Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo 2023 m. kovo 7 d. nutarimu V. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį 115 Eur dydžio bauda, nes jis 2022 m. gruodžio 28 d. 10.45 val. (duomenys neskelbtini), vykdant antstoliams teismo sprendimą dėl jo iškeldinimo iš buto, pradėjo elgtis agresyviai, atvykus policijos pareigūnams ir pareikalavus išeiti iš buto, kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus, todėl buvo įspėtas, kad bus panaudota fizinė prievarta, bet ir toliau nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, o panaudojus fizinius bei kovinius veiksmus buvo ištemptas į bendro naudojimo koridorių, kur, girdint ir matant kitiems asmenims, įžeidinėjo policijos pareigūnus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi V. K. skundo netenkino ir paliko Institucijos vyresniojo tyrėjo 2023 m. kovo 7 d. nutarimą nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniame skunde V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nė vienas policijos pareigūnas, apklaustas pirmosios instancijos teisme, nenurodė, jog jaučiasi įžeistas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens išsakytų žodžių. Įvykio metu išsakyti žodžiai nebuvo nukreipti į konkrečius asmenis, todėl policijos pareigūnai ir negalėjo būti įžeisti ar pažeminti.

5. Skunde tvirtinama, kad dėl policijos pareigūnų neteisėto fizinės prievartos panaudojimo V. K. buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Policijos pareigūnai jį daužė, laužė kojas, plėšė drabužius, draskė, o jis šaukė iš skausmo, tačiau policijos pareigūnai į tai nereagavo. Policijos pareigūnų buvo prašoma nustoti V. K. kankinti, tačiau į tokį prašymą nebuvo reaguojama. V. K. buvo paguldytas ant žemės, jo rankos buvo surakintos, o ant galvos užlipo pareigūnas ir ją spaudė. Policijos pareigūnai apeliantui užmovė ant galvos golfą bei jį suplėšė. Be to, policijos pareigūnai apeliantui neprisistatė, neinformavo, kad yra filmuojama, jie veikė nepatikrinę antstolių įgaliojimų. Antstolio dokumentai V. K. buvo parodyti po įsilaužimo į jo kambarį, anksčiau jokie dokumentai dėl iškeldinimo nebuvo parodyti.

6. V. K. teigia, kad P. S. negalėjo matyti, ar kambaryje yra peilis ir kirvis. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo yra matyti, kad tarpduryje stovi ir buto duris užtveria E. R.. Taigi P. S. tarnybiniame pranešime nurodoma tikrovės neatitinkanti informacija. Policijos pareigūnai V. K. neišreiškė jokių nurodymų pasitraukti nuo pavojingų daiktų.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog V. K. nebuvo agresyvus, jis bandė susisiekti su advokatu. Agresyvus buvo policijos pareigūnas E. R.. Nė vienas policijos pareigūnas V. K. neišreiškė reikalavimo nesipriešinti. Kita vertus, apeliantas ir nesipriešino, rankų nestangrino, policijos pareigūnui už racijos negriebė, tačiau saugojosi nuo pareigūnų smurtinių veiksmų.

8. Apelianto įsitikinimu, Institucijos vyresniojo tyrėjo nutarimas buvo priimtas neatskleidus įvykio esmės, paviršutiniškai ir vienpusiškai išnagrinėjus bylą. Šiame nutarime nenurodyta, kokio pareigūno reikalavimus V. K. atsisakė vykdyti. Pirmosios instancijos teisme policijos pareigūnai nepasakė, kuris davė kokius nors nurodymus V. K.. Taip pat nutarime nenurodyta, kokio pareigūno garbė ir orumas buvo pažeisti. Taigi kaltinimas yra nekonkretus, o tai pažeidžia V. K. teisę į gynybą.

9. Skunde nurodoma, kad Institucijos vyresniojo tyrėjo nutarimas buvo priimtas pagal administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, tačiau šis protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jame nenurodyta administracinio nusižengimo esmė.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo V. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį nepakeistą.

