Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. U. nuteistas pagal LR BK 255 str. 1 d. 2600 litų (20 MGL) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. U. nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str. 3 d. reikalavimus, 2009 m. gegužės 31 d., apie 5 val., Vilniaus r., Juodšilių sen., Juodšilių k., Mokyklos g. 14, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai- neužtikrindamas ginklų ir šaudmenų saugumą, miegamajame kambaryje ant palangės paliko raktus nuo virtuvėje stovėjusio seifo, kur buvo saugomi 2009-02-21 teisėtai pagal leidimą Nr. 4265 įsigytas revolveris Nagan Nr. 150 7,62 mm ir kiti šaunamieji ginklai bei šaudmenys, ko pasėkoje žmona O. U. rastais ant palangės raktais atrakino seifą, išėmė minėtą revolverį Nagan Nr. 150 ir du šovinius bei minėto namo kieme revolverį užtaisinėdama šoviniais iššovė sau į pilvą, tokiu būdu padarydama sau sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad už savo veiksmus yra atsakingas ir asmuo, kuris pasiima ginklą, bando jį užtaisyti nemokėdamas naudotis ginklu, kas rodo ir pačios nukentėjusiosios O. U. nerūpestingumą. Todėl apelianto manymu, visa kaltė ir pareiga saugoti ginklą negali tekti vien ginklo savininkui, kadangi aplinkiniai pilnamečiai asmenys taip pat turi suvokti, kad ginklas yra pavojingas daiktas ir nesant reikalo negalima jo liesti ir tuo labiau užtaisinėti. Be to, apelianto teigimu, teismas taip pat turėjo atsižvelgti ir įvertinanti aplinkybę, jog tai, kad jis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai apsunkina situaciją, kadangi kas yra neprieinama ir saugiai paslėpta nuo pašalinių asmenų, žmonai gali būti matoma ir žinoma. Todėl apelianto manymu, esama situacija parodo, kad nėra būtino LR BK 255 str. l d. nusikaltimo požymio - jo kaltės neatsargumo formos, nes nei vienas įstatyminis aktas nenustato ir nenurodo, kurioje vietoje ir kokia tvarka turi būti saugomas raktas nuo seifo, kuriame saugojami teisėtai įsigyti ginklai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. Ž. U. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir bešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apelianto teiginius, jog nuteistasis nėra kaltas dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo, paneigia nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. ir nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Jų visetas leido teismui padaryti išvadą dėl Ž. U. kaltės įrodytumo. Vertinant įrodymus BPK 20 str. 1 ir 5 dalyse numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str. 3 d. numatyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą. Ginklų ir šaudmenų laikymo bei saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Kolegijos nuomone, nuteistojo Ž. U. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 255 straipsnio 1 dalį. Byloje surinkti įrodymai patikimai patvirtina, kad apeliantas miegamajame kambaryje ant palangės paliko raktus nuo virtuvėje stovėjusio seifo be jokios priežiūros. Tokiais veiksmas Ž. U. neabejotinai pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles, reikalaujančias elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad raktai nuo seifo nebūtų prieinami kitiems asmenims ir dėl to nesusidarytų sąlygos neteisėtai tokiu ginklu pasinaudoti. Raktų palikimas teisėtai turimo šaunamojo ginklo be priežiūros vietoje, kurioje gali neribotai lankytis kiti žmonės, leidžia daryti išvadą, kad Ž. U. savo veika sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti ginklu. Minėtą išvadą patvirtina aplinkybė, kad apelianto žmona O. U. laisvai pasinaudojo rastais ant palangės raktais, kuriais atrakino seifą, išėmė revolverį ir užtaisinėdama šoviniais iššovė sau į pilvą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors įstatymas konkrečiai nenumato kur turi būti laikomas raktas nuo seifo, tačiau Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-364 patvirtintų laikino ginklų, šaudmenų saugojimo taisyklių 38 p. numato, kad draudžiama seifo raktus laikyti paliktus seifų spynose, nerakinamuose stalčiuose, spintose ar kitose pašaliniams asmenims lengvai prieinamose vietose. Iš paties Ž. U. parodymų matyti, kad raktus nuo seifo jis paliko ant palangės miegamajame kambaryje. Duomenų apie tai, kad miegamasis kambarys buvo rakinamas, byloje nėra. Todėl akivaizdu, kad į minėtą patalpą galėjo laisvai patekti ir kiti asmenys ir pasinaudoti paliktais be priežiūros raktais. Apeliantas, palikdamas ant palangės paliko raktus nuo virtuvėje stovėjusio seifo be jokios priežiūros vietoje, kurioje gali neribotai lankytis kiti žmonės, neabejotinai elgėsi neatsargiai, nes jis, nors ir nesuvokė aplinkybės, kad palieka miegamajame ant palangės raktus nuo seifo ir dėl to sudaro sąlygas kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti ginklu, bet pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes turėjo ir galėjo tai padaryti. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Ž. U. dėl kokių nors objektyvių priežasčių būtų negalėjęs raktus palikti kitoje saugioje vietoje ir būtų priverstas juos palikti be priežiūros miegamajame ant palangės. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad apeliantas dėl fizinių trūkumų ar kitų asmeninių savybių būtų negalėjęs palikti raktus saugioje kitiems asmenims neprieinamojoje vietoje ir būtų priverstas juos palikti be priežiūros ant palangės. Apie tai, kad raktai nuo seifo turi būti neprieinami kitiems asmenims ir dėl to nesusidaryti sąlygos neteisėtai tokiu būdu pasinaudoti teisėtai turimu šaunamuoju ginklu ir nepalikti jų be priežiūros vietoje, kurioje neribotai gali lankytis kiti žmonės, Ž. U. neabejotinai žinojo, nes buvo išklausęs šaunamojo ginklo savigynai įsigijimo, laikymo, nešiojimo ir naudojimo kursus bei išlaikė egzaminą.

