Utenos apylinkės teismo sprendimas

Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė, sekretoriaujant Astai Kanapienienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. B. ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui AB DNB bankui dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas dėl santuokos nutraukimo pagrindo plačiau nepasisakė ir dėl turto padalijimo ieškinio argumentus palaikė bei pateikė rašytinius paaiškinimus (b.l. 187-190).

Teismo posėdyje abi atsakovo atstovės jo argumentus palaikė, pateikė išsamius žodinius ir rašytinius paaiškinimus apie ženkliai didesnį atsakovo indėlį į šeimos gerbūvį, tame tarpe buto remontą, patikslino, kad kredito likutis yra 11 480 Lt, 5% palūkanų norma, turto draudimas (privalomas) 832 Lt – tai dengiama išskirtinai iš asmeninių atsakovo ir jo tėvų lėšų. Todėl pagal LR CK 3.67 str. teismas esą gali nuspręsti, kad nutraukiant santuoką teisiniai padariniai šalių turtinėms teisėms atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu – šiuo atveju nuo 2009 m. birželio mėnesio.

Trečiasis asmuo AB DNB banko atstovas raštu išreiškė poziciją, kad kredito gavėjo V. B. ir laiduotojos A. B. atsakomybė bankui po santuokos nutraukimo turi išlikti solidari (b. l. 99-100, 181).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką

Šalys (jų atstovai) sutiko nutraukti santuoką, sudarytą 1990 m. lapkričio 10 d. (b. l. 6) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl to teismas plačiau nepasisako.

Vadovaujantis LR CK 3.53, 3.61 str. nuostatomis ir realiai susiklosčiusia situacija yra akivaizdu, kad Barauskų santuoka faktiškai yra iširusi ir jos išsaugoti nebegalima, nes sutuoktiniai nuo 2009m. birželio mėnesio gyvena skyrium, bendro ūkio netvarko, santuokinių ryšių visiškai nepalaiko. Todėl nėra pagrindo tikėtis, kad jie vėl pradės kartu gyventi. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir ji šiuo pagrindu nutrauktina (LR CK 3.61 str. 2 d.).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo

LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. LR CK 3.123 str. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita.

Ieškovė pasiūlė, o atsakovas neprieštaravo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo atsakovui ir dėl 0,1889 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisimo jai. Tačiau ginčas yra dėl ieškovės prašymo priteisti iš atsakovo 27 565 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

Teismas tai spręsdamas konstatuoja, jog sutuoktinių dalintiną turtą sudaro: butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 58 500 Lt (b. l. 10-11, 13), 0,1889 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) – 4370 Lt vertės (b. l. 8-9, 12), automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys, kaip minėta, skirtingai nurodė šio automobilio vertę, tačiau teismas nustatė, jog automobilis pagamintas 1989 m. ir yra 24-25 m. senumo, paskutinė atlikta jo techninė apžiūra buvo 2008-03-28 (b. l. 15, 33-34), todėl darytina išvada, kad jis neeksplotuojamas, yra mažos vertės, kuri prilygintina metalo laužo kainai, t.y. 200 Lt, kaip jį teisingai įvertino atsakovas. Vadinasi, dalintino turto vertė yra ne 63870Lt, bet 63070Lt.

Santuokos metu šalys yra įgijusios turtinę prievolę pagal 2002-12-17 kreditavimo sutartį Nr. 120, sudarytą su AB DNB banku (b. l. 16, 74-84) ir bankas suteikė V. B. 20 300 Lt kreditą. A. B. šia sutartimi įsipareigojo atsakyti kaip solidarus skolininkas. Suteikto kredito lėšomis buvo įgytas 2 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini). Kredito likutis 2014-01-08 sudarė 11690 Lt, o 2014-04-07 – 11480Lt (b. l. 163, 182). Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2027-12-17. Tad palūkanų suma, kurią reikės sumokėti pagal kreditavimo sutartį yra 4393,81Lt, privalomas turto draudimas – 832 Lt (b.l. 192). Nors tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė turtinę prievolę kreditoriui AB DNB bankui palikti galioti ta pačia apimtimi kaip nustatyta kreditavimo sutartyje, realiai iki šiol prievolę vykdė ir toliau pasižadėjo vykdyti atsakovas, nesvarbu, jog įmokas reguliariai moka jis pats arba jo motina J. B., kadangi nuo 2013m. atsakovas yra bedarbis (b.l. 161).