11. Atsiliepime tvirtinama, kad apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta jokių naujų esminių duomenų, kurie pirmosios instancijos teismui, priimant skundžiamą nutartį, nebūtų žinomi bei leistų suabejoti padarytomis išvadomis. Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

12. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ir V. K. atsikirtimas į Institucijos atstovo atsiliepimą, kuriame prašoma panaikinti teisės pažeidėjui paskirtą baudą. Atsikirtime aiškinama, kad policijos pareigūnai, kurie buvo apklausti kaip liudytojai, apie įvykį nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Policijos pareigūnų garbė ir orumas dėl V. K. veiksmų nebuvo pažeminti, e to, policijos pareigūnams nebuvo pasipriešinta. Atsikirtime tvirtinama, kad įvykio metu neteisėtai veikė tiek antstolio kontoros darbuotojai, tiek policijos pareigūnai, dėl ko žalos patyrė būtent asakomybėn patrauktas asmuo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

13. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 25 d. sprendimu už akių patenkino savivaldybės įmonės „V.“ ieškinį nutraukti su atsakovu J. A. 2001 m. lapkričio 8 d. sudarytą Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartį Nr. 5 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ir iškeldinti atsakovus J. A. ir V. K. su visu jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi, kuri palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, V. K. pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo atmestas. Konstatuotina, kad aptarti faktai leidžia daryti išvadą, jog apeliantui buvo žinoma, kad jis privalo išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), o to nepadarius, bus priverstinai iškeldintas. Šioje vietoje pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme liudytojai P. S. ir E. R. patvirtino, jog nagrinėjimo įvykio dieną antstolis ir jo darbuotojai V. K. paaiškino atvykimo ir buvimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priežastis, supažindino su dokumentais (b. l. 67, 69). Šią aplinkybę liudytojas P. S. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 16), kuriame užfiksuotų duomenų teisingumą jis patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 67). Taigi nekyla jokių abejonių, kad V. K. turėjo būti ir buvo žinoma bei suprantama, dėl kokių priežasčių antstolis ir jo darbuotojai atvyko į įvykio vietą.

14. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – PĮ) 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad vienas iš policijos uždavinių yra užtikrinti asmens, visuomenės saugumą ir viešąją tvarką. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 585 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją. PĮ 21 straipsnyje yra nustatyta, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Taigi nekyla jokių abejonių, kad nagrinėjamu atveju įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką įgyvendinant antstolio reikalavimus, turėjo teisę duoti nurodymus, kurie V. K. buvo privalomi.

15. Iš liudytojo P. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad, atvykus į įvykio vietą, V. K. buvo paprašyta išeiti iš buto ir leisti antstoliams dirbti savo darbą. V. K. kategoriškai atsisakė išeiti iš buto. Tuomet jis buvo priverstinai ištrauktas iš buto (b. l. 66). Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytojas nurodė ir savo tarnybiniame pranešime, kuriame užfiksuotų aplinkybių teisingumą, kaip jau minėta anksčiau, patvirtino pirmosios instancijos teisme. Iš liudytojo P. S. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog agresyvus asmuo išvarė antstolius, vykdančius iškeldinimą iš buto, ir užsirakino. Atvykus į įvykio vietą ir nuėjus prie buto durų, V. K. buvo pareikalauta išeiti iš buto. V. K. atsisakius vykdyti policijos pareigūnų reikalavimą, jis buvo įspėtas, kad bus panaudota fizinė jėga. V. K. nepaklusus policijos pareigūnų reikalavimams, prieš jį buvo panaudota fizinė prievarta, jis buvo ištemptas į bendro naudojimo koridorių bei paguldytas ant žemės, jam buvo uždėti antrankiai. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytojai E. R. bei D. R., kurie dalyvavo įvykyje ir buvo apklausti pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai.

16. Iš liudytojo E. R. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad, nuvykus į įvykio vietą, jam ir kolegai buvo paaiškinta, jog antstolio darbuotojus iš buto išvarė kirviu ginkluotas vyras. Sulaukus dar vieno policijos ekipažo, buvo nueita prie buto. V. K. atidarė buto duris, šone prie durų buvo matyti kirvis, o ant stalčiaus viršaus padėtas peilis. V. K. buvo paprašyta išeiti į koridorių, tačiau šis nevykdė reikalavimų, tapo vis agresyvesnis. Tuomet, V. K. ištiesus ranką į priekį, buvo už jos sugriebta ir teisės pažeidėją bandoma ištempti į koridorių. Galiausiai asmuo buvo sulaikytas, jam uždėti antrankiai (b. l. 69). Liudytojas D. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pagal antstolio gautą pranešimą atvyko į įvykio vietą. Atvykus į įvykio vietą, buvo paaiškinta, kad vyras nevykdo reikalavimų išsikelti iš buto, yra agresyvus, išvarė antstolį ir jo darbuotojus iš buto, rankoje turi peilį. D. R. su kolege išsikvietė pastiprinimą. Atvyko policijos pareigūnai P. S. ir E. R., kurie viską ir aiškinosi su V. K.. V. K. nevykdė minėtų policijos pareigūnų reikalavimų išeiti iš buto, buvo užsibarikadavęs, šalia buvo kirvis. Galiausiai asmuo iš buto buvo išvestas su antrankiais (b. l. 94). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti aptartais, tarpusavyje sutampančiais liudytojų parodymais, tuo labiau, kad juos patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas.

