę būklę bei nusidėvėjimą, galėjo svyruoti nuo 9000 Lt iki 13000 Lt, eksperto P.Bigelio išvadoje – 7000 Lt, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis šių ekspertų išvadų vertinimo klausimu. 2006 m. spalio 31 d. antstolio A.Ščiukino faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog ginčo butas nėra apleistas, jame veikia visa gyvenamojo buto tipinė veikianti inžinerinė įranga, suprojektuota tipiniams daugiabučiams namams. Teismas pagrįstai sprendė, kad, atsižvelgiant į į pardavimo metu pakitusias ekonomines sąlygas, lyginant su buvusiomis turto arešto metu, sparčiai augusiomis nekilnojamojo turto kainomis, buto būklė buvo geresnė, nei įvertinta turto arešto metu, todėl antstolė privalėjo butą perkainoti ( CPK 218 str.). 2005 m. vasario 8 d. VĮ Registrų centras specialistai šį turtą įvertino 18500 Lt (t. 1 b.l. 105). Jonavos miesto centre esančio dviejų kambarių buto pardavimas 2004 metų pabaigoje už 7800 Lt neatitinka protingo kainos nustatymo principo, teismo sprendimo vykdymo metu taikant CPK 681 straipsnio nuostatas turtą įvertinti pagal rinkos kainą ( CPK 2 str.). Neteisingai nustačius turto vertę, nebuvo tinkamai parinkta ir optimaliausia jo kaina varžytynių metu, todėl nepagrįsti antstolės apeliacinio skundo argumentai apie varžytynėse parduodamo turto specifiką ir su tuo susiję jos motyvai apie turto vertės ir pardavimo kainos nesutapimą. Kadangi kaina yra esminė pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga, akivaizdus jos neatitikimas buto buvimo vietovėje esančiai šio turto rinkos kainai sudarė vieną iš pagrindų jo pardavimo iš varžytynių akto pripažinimui negaliojančiu ( CK 1.80 straipsnio 1 d., CPK 681 straipsnio 1 d.). Ginčo buto įgijėja V. R., būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga, turėjo žinoti, kad, perkant butą už beveik triskart mažesnę kainą, nei viešajame registre įregistruota jo vertė, varžytynių aktas sudaromas, pažeidžiant imperatyvias materialinės ir procesinės teisės normas. Esant šioms aplinkybėms, buto pirkėja pagrįstai pripažinta nesąžininga įgijėja. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė restituciją, grąžindamas butą ieškovei ir įpareigodamas antstolę grąžinti pirkėjai už jį sumokėtą pinigų sumą (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

CPK 634 straipsnio 2 dalis nustato antstolio pareigą aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Nagrinėjamojoje byloje pagrįstai nustatyta, kad išieškant sumas, nesumokėtas už komunalines paslaugas, iš varžytynių parduotas paskutinis atsakovų ir jų nepilnamečio sūnaus E., gimusios (duomenys neskelbtini), būstas.

Vykdymo procesas yra sudėtinė bylų nagrinėjimo proceso dalis. Šioje proceso stadijoje turi būti ginamas viešasis interesas, laikomasi interesų derinimo principo, o atskirų kategorijų vykdymo bylų ypatumus lemia tos kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumai. Teismas turi būti iniciatyvus ginant ir apsaugant vaikų teises ( CPK 376 str.). Vaiko teisių ir interesų apsauga, parduodant turtą iš varžytinių, tenka antstoliui. Jis privalo išaiškinti teisę pateikti prašymą taikyti apribojimą, nustatytą CPK 663 straipsnio 4 dalyje. Teismas prieš tvirtinant varžytinių aktą privalo patikrinti, kaip tokią pareigą atliko antstolis, ar nepažeidžiamas viešasis interesas, ar, užtikrinant jo apsaugą, skolininkui buvo sudarytos pakankamos sąlygos įgyvendinti savo teises. Nagrinėjamu atveju antstolė, areštavusi butą, neišaiškino ieškovei jos teisės prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. Tai matyti iš vykdomosios bylos duomenų, kurie turi atspindėti vykdymo proceso eigą ir patvirtinti jo metu atliktus veiksmus, bei pačios antstolės deklaruojamo tvirtinimo, jog minimas procesinis veiksmas nesantis jos pareiga. Pareiga įrodyti visų savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą tenka antstoliui. Vykdomojoje byloje nėra duomenų ne tik apie teisės prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą išaiškinimą ieškovei, bet ir bendrųjų CPK 643 straipsnyje nurodytų skolininko teisių išaiškinimo įrodymų. Apeliantės nepagrįstai teigia apie tokios antstolės pareigos nebuvimą ( CPK 634 straipsnio 2 d.). Šį pažeidimą teismas pagrįstai pripažino esminiu ir sudarančiu pagrindą varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu.

Ta aplinkybė, jog L. sūnus sprendimo priėmimo metu buvo pilnametis, o po varžytynių E. L. paveldėjimo būdu įgijo nuosavybės teisę į pusę buto ir žemės sklypo, nesudaro pagrindo spręsti apie aptartųjų pažeidimų nebuvimą. Priešieškinio dalyku esančių varžytynių atitikimas įstatymų reikalavimams nustatytinas pagal aplinkybes, buvusias šio veiksmo atlikimo metu. Kitų atsakovų įsiskolinimų išieškojimo aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti, 2007 m. spalio 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.