Ypač svarbi aplinkybė, kad atsakovui, savo sūnui, tėvai yra padovanoję 15700 Lt minėto buto pirkimui (jis yra įkeistas bankui) bei jo pagerinimui ir šiuos pinigus pagal 2002-12-17 ir 2002-12-18 pinigų dovanojimo sutartis jis yra priėmęs (b.l. 29, 30-32), todėl ieškovės atstovo argumentai apie sutarties fiktyvumą yra visiškai nepagrįsti. Priešingai, šios dovanotos lėšos pagal LR CK 3.97str. laikytinos asmeninėmis atsakovo lėšomis, kurios, kaip teigė atsakovo atstovės ir matyti iš trišalio susitarimo (b.l. 38), buvo panaudotos buto pirkimui ir kredito įforminimui (1013,88Lt), nes jis pirktas už 29000 Lt, vadinasi, suteikto kredito neužteko, taip pat dovanoti pinigai panaudoti ir buto remontui-langų, durų, radiatorių keitimui ir pan., tad jis pagerintas ne iš bendrų sutuoktinių lėšų. Nors ieškovės atstovo teigimu ji mokėjo už keičiamus plastikinius buto langus, pateikta sutartis tik įrodo, kad A. B. 2007m. savo vardu sudarė išperkamosios nuomos sutartį ir už langus sumokėjo 220 Lt avansą (b.l. 191), tačiau nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ji mokėjo tolimesnes įmokas, kadangi sutartyje nurodyta 2200 Lt suma. Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, kad būtent atsakovas, taip pat jo motina J. B. nuo 2009 m. birželio mėnesio, kai ieškovė išvyko į užsienį, apmokėjo 11600Lt už buto, kaip bendro turto išlaikymą-vien už šildymą ir karšto vandens tiekimą sumokėta 9690,87Lt (b.l. 196, 202), ko neneigė ieškovės atstovas. Tuo tarpu ieškovė, 2009 m. išvykusi ir palikusi šeimą, nors yra dirbanti ir turinti pakankamas pajamas (b.l. 211-218), neprisidėjo nei prie bendro turto išlaikymo, nei prie bendrų įsipareigojimų bankui vykdymo, nepaisant, jog yra solidari skolininkė ir nekompensavo sutuoktiniui bent dalies išlaidų.

Todėl teismas, esant šioms aplinkybėms, tenkina atsakovo prašymą dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant turtą ir laiko, jog kompensacija ieškovei nepriteistina, nes nustatyta, jog atsakovo įnašas į bendrąją jungtinę nuosavybę- minėtą butą-yra ženkliai didesnis: tai įrodo vien jau tėvų dovanotos lėšos ir buto išlaikymo sąnaudos (15700+11600=27300), neskaitant to, kad įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį vykdo tik V. B., padedamas motinos (b.l. 39-71). Pažymėtina, kad teismų praktikoje kaip svarbios aplinkybės, leidžiančiomis nukrypti nuo lygių dalių principo, pripažįstama vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L. ; bylos Nr. 3K-3-251/2006). Tad priešingi ieškovės atstovo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas taip pat nustato, kad pagal 2002-12-17 kreditavimo sutartį Nr. 120 šalių atsakomybė AB DNB bankui išlieka solidari iki visiško kredito grąžinimo. Turto pasyvo paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalijama ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą skolą, tiek jos dalį įvykdytų abu bendraskoliai ar bet kuris vienas jų (LR CK 6.6 str. 4 d.).

Dėl kitų reikalavimų

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, o atsakovas dėl to prieštaravimų nepateikė, nutraukus santuoką sutuoktiniams paliktinos santuokinės pavardės: jam – B., jai – B..

LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 1102 Lt žyminio mokesčio, 1636 Lt advokato atstovavimo išlaidų (b. l. 5, 219-220).

Atsakovas šioje byloje patyrė viso 2000 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 221-224).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas iš dalies, šalims paskirstoma po pusę turėtų bylinėjimosi išlaidų: iš atsakovo 551 Lt žyminio mokesčio ir 818Lt advokato atstovavimo išlaidų, t.y. 1369Lt ieškovei. O iš ieškovės atsakovui-1000Lt atstovavimo išlaidų. Vadinasi, padarius užskaitymą, iš atsakovo priteistina 369Lt ieškovei.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 33,86 Lt, jų atlyginimas valstybei šalims dalinamas po lygiai, tai yra po 16,93 Lt ( LR CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 259 str., 270 str., 375- 378 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, 1990-11-10 įregistruotą Molėtų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 191), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovei – B., atsakovui – B..

A. B. priteisti 0,1889 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

V. B. priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei lengvąjį automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybė AB DNB bankui pagal 2002-12-17 Kreditavimo sutartį Nr. 120 yra solidari.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. B. ir V. B. po 16,93 Lt (po šešiolika litų 93 ct) pašto išlaidų į valstybei į VMI sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš V. B. 369Lt (tris šimtus šešiasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų A. B..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Molėtų rajono apylinkės teismą.