17. Iš vaizdo įrašo 2022_1228_105440_001 V. K., advokatas G. A. P..mp4 matyti ir girdėti, kaip policijos pareigūnai, atėję prie buto durų ir jas atidarius, paprašo V. K. išeiti į koridorių. V. K. nevykdant policijos pareigūnų reikalavimų, jis yra įspėjamas, kad bus panaudota fizinė jėga. Vis tik V. K. ir toliau nevykdo policijos pareigūnų nurodymų bei neišeina iš buto. Vėliau, kaip galima suprasti iš vaizdo įrašo, vyksta grumtynės tarp policijos pareigūnų ir apelianto, kol galiausiai matyti, kaip V. K. yra paguldomas ant žemės koridoriuje, jam uždedami antrankiai. Atsižvelgęs į visa, kas buvo aptarta ankščiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog V. K. sąmoningai nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų išeiti iš buto, kurie jam buvo privalomi. Tokiu būdu V. K. Institucijos vyresniojo tyrėjo 2023 m. kovo 7 d. nutarimu teisėtai ir pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

18. Iš P. S. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad šalia V. K. siaurame koridoriuje ant spintelės gulėjo peilis, o ant grindų buvo pastatytas kirvis, į kuriuos administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuolat žiūrėjo. Pirmosios instancijos teisme liudytojas P. S. paaiškino, kad jis asmeniškai kirvio nematė, matė tik, kaip jo kolega kirvį patraukė į šoną (b. l. 67). Kaip jau buvo nustatyta anksčiau, liudytojai E. R. ir D. R. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad kirvis buvo. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, priešingai nei tvirtina apeliantas, nėra pagrindo daryti išvadą, jog liudytojo P. S. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės.

19. Administracinio nusižengimo byloje esančiose nuotraukose, kurias pateikė apeliantas ir kurios buvo darytos praėjus nedaug laiko po įvykio, t. y., 2022 m. gruodžio 30 d., yra užfiksuoti V. K. veido sužalojimai. Iš specialisto išvados Nr. G 267/2023 (01) matyti, kad, ištyrus V. K. VŠĮ Antakalnio poliklinikos 2022 m. gruodžio 29 d. asmens apžiūros medicininį dokumentą, V. K. buvo nustatyta – kairio smilkinio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių aptinimu, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, kairės rankos trečiame piršte, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku ir/ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš byloje esančio vaizdo įrašo 2022_1228_105440_002 V. K., advokatas G. A. P.mp4 matyti, kad apeliantą sodinant į automobilį jo viršutinė rūbo dalis yra suplyšusi ties pečių linija. Taigi aptartos aplinkybės iš dalies patvirtina, kad V. K. įvykio metu galėjo būti sužalotas, įvykio metu buvo suplėšytas jo dėvėtas rūbas. Vis tik tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl šių padarinių atsiradimo yra kaltas pats apeliantas.

20. Kaip jau buvo nustatyta anksčiau, V. K. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, elgėsi agresyviai, dėl šios priežasties savo funkcijas atliekantys pareigūnai prieš apeliantą panaudojo fizinę prievartą. Liudytojas E. R. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad sulaikymo metu V. K. priešinosi, stangrino rankas, buvo agresyvus (b. l. 69). Iš liudytojo P. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad V. K. sulaikymo metu stangrino rankas, neleido uždėti antrankių. Iš byloje esančio vaizdo įrašo 2022_1228_105440_001 V. K., advokatas G. A. P.mp4 turinio nustatyta, kad sulaikant V. K. kurį laiką tarp jo ir policijos pareigūnų vyko grumtynės, vėliau apeliantas buvo paguldytas ir prispaustas prie žemės, jam uždėti antrankiai. Taigi atsižvelgus į tai, kas aptarta, konstatuotina, kad policijos pareigūnai veikė savo įgaliojimų ribose, o fizinę jėgą privalėjo naudoti dėl paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neteisėtų veiksmų. Kita vertus, šioje vietoje apeliacinis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo 2022_1228_105440_002 V. K., advokatas G. A. P.mp4 matyti, kaip apeliantas trumpai atsisuka į kamerą ir bendrauja su policijos pareigūnu (vaizdo įrašo laikas 02.25). Akivaizdžių sužalojimų ant V. K. veido, o būtent kairio smilkinio srityje nesimato. Taigi kyla pagrįstų abejonių, ar V. K. nurodyti ir specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai tikrai buvo padaryti įvykio metu.

