- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- 2A-1689-601/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16667-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Evaldas Burzdikas, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- V. L.
- Ieškovas
- E. D.
- Trečiasis asmuo
- I. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui V. L., trečiasis asmuo I. D., dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė E. D. prašo priteisti iš atsakovo V. L. jai išlaikymą po 1 000 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-09-10) iki kol baigs (duomenys neskelbtini) mokyklą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, jai tapus pilnamete, visiškai neteikia išlaikymo, ją išlaiko tik mama. Iki jos pilnametystės atsakovas per mėnesį turėjo mokėti apie 500 Lt išlaikymo. Pati ieškovė jokio turto neturi, pajamų negauna, nes vis dar mokosi vidurinėje mokykloje.
Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu (t. 2, b. l. 31-35):
Ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. L. išlaikymą ieškovei E. D. po 168 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2014-09-10) iki kol ji įgis vidurinį išsilavinimą. Sprendimą pavedė vykdyti skubiai.Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė.Priteisė iš ieškovės E. D. atsakovui V. L. 144,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.Priteisė iš atsakovo V. L. trečiajam asmeniui I. D. 4,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.Priteisė iš atsakovo V. L. valstybei 129,57 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei 64,52 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovei E. D. besimokant vidurinėje mokykloje, neabejotinai yra reikalinga atsakovo parama, o išlaikymo poreikis iš esmės yra toks pat, koks mokėtinas iki ieškovės pilnametystės. Vaiko tapimas pilnamečiu, jam dar tebesimokant vidurinėje mokykloje, nesumažina jo poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio. Ieškovė yra pilnametė, tačiau ne vyresnė nei 24 metų, siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Ji savo vardu neturi jokio registruotino turto, neturi galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Teismas pažymėjo, kad ieškovė negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, piniginės lėšos neabejotinai reikalingos lėšos knygų, sąsiuvinių, kitų rašymo priemonių įsigijimui bei maistui ir aprangai. Taip pat reikalingas ir kompiuteris, internetas rašant darbus ir kitaip ruošiantis paskaitoms, taip pat lėšos sveikatai, nes ieškovė turi problemų su savo sveikata. Ieškovei tenka dalis komunalinių mokesčių. Nuo pilnametystės visapusišką paramą ieškovei teikia mama, todėl teismas sprendė, kad užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, besimokant vidurinėje mokykloje, jai būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo pusės. Teismas vertino atsakovo turtinę padėtį bei sveikatos būklę, pažymėjo, jog atsakovo turtinė padėtis nėra ypatingai gera, jis patiria išlaidų tiek sveikatai pagerinti, tiek buto išlaikymui, tiek savo kasdieninių poreikių tenkinimui, tačiau, teismo vertinimu, atsakovas turi galimybes ir privalo prisidėti prie savo pilnametės dukters, besimokinančios vidurinėje mokykloje, būtiniausių poreikių tenkinimo. Teismas, vertindamas ieškovės nurodytą sumą 2 400 Lt per mėnesį jos poreikiams tenkinti, darė išvadą, kad ji nepagrįstai išdidinta. Ieškovei reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai ir pan., tačiau jų dydžio ieškovė nepagrindė įrodymais. Iš vaistinių pateiktos sąskaitos neįrodo vieno mėnesio išleidžiamų lėšų dydžio maistui, vaistams ar kitiems poreikiams tenkinti. Teismas, įvertinęs ieškovės specialiuosius poreikius, sprendė, kad maistui nurodyta 900 Lt suma nepagrįsta. Nepagrįstomis laikė 348 Lt/mėn. išlaidas mokslams, į kurią įtraukta net 1 700 Lt suma šimtadieniui, išleistuvėms, 445 Lt/mėn. išlaidos sveikatos priežiūrai, įtraukiant išlaidas sporto klubui, baseinui, nepateikti įrodymai, patvirtinantys 510 Lt išlaidas būtinas stomatologo paslaugoms. 1 000 Lt išlaidos dviračiui nėra būtinos, nes priskirtos prie išlaidų poilsiui. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį bei ieškovės išlaidų pagrįstumą, sprendė, kad vaikui pakankama suma poreikių tenkinimui yra 1 160 Lt, pusė jos 580 Lt/168 Eur priteisė iš atsakovo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
