Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Laukaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

H. V., gim. 1987-12-25 Telšių r. sav., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-01-30 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėn., pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. V. vengė išlaikyti vaiką, o būtent: pagal 2012-11-15 Telšių rajono apylinkės teismo įsakymą privalėdamas mokėti J. J. naudai lėšas nepilnametei dukrai E. J., gim. 2012-10-12, periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 115,85 Eur nuo 2012-10-12 iki vaiko pilnametystės, vengė pareigos mokėti lėšas vaikui išlaikyti laikotarpiu nuo priteisimo dienos iki 2015-08-23.

Kaltinamasis H. V., apklaustas kaip įtariamasis, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad dukra E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su mama. Jis kartu negyvena, dukros nelanko ir išlaikyti nepadeda. Apie priimtą teismo sprendimą, kuriuo jis privalo išlaikyti vaiką, jis žino. Dukrai priteistų išmokų nemoka, nes nedirba, darbo biržoje neįsiregistravęs. Supranta, kad turi išlaikyti savo vaiką, todėl ieškos darbo (b.l. 55-56).

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 164 straipsnyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusiosios atstovas J. J., apklausta liudytoja, parodė, kad H. V. nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) jokių alimentų nemoka ir kitos finansinės paramos neteikia, dukros gyvenimu nesidomi (b.1. 16-17).

Telšių rajono apylinkės teismo 2012-11-15 teismo įsakymu iš H. V. priteistas išlaikymas dukrai E. J., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 litų (115,85 Eur) nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės (b.l. 14).

Antstolio Vaido Drungilo kontoros rašte nurodyta, kad pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2012-11-15 vykdomąjį raštą Nr. L2-2510-344/2012 dėl išlaikymo periodinių išmokų išieškojimo iš skolininko H. V. išieškotojos J. J. naudai išlaikymo periodinėmis išmokomis skolininkas nemokėjo, išieškota taip pat nebuvo (b.l. 50).

Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo matyti, kad 2013-01-17 buvo priimtas sprendimas E. J. nuo 2013-01-07 iki 2013-01-31 išmokėti 157,26 Lt, nuo 2013-02-01 iki 2030-09-30 kiekvieną mėnesį mokėti po 195,00 Lt dydžio išmoką iš Vaiko išlaikymo fondo. H. V. įsiskolinimą Vaiko išlaikymo fondui iki 2015-07-23 sudaro 1686,59 Eur (b.l. 6-11).

Iš Telšių teritorinės darbo biržos informacinio rašto matyti, kad H. V. darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais: nuo 2012-05-23 iki 2012-10-22, nuo 2013-07-15 iki 2013-08-16, nuo 2014-07-22 iki 2014-08-05 (b.l. 48).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM informacinio rašto matyti, kad H. V. 2015-09-20 duomenimis per pastaruosius penkerius metus nėra (nebuvo) įsteigęs juridinio asmens. Verslo liudijimą H. V. buvo įsigijęs tik laikotarpiu nuo 2006-10-23 iki 2006-11-21. Pajamų deklaracijos taip pat nėra pateikęs (b.l. 49).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus Telšių skyriaus informacinio rašto matyti, kad H. V. laikotarpiu nuo 2012-10-12 iki 2015-08-31 draudžiamųjų pajamų neturi (b.l. 46).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad H. V. vengė išlaikyti savo nepilnametę dukrą, todėl veika kvalifikuota pagal LR BK 164 straipsnį teisingai, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Motyvuojamoji dalis

H. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. H. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus. Bausmės trukmė nustatytina atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.

Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (LR BK 64¹ str.).

H. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 57-58).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, LR BK 64¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

H. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 straipsnyje, ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kol bus pradėtas bausmės vykdymas nuteistajam H. V. palikti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti H. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.