- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- A5.-5157-935/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02574-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- M. G.
- Kategorijos
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Justui Valaskevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Italijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „S. B. L.“ direktoriumi, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G., būdamas baustas Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, būdamas UAB „S. B. L.“ direktoriumi, nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. leido V. Z. dirbti pardavėjos-konsultantės pareigose parduotuvėje „I.“, esančioje PC „Akropolis“, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, su ja nesudaręs darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie V. Z. darbo pradžią, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Šiais veiksmais M. G. padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdžio metu M. G. prisipažino padaręs pažeidimą. Jis nurodė, jog, kai asmuo pradeda dirbti įmonėje, yra pranešama įdarbinimo agentūrai, kad ši asmenį įregistruotų Sodra sistemoje. Įdarbinamo asmens yra prašoma nurodyti savo banko sąskaitos numerį. Kai buvo įdarbinta V. Z., ji neturėjo banko sąskaitos, todėl parduotuvės vadybininkė V. R. nusprendė palaukti, kol V. Z. atsidarys banko sąskaitą, ir tuomet ruošėsi nusiųsti informaciją biurui. Kai vyko patikrinimas, V. Z. nebuvo įdarbinta, nes nebuvo pateikusi informacijos apie savo banko sąskaitą. V. Z. parduotuvėje dirbo asistente nuo 2017 m. liepos 26 d. ir ta diena buvo įrašyta į parduotuvės darbotvarkę. M. G. teigė, jog sužinojo, kad V. Z. pradėjo dirbti parduotuvėje po patikrinimo, t. y. 2017 m. rugpjūčio 1 d. Į darbą asmenį priima V. R., kuri yra parduotuvės vadybininkė, tačiau sutartis su darbuotojais pasirašo jis. V. R. pranešė apie V. Z. 2017 m. rugpjūčio 1 d., po patikrinimo. Po Darbo inspekcijos atstovų vizito iš karto paskambino V. R. ir pasakė, kad įvyko tokia situacija, jog nebuvo įdarbintas asmuo, nes trūko sąskaitos. Sąskaita reikalinga, kad asmeniui būtų galima mokėti atlyginimą. Ši informacija taip pat reikalinga formoje, kur yra nurodoma visa informacija apie naujai įdarbintą darbuotoją, t. y. adresas, banko sąskaita ir tokia informacija siunčiama Sodra. M. G. nurodė, jog jis sprendžia, kiek darbuotojų reikia konkrečioje parduotuvėje. Šiuo atveju buvo nuspręsta, kad toje parduotuvėje reikia šešių darbuotojų. Greičiausiai tuo metu parduotuvėje dirbo penkios darbuotojos, o viena norėjo išeiti, todėl V. R. nusprendė ieškoti naujo darbuotojo. Pagal įprastą procedūrą jis turėjo būti informuojamas apie naujai įsidarbinusius darbuotojus, nes turi pasirašyti su jais sutartį. Šiuo metu įmonėje pakeitė įdarbinimo tvarką, kad panašūs atvejai nepasikartotų. Asmuo gali pradėti dirbti tik tuomet, kai visi reikiami dokumentai yra sutvarkomi ir konkrečios parduotuvės vadovui yra pranešama, jog naujas darbuotojas gali pradėti dribti.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. R. parodė, kad V. Z. dirbo parduotuvėje‚ esančioje PC „Akropolis“. Ji salėje bendravo su žmonėmis, tvarkė drabužius. Su darbuotoja nebuvo sudaryta darbo sutartis, kadangi ji neturėjo banko sąskaitos. Už sutarties sudarymą yra atsakingas Italijos ofisas, darbo sutartį su darbuotojais pasirašo vadovas M. G.. Tuo metu visus reikalus, susijusius su darbo sutartimis, tvarkė A. T., kuriai ji pranešė apie naują darbuotoją. V. Z. į parduotuvę atėjo ir pradėjo dirbti nuo 2017 m. liepos 25 d. Darbo sutartį gavo tik tada, kai Darbo inspekcijos pareigūnai atliko patikrinimą. Apie naują darbuotoją Sodra taip pat praneša Italijos ofiso darbuotojai.
