- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- AS-753-552/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03079-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- G. K., G.Kavaliauskienės firma "Egreka" Kauno iesto savivaldybė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. firmos „Egreka“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. firmos „Egreka“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. K. firma „Egreka“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ Nr. T-607 dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šioje Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.
II.
Pareiškėjas G. K. firma „Egreka“ 2016 m. gegužės 13 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje. Pareiškėjas prašė iš atsakovo priteisti 776,5 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2016 m. birželio 3 d. pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikti. Pareiškėjas paaiškino, kad terminas praleistas nežymiai – tris dienas, be to, firma veiklą yra sustabdžiusi, patalpos, į kurias buvo išsiųstas teismo sprendimas, yra išnuomotos, taip pat užtruko laiko surasti visus dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu su pareiškėjo prašymu nesutiko. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą pateikė praleidęs įstatymo nustatytą 14 dienų terminą, pagal pateiktus dokumentus nėra aišku, kokios konkrečiai advokato paslaugos buvo suteiktos, kiek laiko užtrukta. Atsakovo manymu, pareiškėjo prašyme nurodytos sumos viršija nustatytas maksimaliai priteistinas sumas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, tiksliai ir konkrečiai pagrindžiančių patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, nepateikė administracinės bylos sudėtingumo, specifiškumo įrodymų, nenurodė tikslios patirtų išlaidų apskaičiavimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmetė.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimas įsiteisėjo 2016 m. balandžio 26 d., todėl paskutinė diena prašymui dėl išlaidų atlyginimo paduoti, vadovaujantis ABTĮ 66 straipsniu, buvo 2016 m. gegužės 10 d., t. y. iki šios datos pareiškėjas turėjo teisę paduoti prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo. Pareiškėjas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė 2016 m. gegužės 13 d., todėl praleido keturiolikos dienų tokio prašymo padavimo teismui terminą.
Kadangi prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo padavimo terminas yra praleistas ir šis terminas yra naikinamasis bei negali būti atnaujinamas, teismas pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkino.
III.
Pareiškėjas G. K. firma „Egreka“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atnaujinti terminą prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti ir pareiškėjo naudai iš Kauno miesto savivaldybės priteisti 776,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 34 straipsnis numato galimybę atnaujinti praleistą pareiškimo (prašymo) pateikimo terminą, kad asmuo dėl objektyvių priežasčių praleidęs terminą neprarastų teisminės gynybos galimybės. Pareiškėjo manymu, ABTĮ 44-45 straipsniuose numatytas bylinėjimosi išlaidų institutas yra sudėtinė pažeistos asmens teisės gynybos dalis, nes jo patirtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su neteisėtais veiksmais, dėl kurių asmuo yra priverstas inicijuoti gynybą. Pareiškėjas pažymi, kad nėra logiška, jog vienų pažeistų teisių gynybai taikomas lankstesnis reguliavimas, o kitai, neatsiejamai nuo pirmosios – neadekvačiai griežtas. Pareiškėjo teigimu, įstatymo leidėjas ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nėra aiškiai nurodęs, jog šiame straipsnyje nustatytas 14 dienų terminas yra naikinamasis. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju keistina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pagal atskirąjį skundą pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo G. K. firmos „Egreka“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Ginčijama nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas konstatavo, jog pareiškėjas praleido naikinamąjį terminą kreiptis į teismą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato tokios teisės įgyvendinimo mechanizmą. Aiškinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių normas sistemiškai ir lingvistiškai, išskirtinos tokios pagrindinės su teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą realizavimu susijusios sąlygos: pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus. Tik esant šių sąlygų visumai, teisme gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012).
Šios bylos faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina tai, jog prašymui dėl teismo išlaidų paduoti po teismo sprendimo įsiteisėjimo yra nustatytas aiškiai apibrėžtas terminas – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią, ABTĮ nenumatant termino kreiptis į teismą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atnaujinimo galimybės, jis laikytinas naikinamuoju (pvz., 2009 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-121/2009; 2009 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-120/2009; 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-140/2010; 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-176/2010; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-5/2012).
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo prašymas paduotas praleidus ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą, kurio, kaip minėta, atnaujinimo galimybė nėra numatyta įstatyme, tačiau, pareiškėjo nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo atveju yra keistina, konstatuojant galimybę atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų paduoti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.). Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisykle (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), pateikta nagrinėjant pirmiau minėtas analogiškas administracines bylas, ir pažymi, kad nukrypti nuo šios taisyklės ginčo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė pakankamai argumentų, kad teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal savo svarbą ir pobūdį atitinka fundamentalią asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota aiškinant, jog ABTĮ nustatytas 14 dienų terminas prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų paduoti yra naikinamasis, nesant ABTĮ įtvirtintos galimybės šį terminą teismui atnaujinti, yra neteisinga, neprotinga, diskriminuojanti ir yra neišvengiamai bei objektyviai būtina ją keisti.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. K. firmos „Egreka“ atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.