21. Liudytojas D. R. pirmosios instancijos teisme negalėjo pasakyti, ar V. K. vartojo necenzūrinius žodžius, ar kuris nors pareigūnas buvo įžeistas (b. l. 94). Liudytojas E. R. pirmosios instancijos teisme taip pat neprisiminė, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jo ir kolegos atžvilgiu vartojo kažkokius žodžius (b. l. 69). Vis tik faktas, kad, praėjus nemažam laiko tarpui nuo įvykio, pirmosios instancijos teisme minėti liudytojai negalėjo nurodyti, ar apeliantas juos įžeidinėjo, niekaip nepaneigia V. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.

22. Kaip jau nurodyta anksčiau, liudytojas P. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad, įvykis vyko taip, kaip surašyta jo tarnybiniame pranešime. Jei tarnybiniame pranešime parašyta, kad V. K. juos įžeidinėjo, vadinasi taip ir buvo (b. l. 67). Iš liudytojo P. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad V. K. elgėsi nepagarbiai, įžeidinėjo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo 2022_1228_105440_002 V. K., advokatas G. A. P.mp4 girdėti, kaip sulaikytas ir paguldytas ant žemės V. K., kreipdamasis į policijos pareigūnus, vartoja necenzūrinius bei įžeidžiančius, neigiamai apibūdinančius asmens intelektinius gebėjimus, žodžius. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad necenzūriniai bei įžeidžiantys žodžiai yra nukreipti būtent į policijos pareigūnus, atliekančius savo tarnybines funkcijas. Aplinkybė, kad policijos pareigūnai į tokį elgesį nereaguoja, netinkamo elgesio su jais nesureikšmino, nešalina teisės pažeidėjo atsakomybės. Tuo pačiu pastebėtina tai, kad liudytojas P. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nėra malonu, kai asmuo be jokios priežasties išvadina savo pareigas atliekančius policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais (b. l. 67). Atsižvelgus į visa, kas buvo aptarta, apeliacinis instancijos teismas konstatuoja, kad, be jokios abejonės, V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.

23. Iš byloje esančio vaizdo įrašo 2022_1228_105440_002 V. K., advokatas G. A. P.mp4 (vaizdo įrašo laikas 02.50) matyti, kaip policijos pareigūnas tuo metu, kai V. K. yra sodinamas į tarnybinį automobilį, nurodo, kad viskas yra filmuojama ir įrašoma. Taigi nekyla abejonių, kad apeliantas iš karto nebuvo informuotas apie tai, jog yra daromas įvykio vaizdo įrašas. Vis tik šis faktas nekeičia nagrinėjamos situacijos vertinimo. Asmuo turi vykdyti jam duotus policijos pareigūnų nurodymus, kurie jam yra privalomi, bei elgtis tinkamai nepriklausomai nuo to, ar yra daromas vaizdo ir garso įrašas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš vaizdo įrašo 2022_1228_105440_001 V. K., advokatas G. A. P.mp4 matyti, kaip prie V. K. gyvenamo butų durų atėję pareigūnai, atsidarius durims prisistato „policija“, jie dėvi tarnybinę uniformą. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, akivaizdu, kad jis turėjo suprasti ir suprato, jog bendrauja su policijos pareigūnais, kurių nurodymus privalo vykdyti.

24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teiginiais, kad šioje byloje surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinys neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole buvo aiškiai apibrėžtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, taip pat V. K. kaltinimas buvo suformuluotas konkrečiai, nurodant, kokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje, bei kaip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokole bei Institucijos vyresniojo tyrėjo 2023 m. kovo 7 d. nutarime nebuvo įvardinti konkretūs policijos pareigūnai, t. y., nenurodyti jų vardai ir pavardės, kurių reikalavimai nebuvo vykdomi bei į kuriuos buvo nukreipti įžeidimai, nereiškia, kad kaltinimas yra neaiškus, o minėtų dokumentų turinys neatitinka įstatyme jiems keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad V. K. suprato, kuo yra kaltinimas, ir turėjo galimybes įstatyme nustatyta tvarka naudotis savo teise į gynybą, kuria proceso metu aktyviai ir naudojosi.

25. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakys dėl apeliaciniame skunde nurodomų teiginių, jog policijos pareigūnai neišsakė apeliantui reikalavimų pasitraukti nuo konkrečių daiktų ir nesipriešinti. Paminėtos aplinkybės V. K. nebuvo inkriminuojamos ir jis už tokių reikalavimų nevykdymą nebuvo patraukas administracinėn atsakomybėn. Taigi jos neturi jokios reikšmės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų vertinimui pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

26. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog V. K. apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.