Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų P. L., S. L. ir P. L. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. L., P. L., P. L., Z. N., A. B., J. L., P. L., A. L., V. L., G. O., R. M., D. A., Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, P. L., A. B., S. L., P. L., Z. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. L., P. L., A. L., J. L., V. L., D. A., G. O., Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, P. L., A. B., S. L., P. L., Z. N. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jų tėvai P. L. ir A. L. iki mirties nuosavybės teise valdė bendrai savo pačių sukurtą nekilnojamąjį turtą: medinį gyvenamąjį namą, tvartą, vasarnamį, garažą ir daržinę, esančius (duomenys neskelbtini) k., Mažeikių r.; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškimą pateikę suinteresuoti asmenys bei suinteresuoti asmenys P. L., A. B., G. O., R. M., S. L., J. L., P. L., Z. N., S. L., P. L., A. L., V. L., D. A. faktiškai pradėdami valdyti yra priėmę savo mirusių tėvų P. L. ir A. L. palikimą, kurį sudaro 17,7500 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Mažeikų r., ir statiniai: medinis gyvenamasis namas, tvartas, vasarnamis, garažas ir daržinė, esantys (duomenys neskelbtini) k., Mažeikų r.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Kai S. L. sukūrė savo šeimą, tėvams leidus, jis apsigyveno kitame namo gale. Jis tvarkė visiškai atskirą nuo tėvų savo šeimos ūkį, gyveno atskirai nuo tėvų, ne bendruose kambariuose, neturėjo su jais bendrų finansų. Nors S. ir gyveno su tėvais viename name, bet nei tėvas, o po jo mirties ir mama, jam testamento nepaliko, o tai reiškia, kad ir tėvai norėjo, kad jų palikimas atitektų visiems jų vaikams lygiomis dalimis. Teismas aplamai neanalizavo suinteresuotų asmenų pateiktų įrodymų apie tai, kad jie 6 mėnesių laikotarpyje po tėvo mirties jo palikimą priėmė kartu su motina. Teismas nagrinėjo tik palikimo priėmimo faktą, neatsižvelgdamas į tai, kada tas palikimo valdymo faktas prasidėjo. Civilinėje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad suinteresuoti asmenys savo aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti po tėvo mirties atsiradusį palikimą, ir nėra nustatyta duomenų, kad kuris nors iš jų būtų atsisakęs palikimo kito naudai. Apie tai, kad suinteresuotas asmuo P. L., S. L., P. L. priėmė tėvo palikimą, liudija ne tik jų pačių parodymai, kurie nebuvo paneigti bylos nagrinėjimo metu, bet ir buvo patvirtinti kitų proceso dalyvių. Po mamos mirties niekas iš jos vaikų į notarų biurą nesikreipė, nors jos palikimas buvo priimtas S. L., P. L., P. L., S. L.. Kiti suinteresuoti asmenys aktyvių veiksmų dėl jos palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jos turtą valdyti neparodė. Kaip matyti iš teismo sprendimo, visas teismo dėmesys buvo nukreiptas į tai, ar pareiškėjas S. L. vykdė ūkinę veiklą tėvų ūkyje po tėvo, o vėliau ir motinos mirties, o ne į terminą, per kurį tas palikimas turėjo būti priimtas. Visi įrodymai, kuriais teismas grindė savo išvadas, tenkindamas pareiškėjo prašymą, yra susiję su pareiškėjo S. L. veiksmais, atliktais jau po to, kai pasibaigė įstatymo nustatytas šešių mėnesių terminas palikimui priimti, todėl jie negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme. Tėvas P. L. mirė 1999-11-25, tai reiškia, kad S. turėjo priimti jo palikimą per 6 mėnesius, jokių šienavimų dar nebuvo, mama mirė 2005-02-26, jos palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius, per nustatytą terminą S. L. jokių aktyvių veiksmų dėl tėvų palikimo priėmimo per šį laikotarpį nepadarė. Apeliantų veiksmai po palikimo atsiradimo (pvz., miško