Apelianto skundo argumentai, kad miegamasis kambarys negali būti laikomas lengvai prieinama kitiems asmenims vieta, nes minėtos patalpos yra asmeninė erdvė, skirta asmenų miegojimui, atmestini. Sprendžiant, ar Ž. U. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, neturi reikšmės aplinkybė kokioje namo patalpoje ant palangės gulėjo raktai. Pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantas neužtikrino raktų nuo seifo saugojimo, nes tokiu būdu suteikė galimybę kitiems asmenims pasinaudoti teisėtai turimu ginklu. Apelianto pareiga laikyti nuo seifo raktus saugiai ir nesudaryti galimybės kitam asmeniui pasinaudoti ginklu. Pažymėtina, kad BK 255 straipsnyje numatyta nusikalstama veikos sudėtimi siekiama užtikrinant visuomenės saugumą, kad asmenys, teisėtai neturintys šaunamųjų ginklų, negalėtų pasinaudoti kitiems asmenims teisėtai išduotais šaunamaisiais ginklais, nes viena vertus nemokėdami elgtis su šaunamaisiais ginklais jie gali padaryti fizinės žalos sau ar kitiems asmenims – kaip šiuo atveju ir atsitiko, nes susižalojo apelianto sutuoktinė O. U., o kita vertus jie gali panaudoti teisėtai turimus šaunamuosius ginklus neteisėtiems tikslams, paprastai kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti. Įvertinus tai, akivaizdu, kad pavojus visuomenės saugumui kyla nepriklausomai nuo to, ar sąlygos neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu buvo sudarytos raktus paliekant ant palangės miegamajame kambaryje ar kitoje namo patalpoje.

Apelianto pabrėžiamas veikos aspektas, kad už savo veiksmus yra atsakingas ir asmuo, kuris pasiima ginklą, bando jį užtaisyti nemokėdamas naudotis ginklu, todėl visa kaltė ir pareiga saugoti ginklą negali tekti vien ginklo savininkui, neturi reikšmės jo baudžiamajai atsakomybei, nes BK 255 straipsnyje ir numatyta atsakomybė už nerūpestingą elgesį su teisėtai turimais šaunamaisiais ginklais, t.y. už netinkamą raktų nuo seifo saugojimą, tokiu būdu suteikdamas galimybę kitiems asmenims pasinaudoti teisėtai turimu ginklu. Jei būtų elgęsis rūpestingai, apeliantas užtikrintų raktų nuo seifo saugojimą ir raktų be priežiūros nebūtų palikęs, todėl baudžiamojon atsakomybėn ir nebūtų traukiamas.

Apelianto skunde teigia, kad nuosprendis sukelia rimtas pasekmes asmeniui, kuris kolekcionuoja ginklus, nes pagal LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą jam užkertamas kelias 3 metus nuo baudžiamojo nusižengimo padarymo įsigyti ginklų. Tačiau tokie skundo argumentai nesudaro pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės. Juolab, kad teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad apeliantas nerūpestingai elgėsi su turimu ginklu, nes jis ne tik neužtikrino raktų nuo seifo saugojimo, bet ir pažeidė ginklo laikymo taisykles. Iš liudytojo R. P. parodymų matyti, kad Ž. U. asmens byloje nusikaltimo padarymo metu nebuvo duomenų, kad jis pakeitė gyvenamąją vietą ir gavo pažymą dėl seifo laikymo, kadangi apeliantui buvo išduotas leidimas laikyti ginklą Parko g. 10, Vilniuje, t.y. įvykio dieną jis neturėjo leidimo laikyti ginklus Vilniaus r., Juodšilių sen., Juodšilių k., Mokyklos g. 14. Iš teismui pateiktų pažymų matyti, kad Ž. U. V. r., Juodšilių sen., Juodšilių k., Mokyklos g. 14 turi įrengtą metalinę dėžę šaunamajam ginklui ir šaudmenims laikyti tik 2010-03-18.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. U. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Nuteistajam Ž. U. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kaltės formą - padarė neatsargų baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteistas, dirba, turi šeimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kolegija sprendžia, kad bausmė Ž. U. paskirta teisingai ir ji nėra aiškiai per griežta. Be to, jam paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis ir neviršija jos vidurkio

Įvertinant išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo Ž. U. apeliacinį skundą atmesti.