Atsakovas V. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisė bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 43-45).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendimas nepagrįstas, prieštaringas, priimtas netinkamai taikant ir aiškinant procesines ir materialines teisės normas. Teismas neatsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę ir gaunamas minimalias pajamas nuo 2015-01-07 iki 2015-04-24, ieškotis kito darbo negali dėl blogos sveikatos būklės, todėl teismo sprendimu priteistos išlaikymo sumos teikti negali. Ieškovė nesutinka daryti pakartotinės tėvystės nustatymo ekspertizės. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė atostogų metu būtų ieškojusi darbo. Paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Paramos dydis negali būti susietas su tais pačiais kriterijais, taikomais sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nes CK 3.194 str. 3 d. sprendžiama ne dėl išlaikymo, o dėl paramos taikymo. Teismas sprendimą grindė tik ieškovės įrodymais, nepasisakydamas dėl atsakovo motyvų, nenurodė jokių argumentų, dėl kurių atmetė atsakovo įrodymus. Teismas pažeidė CPK 185 str., 270 str. 4 d. 3 p. LAT 2004-12-30 Senato nutarimo Nr. 51 ,,Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 13 ir 14 p. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie ieškovės ir trečiojo asmens pablogėjusią turtinę padėtį nuo 2009 m., kai buvo teikiamas 450 Lt išlaikymas. Ieškovė lengvabūdiškai elgiasi su pinigais. Ieškovės sveikata trečiojo asmens dirbtinai bloginama, ieškovė darbinga ir gali dirbti. Trečiasis asmuo, teikdamas teismui paaiškinimus, buvo nesąžiningas. Trečiasis asmuo turi geresnes materialines sąlygas prisidėti prie ieškovės išlaikymo. Ieškovė nėra išnaudojusi visų galimybių pasirūpinti reikalingomis lėšomis, priteisiant iš atsakovo bloginama jo padėtis.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo V. L. apeliacinį skundą atmesti, paliekant nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1725-924/2015 (t. 2, b. l. 58-60)
Motyvuose nurodė, kad teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino reikšmingas bylai aplinkybes. Priteisto išlaikymo dydis buvo sumažintas būtent atsižvelgus į atsakovo nurodytas skundo aplinkybes. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Ieškovė mokosi dieniniame (duomenys neskelbtini) gimnazijos skyriuje, laikys valstybinius egzaminus: 2015-05-23 anglų kalbos, 2015-06-01 lietuvių kalbos ir 2015-06-03 biologijos. Ieškovė laikytina sąžininga, pažangia ir rūpestinga vykdant savo pareigas. Aplinkybė, jog ieškovė mokosi vidurinėje mokykloje ir pamokų lankymas yra privalomas, teismo buvo įvertinta teisingai (kaip objektyviai užkertanti kelią gauti savų pajamų iš darbinės veiklos), todėl apelianto argumentas, kad ši aplinkybė nebuvo teismo vertinta, atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovė turi specialiųjų poreikių, susijusių su sveikata (dėl stuburo, klubų ir kojų negalios, polimedikamentinės ir maisto alergijos), išlaidų gydymui (psichologo) ir mokslams abitūroje, todėl atsakovo parama yra dar labiau būtina. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas turi galimybes ir privalo prisidėti prie savo pilnametės dukters, besimokinančios vidurinėje mokykloje, būtiniausių poreikių tenkinimo. Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad dėl išlaikymo paramos skyrimo jo materialinė padėtis akivaizdžiai pablogėtų arba jis iš viso negalėtų mokėti išlaikymo pilnamečiam vaikui. Atsakovo argumentai dėl išlaikymo dydžio padidėjimo ir ieškovės „išlaidavimo“ atmestini. Teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 168 Eur (580 Lt) kasmėnesinę sumą. Nežymiai ir argumentuotai padidinta išlaikymo paramos suma, lyginant su 2009 m. šalių susitarimu nustatyta 450 Lt suma, atsakovo materialinės padėties neapsunkins.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo reglamentuota CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).
Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, t. y. teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą, pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).
Bylos nagrinėjimo laikotarpiu tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, yra reglamentuota CK 3.192¹ straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ str. 2 d.). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.192¹ str. 3, 4 d.). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos šios sąlygos: ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas bei įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Tačiau svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei išlaikymas yra būtinas, būtinų vaiko poreikių tenkinimui reikalinga 336 Eur (1 160 Lt) suma, todėl iš atsakovo priteisė 168 Eur sumą. Iš atsakovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės mano, kad ieškovei išlaikymas iš jo neturi būti priteistas. Priteisto išlaikymo nepagrįstumą grindžia: 1) savo sunkia turtine padėtimi (neturi galimybės teikti išlaikymą), sunkia sveikata; bei 2) pačios ieškovės galimybe gauti pajamų (pilnametis turi išnaudoti protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis).
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymo būtinumą, įvertina realios tėvų galimybės teikti tokį išlaikymą egzistavimo aspektą (t. y. turtinę padėtį, sveikatą ir kt.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovui V. L. (ieškovės tėvui) asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), Kaunas, transporto priemonė Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2000 m.) teismui prieinamais SODROS duomenimis atsakovo gaunamos pajamos paskutiniu metu vidutiniškai sudaro apie 840 Eur neatskaičius mokesčių. Į bylą atsakovas yra pateikęs pažymas apie savo sveikatos sutrikimus, tačiau šiai dienai nėra duomenų, kad dėl to jam būtų nustatytas darbingumo ribojimas. Trečiajam asmeniui I. D. (ieškovės motinai) nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Jurbarko r. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2 132 Eur), žemės sklypas, esantis Jurbarko r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 7 733 Eur) ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno m. sav. Trečiasis asmuo dirba (duomenys neskelbtini). Jos darbo užmokestis paskutiniu metu vidutiniškai sudaro apie 560 Eur neatskaičius mokesčių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši, iš esmės sudaranti realias galimybes teikti ieškovei E. D. pirmosios instancijos teismo priteistą po 168 Eur išlaikymą.
Atsakovas apeliacinį skundą taip pat grindžia aplinkybe, kad pati pilnametė ieškovė E. D. nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Apeliacinės instancijos teismas tokį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje IVD klasėje, yra dieninio skyriaus abiturientė. Kadangi mokosi vidurinėje mokykloje, jokių pajamų, susijusių su pažangiu mokymusi (pvz:. stipendijos), objektyviai gauti negali. Pažymėtina, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Atsižvelgiant į tai, kad mokykloje 2015-2016 m. mokslo metai ieškovei yra paskutiniai ir jų pabaigoje bus laikomi baigiamieji abitūros egzaminai, šie mokslo metai reikalauja ypatingo atsakingumo ir rūpestingumo vykdant pareigas mokytis, nuo baigiamųjų abitūros egzaminų rezultatų priklausys stojimo rezultatai į aukštesniąsias, aukštąsias ir kt. mokyklas, bei galimos tolimesnės profesinės perspektyvos, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkreti ieškovės darbinė veikla su mokslais vidurinėje mokykloje iš esmės laikytina nesuderinama. Be to, iš teismui prieinamų SODROS duomenų bazės matyti, kad vasaros atostogų laikotarpiu ieškovė buvo įsidarbinusi ir gavo tam tikrų pajamų, t. y. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-06-04 iki 2015-06-22, nuo 2015-07-07 iki 2015-07-31 ir nuo 2015-08-01 iki 2015-08-07, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu rodo, kad ji siekė išnaudoti (išnaudojo) galimybes pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Taigi, ieškovė šiuo metu jokių pajamų negauna, jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, turi tam tikrų įgimtų sveikatos problemų (patologijų), kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu leidžia daryti išvadą, kad išlaikymo prašančiam, paskutinėje gimnazijos klasėje besimokančiam pilnamečiam asmeniui E. D. išlaikymas yra būtinas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nustačius besimokančio asmens išlaikymo būtinumo ir realios tėvų galimybės teikti tokį išlaikymą kriterijus, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.