kirtimas, rąstų vežimas, miško valymas, arklio pirkimas ūkiui, medžių genėjimas, ūkio technikos pirkimas ūkiui apdirbti, skardos daržinės remontui pirkimas, tvoros remontas, kiti pastatų remonto paruošimo darbai, dokumentų atsiėmimas iš žemėtvarkos skyriaus mirus tėvui, ir kiti veiksmai) liudija, kad apeliantai priėmė tėvo ir motinos palikimą, faktiškai pradėję jų turtą valdyti. Tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1999 m. lapkričio 25 dieną, mirus pareiškėjo tėvui P. L., pareiškėjas S. L. su savo šeima ir motina A. L. liko gyventi name su priklausiniais (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajone. Po P. L. mirties į notarų biurą įstatyminiai įpėdiniai S. L., S. L., P. L., P. L., Z. N., A. B., J. L., P. L., A. L., V. L., G. O., R. M., D. A. dėl palikėjo turto dalies priėmimo nesikreipė. 2005 m. vasario 26 dieną mirė pareiškėjo S. L. ir suinteresuotų asmenų mama A. L.. Po mamos mirties minėtoje namų valdoje toliau gyveno pareiškėjas, S. L., kuris rūpinosi ūkiu, prižiūrėjo žemę, augino daržoves gyvulius, o jo sutuoktinė yra deklaravusi pasėlius. Po motinos mirties įstatyminiai įpėdiniai taip pat nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.

Suinteresuoti asmenys pareiškimu, kurį pasirašė P. L., A. B., G. O., R. M., S. L., P. L., J. L., P. L., Z. N. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškimą pateikę suinteresuoti asmenys P. L., A. B., G. O., R. M., S. L., J. L., P. L., Z. N. bei kiti broliai ir seserys – S. L., P. L., A. L., V. L., D. A. faktiškai pradėdami valdyti yra priėmę savo mirusių tėvų P. L. ir A. L. palikimą, kurį sudaro 17,500 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bei gyvenamąjį namą, tvartą, vasarnamį, garažą ir daržinę. Nurodė, kad mirus tėvui visi vaikai susitarė, kad palikimas atiteks jiems visiems. Taip pat buvo nutarta leisti pareiškėjui S. L. apsigyventi tėvų namuose, kur jis gyvena iki šiol. Po motinos mirties, jos vaikai t.y. visi suinteresuoti asmenys rūpinosi tėvų sodyba, dažnai visi joje susirinkdavo, surinkdavo pinigus būtiniausioms gyvenamojo namo remonto darbams (tomas I, b.l. 84-87, 101-104). G. O., R. M. ir J. L. pareiškimais (tomas II, b.l. 7, 10, 62) prašo atiliepimą į S. L. pareiškimą bei pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, laikyti nepagrįstais, neatitinkančiais tikrovės ir priimti teismo sprendimą – tenkinti pareiškėjo S. L. pareiškimą. Nurodė, kad atsiliepimą į S. L. pareiškimą, tiek pareiškimą pasirašytą 2008 03 12 pasirašė nesusipažinę su jų turiniu, o kai susipažino nesutinka su atsiliepime bei pareiškime nurodytais teiginiais. Kiti suinteresuoti asmenys P. L., A. L., V. L., D. A. prašė patenkinti pareiškėjo S. L. pareiškimą, o P. L., A. B., S. L., P. L., Z. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Nurodė, kad po tėvų mirties jokio vaikų susirinkimo nebuvo, nieko nesitarė, jokių tėvų palikimo išsaugojimo neaptarinėjo. Nurodė, kad pareiškėjas S. L. su savo šeima gyveno tėvų namuose, ir po laidotuvių liko gyventi tėvų namuose. Į tėvų palikimą nei vienas nepretendavo ir nieko apie tai nekalbėjo. Visi suprato ir jiems nekėlė jokių abejonių, kad po tėvų mirties likusį turtą priėmė faktiniu valdymų jų brolis S. L..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūra, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teises. Vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civ. bylos 3K-3-7/2001; 3K-3-442/2001 ir kt.)

Bylos duomenų analizė suteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, turėjo pagrindo konstatuoti, kad po pareiškėjo mamos mirties, S. L. priėmė palikimą, nes pradėjo jį faktiškai valdyti.

