Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui UAB „Stora Enso Miškas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje pateiktą medžiagą, sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimo pagrindą (LR CPK 293 str.), todėl teismo nutartis yra naikintina.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas P. S. pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Stora Enso Miškas“. 2009-11-20 teisme buvo gautas atsakovo atstovo M. N. pranešimas (b.l. 181), jog atsakovas išregistruotas kaip įmonė iš Juridinių asmenų registro. Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi civilinę bylą nutraukė, nurodant, jog atsakovas išregistruotas iš juridinių asmenų registro ir byloje neliko antrosios šalies, t.y. atsakovo.

Civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą. Šalimis civiliniame procese gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (LR CPK 38 str., 41 str. 1 dalis). Procese likus tik vienai šaliai, civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama. Kai pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas, teismas privalo sustabdyti bylą iki pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko (LR CPK 163 str. 1 p., 166 str. 1 d. 1 p.). Jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį, neleidžiamas teisių perėmimas, tai teismas nutraukia bylą (LR CPK 293 str. 8 p.). Kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas visapusiškai neįsigilino į bylos aplinkybes, t.y. teismas nepatikrino aplinkybės ar yra šioje byloje atsakovo teisių perėmėjas. Iš VĮ Registrų centras duomenų bazės matyti, jog 2009-07-08 buvo pradėta atsakovo reorganizavimo procedūra (http://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=111613386&pav=%2A&p=1).

Teisių perėmimą juridinio asmens pabaigos atveju reguliuoja LR CK 2 knygos VIII skyrius. Juridiniams asmenims pasibaigus reorganizavimo būdu teisių perėmimas įvyksta juridinių asmenų prijungimo arba sujungimo būdu (LR CK 2.97 str. 1 ir 2 d.). Žalos atlyginimo prievolė juridinio asmens reorganizavimo atveju nepasibaigia, nes juridinio asmens pertvarkymas be likvidavimo – reorganizavimas – nėra prievolės pasibaigimo pagrindas. Dėl juridinio asmens pertvarkymo į kitą juridinį asmenį pareiga atlyginti fizinio asmens patirtą žalą pereina juridinio asmens teisių perėmėjui. Duomenys iš VĮ Registro centro patvirtina, jog atsakovas buvo likviduotas dėl reorganizavimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Stora Enso Miškas“ yra pasibaigęs, nes yra išregistruotas iš jurdinių asmenų registro, tačiau likviduotas buvo dėl reorganizavimo, todėl reorganizuojant atsakovą ir išregistravus jį iš juridinių asmenų registro, atsakovas, kaip juridinis asmuo, pasibaigė, tačiau jo teisės ir pareigos perėjo kitam juridiniam asmeniui (CK 2.95 str. 2 d., 2.97 str. 1 ir 2 d). Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybės, dėl ko priėmė neteisėtą nutartį. Reorganizavus šalimi byloje buvusį juridinį asmenį, nagrinėjamu atveju – atsakovą AB „Stora Enso Miškas“, atsiranda teisinis pagrindas ir pareiga spręsti dėl LR CPK 48 str., 163 str.1 p. nuostatų taikymo. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių apie atsakovo procesinių ir materialinių teisių perėmimą nesiaiškino, nenustatinėjo, ar buvo atsakovo teisės ir pareigos reorganizavimo pasekoje perleistos kitam juridiniam asmeniui ir kam buvo perleistos.

Dėl aptartų motyvų pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta, kadangi neteisingai nustatytos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės, dėl ko netinkamai buvo pritaikytos bylos nutraukimą reglamentuojančios teisės normos (LR CPK 163 str., 293 str.), todėl naikintina, o bylos nagrinėjimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 str., 336 str., 337 str. 3 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.