Teismo posėdžio metu V. Z. parodė, kad vasarą ieškojo darbo, buvo įdarbinta pardavėja-konsultante, padirbo apie savaitę laiko, gal daugiau. Iš pradžių dvi dienas buvo apmokymai, o vėliau pradėjo dirbti parduotuvėje, esančioje PC „Akropolis“. Darbo sutartis nebuvo sudaryta, nes jai buvo nurodyta, kad reikia surinkti visus duomenis ir tik tuomet bus sudaryta darbo sutartis. Darbo inspekcijos darbuotojų patikrinimo metu darbo sutarties neturėjo. Įsidarbinant jos prašė Sodra numerio, banko sąskaitos numerio. Darbo sutartį pasirašė tik po Darbo inspekcijos patikrinimo.
Tyrimo metu M. G. parodė, kad viskas nutiko dėl darbuotojos kaltės. V. Z. įmonėje pradėjo dirbti 2017 m. liepos 26 d. Parduotuvės vadybininkė V. R. turi atsiųsti visą informaciją apie naujus darbuotojus į biurą, kad būtų galima paruošti darbo sutartį ir nedelsiant užregistruoti Sodra. V. R. neatsiuntė informacijos, kadangi V. Z. nebuvo atsidariusi banko sąskaitos. V. Z. 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsidarė banko sąskaitą ir V. R. atsiuntė informaciją apie naują darbuotoją. Tą pačią dieną darbo sutartis buvo paruošta ir pasirašyta. Registravimas Sodra taip pat buvo padarytas. Visi įmonės darbuotojai yra visada registruojami, turi darbo sutartis, mokami visi mokesčiai. (b. l. 2-5)
Iš V. R. paaiškinimo matyti, kad V. Z. dirba be darbo sutarties, nes šiuo metu ji dar neparuošta, yra daroma. V. Z. pradėjo dirbti nuo 2017 m. liepos 27 d., o liepos 26 d. buvo apmokoma. V. Z. dirba pardavėja-konsultante, bendrauja su klientais, dėlioja prekes. Vadovas M. G. dėl naujos darbuotojos yra informuotas. (b. l. 10)
Iš V. Z. paaiškinimo matyti, kad parduotuvėje „I.“ pardavėja dirba ketvirta diena po 8 valandas slenkančiu grafiku. Darbą rado pagal skelbimą, darbo sutarties dar nepasirašė. Dėl darbo tarėsi su parduotuvės skyrių vedėja. Dirbdama aptarnauja klientus, tvarko salę, dirba su kasa. Darbo sutarties pasirašymui tvarko dokumentus. Šiuo metu jai yra bandomasis laikotarpis, jeigu tiks, bus įdarbinta. (b. l. 9)
Iš tyrimo veiksmų protokolo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d., nuo 13.40 val. iki 13.55 val. Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriai patikrino UAB „S. B. L.“ parduotuvę „I.“, esančią Ozo g. 25, Vilniuje. Buvo nustatyta, kad parduotuvėje dirbo V. Z. nuo 2017 m. liepos 27 d., kurios nebuvo apdraustųjų sąraše. (b. l. 6)
Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriai pagal anoniminį pranešimą dėl galimo nelegalaus darbo patikrino UAB „S. B. L.“. Parduotuvėje „I.“ 2017 m. rugpjūčio 1 d., apie 13.40 val., buvo rastos dirbančios V. R. ir V. Z.. Abi nurodė, kad dirba UAB „S. B. L.“. Patikrinus Sodra informacinę sistemą, V. Z. įmonės apdraustųjų sąraše nebuvo. V. Z. nurodė, kad dirba ketvirta diena po 8 valandas slenkančiu grafiku, darbo sutarties dar nesudarė, dėl darbo tarėsi su parduotuvės skyriaus vedėja. V. R. patvirtino, jog V. Z. dirba nuo 2017 m. liepos 27 d. be darbo sutarties, kadangi ji dar neparuošta, įmonės vadovas M. G. informuotas dėl naujo darbuotojo. M. G. patvirtino, kad V. Z. įmonėje pradėjo dirbti nuo 2017 m. liepos 26 d., tačiau darbo sutartis pasirašyta tik po inspektorių apsilankymo dėl parduotuvės vadybininkės neapdairumo. Jis taip pat nurodė, kad iki šiol niekam nėra suteikęs įgaliojimų pasirašyti darbo sutartis su darbuotojais. (b. l. 7-8)
Iš VSDFV informacinės sistemos matyti, kad Darbo inspekcijos inspektorių patikrinimo metu, t. y., 2017 m. rugpjūčio 1 d., tarp UAB „S. B. L.“ apdraustų asmenų V. Z. nebuvo. (b. l. 11)
Iš darbo grafiko matyti, kad V. Z. parduotuvėje dirbo 2017 m. liepos 26-28, 30 dienomis, rugpjūčio 1-3 dienomis. (b. l. 13, 15, 22)
Iš darbo sutarties, sudarytos 2017 m. liepos 26 d. tarp UAB „S. B. L.“ direktoriaus M. G. ir V. Z., matyti, kad V. Z. buvo įdarbinta pardavėja įmonės parduotuvėje, esančioje Vilniuje, nuo 2017 m. liepos 26 d. Darbuotojai mokamas 400 Eur darbo užmokestis, atskaičius mokesčius. Darbo sutartis pasirašyta įmonės direktoriaus M. G. ir V. Z.. (b. l. 18-20)