Suinteresuoti asmenys S. L., P. L., P. L., A. B., Z. N. faktiškai paėmę po kelis asmeninius velionių P. ir A. L. daiktus, nelaikytini priėmę palikimą, nes jie neatliko jokių veiksmų, rodančių rūpinimąsi paveldimu turtu. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis; CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tačiau ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdi­niams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje pali­kimo priėmimu nelaikoma palikėjų drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovano­jimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių. Toks daiktų paėmimas nelai­komas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo tei­sėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t.y. nesaugojo turto, nesirū­pino juo ir pan.). Tuo labiau, tėvams iki mirties priklausiusių asmeninių daiktų parsigabenimą iš jų gyvenamosios vietos nelaikomas palikimo priėmimu.

Palikimo priėmimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo pri­ėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iš­reiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Suinteresuoti asmenys S. L., P. L., P. L., Z. N., A. B. tokių įrodymų teismui nepateikė. 1964 m. CK 574 straipsnyje ir 2000 m. CK 5.14 straipsnyje nustatyta speciali įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų pa­veldėjimo pagal įstatymą tvarka. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad įprastinio namų apstatymo ir apy­vokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, kurie gyveno kartu su palikėjų iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus, nepaisant to, kurios eilės įstatyminiai įpėdiniai jie yra ir kokia jų pa­veldima dalis. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad po P. L. mirties jo daiktai liko ūkyje ir jais naudojosi jo sutuoktinė A. L. bei kartu gyvenusio sūnaus S. L. šeimos nariai, o mirus A. L. palikėjų daiktais disponavo jų sūnus S. L., šioje byloje pareiš­kėjas, kuris neprieštaravo, kad dalį daiktų pasiimtų suinteresuoti asmenys tėvams atminti. Suinteresuoti asmenys negyveno kartu su palikėjais, taigi jie negalėjo paveldėti įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų. Tačiau byloje nustatyta, kad po palikėjų mirties jie paėmė kai kuriuos asmeninius ir namų apyvokos daiktus, kuriuos leido paimti kartu su palikėjų P. L. gyvenę motina A. L. ir suinteresuotų asmenų brolis S. L., o vėliau, po palikėjos A. L. mir­ties tik S. L.. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad valdymą ir disponavimą palikėjų daik­tais įgyvendino S. L., kuris naudojasi P. ir A. L. nekil­nojamuoju turtu, t.y. gyvenamajame name gyvena, remontuoja pastatus, investavo savo lėšas į pas­tatų atnaujinimą taip pat naudojasi žemės sklypu. Pareiškėjas S. L. elgiasi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą, o ne suinteresuoti asmenys S. L., P. L., P. L., Z. N., A. B.. Suinteresuotiems asmenims buvo žinoma, jog mirusiems tėvui ir motinai priklausė žemės sklypas, pastatai, tačiau net ir gavę dalį mirusiųjų daiktų, suinteresuoti asmenys nei per CK 5.50 str. 3 d. nustatytą terminą, nei vėliau ne tik nepateikė notarui pareiškimo apie palikimo priė­mimą, bet ir neatliko jokių aktyvių veiksmų savo teisei realizuoti, iš kurių galima būtų daryti išvadą apie jų valią, nukreiptą likusį palikėjų turtą ar jo dalį paversti savo nuosavybe ar bent kokiu kitu bū­du kitiems įpėdiniams duoti suprasti, kad jie pageidauja perimti mirusiesiems priklausiusį turtą ar jo dalį, ar kitaip įgyvendinti savo teises į jiems tenkančią palikimo dalį.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Atmetant apeliacinį skundą, iš apeliantų - P. L., S. L. ir P. L. priteistinos pareiškėjui S. L., jo turėtos bylinėjimosi išlaidos - vienas tūkstantis septyni šimtai litų (CPK 98 str.), bei penkiasdešimt penki litai valstybei, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 2 d.3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. pirmos dalies pirmu punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš P. L. (a/k (duomenys neskelbtini) S. L. (a/k (duomenys neskelbtini) P. L. (a/k (duomenys neskelbtini) po 566,66 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt šešis litus 66 centus) S. L. (a/k (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš P. L., S. L. ir P. L. po 18,33 Lt (aštuoniolika litų 33 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, valstybei.