Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K. (A. K.), protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos atstovei Agatai Staševskajai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundą dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-09-17 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 2-19-419 už tai, kad jis, būdamas UAB „JGK statyba“ direktoriumi, 2009 m. kovo mėn. priskaičiavo 1479,26 Lt VSD įmokų, už 2009 m. balandžio mėn. – 1479,26 Lt VSD įmokų, už 2009 m. gegužės mėn. – 1470,86 Lt VSD įmokų, už 2009 m. birželio mėn. – 1479,26 Lt VSD įmokų, už 2009 m. liepos mėn. – 3457,64 Lt VSD įmokų, už 2009 m. rugpjūčio mėn. – 959,52 Lt VSD įmokų, bet iki kito mėnesio 15 dienos nesumokėjo priskaičiuotų sumų VSDF biudžetui, nors iš bendrovės kasos nuo 2009-04-01 iki 2009-07-31 (kai bendrovė turėjo pradelstą įsiskolinimą VSDF biudžetui) direktoriui ūkio išlaidoms buvo išduota 14068,15 Lt, 2009-09-17 UAB „JKG statyba“ nesumokėtų VSD įmokų įsiskolinimas VSDF biudžetui sudaro 10025,80 Lt, ir taip A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d. ir VSD sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 p. reikalavimus (b. l. 6, 22).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktorius, išnagrinėjęs A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009-09-30 priėmė nutarimą Nr. 2-19-(2009)-419, kuriame nustatė, kad jis padarė protokole nurodytą pažeidimą. Šį pažeidimą pareigūnas kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188⁶ str. 1 d. ir, vadovaudamasi ATPK 287 str. 1 d. 1 p., nutarė jam skirti 500 litų baudą (b. l. 5, 24).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padavė teismui skundą (b. l. 2-4), kuriame prašė panaikinti nutarimą. Skunde paaiškino, kad su paskirta bauda nesutinka, nes jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodė, kad ATPK 188⁶ str. 1 d. dispozicijoje nurodytas pažeidimas pasireiškia veika, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio draudimo įmokos, kai tuo tarpu, jis buvo nubaustas už neveikimą. Protokole nenustatyta, kad UAB „JGK STATYBA“ nesumokėtų VSD įmokų įsiskolinimas VSDF biudžetui susidarė dėl jo neteisėtai apskaičiuotų įmokų arba dėl to, kad jis nepateikė vyr. specialistui V. N. duomenų, susijusių su VSD įmokomis, arba juos nuslėpė, arba padarė bet kokią kitą ATPK 188⁶ str. 1 d. nustatytą neteisėtą veiką. VSD įmokų įsiskolinimas susidarė dėl VSDF įstaigos darbuotojos L. S., paveldėjusios gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) g. tyčinės, neteisėtos, galimai nusikalstamos veikos UAB „JGK STATYBA“ atžvilgiu, t. y. UAB „JKG STATYBA“ tapo besitęsiančio konflikto dėl žemės atkūrimo natūra pretendentams (duomenys neskelbtini) kaime įkaitu. Teigia, kad negavę įplaukų iš statybos proceso dalyvių negalėjo sumokėti teisėtai apskaičiuotų 10 026 Lt VSD įmokų už 2009 m. kovo – rugpjūčio mėn. Pažymėjo, kad šiuo metu UAB „JKG STATYBA“ neteko galimybės tikėtis pastovių įplaukų, kol nebus išnagrinėtas L. S. giminaičių V. V. ir Z. S. 2009-02-20 ieškinys. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad sutinka su apskaičiuotomis VSD įmokų sumomis. Nurodė, kad neturi pinigų VSD įmokoms padengti. Pinigus iš kasos ėmė atlyginimams ir kitoms (telefono, interneto, automobilio išlaikymo ir pan.) išlaidoms apmokėti.

Protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Papildomai paaiškino, kad atsižvelgė į visas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytas aplinkybes ir skyrė minimalią sankcijoje nustatytą baudą.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas, veika, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio draudimo įmokos, išmokos, vengimas registruotis draudėju, neįsileidimas valstybinės mokesčių inspekcijos, valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei išmokomis, nepateikimas jiems dokumentų arba jų nuslėpimas, finansinių ataskaitų ar pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pavėluotas pateikimas arba nepateikimas, klaidingos informacijos suteikimas, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų valstybinio socialinio draudimo pensijai ar pašalpai skirti, įrašymas į išduodamas piliečiams pažymas ar kitus dokumentus, taip pat valstybinės mokesčių inspekcijos, valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Pagal Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 25 punktą draudėjai, skaičiuodami darbo užmokesčio sumas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat mokėdami socialinio draudimo įmokas šių Taisyklių 20.8 ir 20.9 punktų nustatytais atvejais, apskaičiuoja socialinio draudimo įmokas šių Taisyklių 20.1–20.10 punktuose nustatyta tvarka už kiekvieną mėnesį ir sumoka jas ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šių Taisyklių 26 punkte numatytus atvejus. Mokėjimo nurodymai pateikiami Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms už visą atitinkamo laikotarpio socialinio draudimo įmokų sumą, kad ir kiek lėšų būtų draudėjo sąskaitoje.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 25-29) nustatyta, kad UAB „JGK STATYBA“ įstatyme nustatytu terminu, t. y. iki kito mėnesio 15 dienos, nesumokėjo socialinio draudimo įmokų už 2009 m. kovo – rugpjūčio mėnesius. Paties įmokų nesumokėjimo fakto bendrovės direktorius A. K. neginčija, tačiau mano, kad turėjo būti aiškiai nustatyta subjekto kaltė ir neteisėti veiksmai.

Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas ir objektyvioji pusė). Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą administracinei atsakomybei kilti ir taikyti administracinės atsakomybės priemones.

Teismas, išanalizavęs ATPK 188⁶ str. 1 d. normos turinį, nagrinėjamos bylos aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad administracinė atsakomybė bendrovės direktoriui A. K. nagrinėjamu atveju kilo už valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimą.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 str. 2 d. nustatyta, kad draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti ir mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų. Tvarka, kurią pažeidė A. K. yra nustatyta LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d. ir Taisyklių 25 p. Už teisės aktais nustatytos pareigos nevykdymą kaltam asmeniui numatyta administracinė atsakomybė. Bylos aplinkybės patvirtina, kad A. K. turėjo galimybę tinkamai vykdyti pareigas Valstybinio socialinio draudimo fondui, kartu ir pasirinkimo laisvę. Iš posėdžio metu A. K. pateiktų paaiškinimų ir apžiūrėtos kasos knygos nustatyta, kad bendrovė tuo metu, kai nebuvo mokamos socialinio draudimo įmokos, vykdė įvairius atsiskaitymus, t. y. bendrovės direktorius A. K. turėjo galimybę tinkamai vykdyti pareigą Valstybinio socialinio draudimo fondui, bet jos nevykdė ir taip pasireiškė jo kaltė. Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas numato mokėjimų eilės tvarką, kai įmonei nepakanka pinigų visų mokėjimų vykdymui. Pagal šio įstatymo 3 straipsnį valstybinio socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos antrąją eile iš karto po su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo. Tuo tarpu bet kokie atsiskaitymai su verslo partneriais vykdomi paskutinėje eilėje. Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas nenumato jokių išimčių, leidžiančių dėl objektyvių priežasčių nesilaikyti nustatytos mokėjimų eilės. Todėl A. K. nurodyti argumentai, kad jis negalėjo vykdyti įsipareigojimų dėl galimai bendrovės atžvilgiu padaryto nusikaltimo, dėl užsitęsusio konflikto ir dėl sunkios bendrovės finansinės padėties neturi esminės reikšmės konstatuojant administracinio teisės pažeidimo buvimo faktą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad A. K. veiksmuose yra ATPK 188⁶ str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo sudėtis, administracinė nuobauda paskirta pagal įstatymą ir iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių – paskirta minimali bauda, todėl A. K. skundas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ir ATPK 30¹ straipsnio, numatančio galimybę neskirti administracinės nuobaudos. Šis straipsnis gali būti taikomas ir administracinė nuobauda neskiriama tada, kai nustatomos įstatyme nurodytos bei kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais galima padaryti išvadą, kad administracinės nuobaudos skyrimas yra nebūtinas. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, o socialinio draudimo įmokos buvo nesumokėtos pažeidžiant Laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą, todėl nebūtų teisinga ir protinga taikyti ATPK 30¹ straipsnyje nurodytą išimtį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., 129 str., teisėjas

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundo nepatenkinti. Palikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2009-09-30 nutarimą Nr. 2-19-(2009)-419 nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.