Iš VSDFV Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad UAB „S. B. L.“ VSDFV Vilniaus skyriui 2017 m. liepos 25 d. 1-SD pranešimą Nr. 2016-139 apie apdraustosios V. Z. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2017 m. liepos 26 d. pateikė per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2017 m. rugpjūčio 2 d. 10.11 val. saugiu elektroniniu parašu, pranešimą pasirašė įgaliotas asmuo D. A. (b. l. 23)
Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad UAB „S. B. L.“ vadovas yra M. G.. (b. l. 24)
Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarimo matyti, kad M. G. baustas 1000 Eur bauda dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo. (b. l. 25-27)
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą
Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).
Byloje nekilo ginčo dėl to, kad V. Z. dirbo UAB „S. B. L.“ priklausančioje parduotuvėje „I.“, esančioje Ozo g. 25, Vilniuje, apie ją VSDFV nepranešus prieš vieną darbo dieną bei nesudarius darbo sutarties. Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo tiek teismo posėdžio metu, tiek tyrimo metu minėtus faktus įrodo liudytojų V. Z., V. R. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, kiti byloje surinkti ir anksčiau aptarti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais. Teismo posėdžio metu V. Z. parodė, kad dirbo parduotuvėje „I.“ pardavėja-konsultante, darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta. Su ja darbo sutartis buvo sudaryta po Darbo inspekcijos patikrinimo. Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos V. Z. rašytiniame paaiškinime, kuriame ji nurodė, jog parduotuvėje dirba jau ketvirta diena, aptarnauja klientus, tvarko salę, dirba su kasa, darbo sutartis nėra su ja sudaryta. Analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė ir patikrinimą atlikusiems Darbo inspekcijos darbuotojams. V. Z. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, jos paaiškinime užfiksuotus duomenis teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja V. R.. Liudytoja teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. Z. dirbo parduotuvėje „I.“, bendravo su žmonėmis, tvarkė drabužius, darbo sutartis su darbuotoja buvo pasirašyta tik tuomet, kai parduotuvės atėjo tikrinti Darbo inspekcijos pareigūnai. Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos rašytiniame paaiškinime aplinkybės nurodytos teisingai. V. R. paaiškinime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad V. Z. parduotuvėje 2017 m. liepos 26 d. buvo apmokoma, pradėjo dirbti kitą dieną, su ja darbo sutartis nebuvo sudaryta. Analogiškas aplinkybes V. R. nurodė patikrinimą atlikusiems Darbo inspekcijos pareigūnams. Be aptartų įrodymų M. G. kaltę taip pat įrodo duomenys, užfiksuoti tyrimo veiksmų protokole, nelegalaus tyrimo darbo akte. Tiek iš tyrimo veiksmų protokolo, tiek iš nelegalaus tyrimo akto matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. atlikus UAB „S. B. L.“ priklausančioje parduotuvės „I.“ patikrinimą nustatyta, jog įmonėje be darbo sutarties dirbo V. Z., apie ją nebuvo pranešta VSDFV. Darbo grafikas ir darbo sutartis patvirtina, kad V. Z. įmonėje pradėjo dirbti nuo 2017 m. liepos 26 d. VSDFV išrašai patvirtina, kad apie naują darbuotoją – V. Z. VSDFV įmonė pranešė tik 2017 m. rugpjūčio 2 d., t.y., po Darbo inspekcijos patikrinimo. Taigi aptartos aplinkybės visiškai patvirtina, kad tarp V. Z. ir UAB „S. B. L.“ buvo susiklostę darbo santykiai: V. Z. atliko darbines funkcijas (parduotuvėje „I.“ aptarnavo klientus, tvarkė salę, dirbo su kasa), jai už tai turėjo būti mokamas sutartas atlyginimas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį atsakomybėn yra traukiamas darbdavys arba atsakingas asmuo. UAB „S. B. L.“ vadovas yra M. G., todėl būtent jis, būdamas įmonės vadovu, turėjo imtis veiksmų, kad būtų tinkamai įforminti darbo santykiai su nauju darbuotoju. Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. G. tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu su nusižengimu sutiko, tuo pačiu jis tvirtino, kad su darbuotoja nebuvo sudaryta darbo sutartis, apie ją nepranešta VSDFV dėl V. R. kaltės. Vis tik teismas konstatuoja, kad tai nešalina M. G. atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Taigi būtent bendrovės direktorius privalo užtikrinti, jog įmonės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio straipsnio 2 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju M. G. buvo atsakingas už bendrovės darbo organizavimą, tačiau netinkamai vykdė šią savo pareigą, t. y. neužtikrino, jog darbuotojai būtų leista dirbti tik su ja sudarius darbo sutartį bei apie jos įdarbinimą pranešus VSDFV. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad M. G. būtų įgaliojęs kitą asmenį, kuris būtų galėjas spręsti klausimus, susijusius su asmens įdarbinimu įmonėje. Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad apie naują darbuotoją prieš jai pradedant dirbti buvo pranešta tuo metu atsakingam asmeniui A. T., Italijos ofiso darbuotojai praneša apie naują darbuotoją VSDFV, o darbo sutartį pasirašo tik įmonės vadovas. Analogiškas aplinkybes V. R. nurodė ir savo paaiškinime tyrimo metu bei Darbo inspekcijos pareigūnams. Be to, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino, kad A. T. buvo atsakinga už parduotuvių „I.“ patikrinimus, ji kartais vykdavo į parduotuves pažiūrėti, ar viskas vyksta pagal taisykles, darbo sutarčių pasirašyti nieko nėra įgaliojęs, šias sutartis pasirašo tik jis. Taigi teismas konstatuoja, kad M. G. kaip įmonės vadovas turėjo užtikrinti, kad įmonėje asmenys dirbtu legaliai, nustatyti tokią tvarką, kad su darbuotojais laiku būtų sudaromos darbo sutartys bei apie daro santykių atsiradimą pranešta valstybės institucijoms. Be to, teismas šioje vietoje pažymi, kad M. G. ne pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, taigi teismas konstatuoja, kad įmonė ne pirmą kartą susiduria su netinkama naujų darbuotojų įdarbinimo praktika, todėl vadovas turėjo imtis priemonių spręsti įmonėje kylančias problemas. Teismas taip pat konstatuoja, kad M. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, kadangi M. G. 2017 m. liepos 3 d. jau buvo baustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Taigi teismas atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad M. G. leido V. Z. jo vadovaujamoje įmonėje dirbti nelegaliai.
M. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl pažeidimo prisipažino ir gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, t. y., administracinė nuobauda švelninama arba iš viso neskiriama, gali būti tik išskirtiniais atvejais, t. y., nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2014, 2AT-7-4-2013)
Skirdamas nuobaudą už padarytą pažeidimą, teismas atsižvelgia į tai, kad M. G. padarė pakankamai šiurkštų pažeidimą, t. y. leido darbuotojui nelegaliai dirbti įmonėje. Tuo pačiu pabrėžtina, jog M. G. dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti pažeidimo aplinkybių, su jais bendradarbiavo, pažeidėjas pats pateikė dokumentus, kurie buvo reikšmingi nusižengimo tyrimui. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad apie darbuotoją VSDFV buvo pranešta netrukus, kai paaiškėjo pažeidimas, būtini mokesčiai buvo sumokėti, žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta. Teismas įvertina ir tai, kad M. G. po nusižengimo padarymo įmonėje pakeitė įdarbinimo procedūrą, tokiu būdu siekdamas, kad nelegalaus darbo atvejai nebepasikartotų. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Taigi už pažeidimo, numatyto ANK 95 straipsnio 2 dalyje, padarymą M. G. skirtina mažesnė bauda nei šios normos sankcijoje numatyta minimali. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 95 straipsnio 2 dalimi, 635, 636 straipsniais,
nutarė:
M. G., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 17072994084.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.