- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-1844-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Ona Gasiulytė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- O. L.
- Atsakovas
- Z. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3430-723/2014 pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovui Z. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė O. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
Pakeisti 2011-02-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1264-235/2011 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.1. sąlygą ir nepilnametės K. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina O. L.;Pakeisti 2011-02-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1264-235/2011 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.3.1. sąlygą bei nustatyti, jog K. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui tėvas Z. L. kas mėnesį mokės 500 Lt dydžio periodines išmokas iki dukters pilnametystės, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;Pakeisti 2011-02-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1264-235/2011 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.4. sąlygą bei nustatyti sekančią nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarką:
- Z. L. pasiima nepilnametes dukras V. L., gim. (duomenys neskelbtini), I. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. L., gim. (duomenys neskelbtini), per mėnesį du savaitgalius, t.y. pirmąjį ir trečiąjį savaitgalius, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., atsižvelgiant į vaikų poreikius;
- Z. L. pasiima nepilnametes dukras V. L., gim. (duomenys neskelbtini), I. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. L., gim. (duomenys neskelbtini), jų vasaros atostogų metu, kai joms bus suteiktos atostogos, ir būti su vaikais nepertraukiamai 2 savaites, prieš tai atsižvelgiant į vaikų poreikius;
4. Priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-02-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal minėtos sutarties sąlygas nepilnamečių dukterų V. L. ir I. L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su ieškove O. L.. Nepilnametės K. L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu Z. L.. Nutraukus santuoką, nepilnametė K. L. su atsakovu kartu gyveno tik iki 2011 m. spalio mėnesio. Vėliau mergaitė išreiškė norą gyventi kartu su ieškove, o atsakovas tam neprieštaravo ir sutiko visoms nepilnametėms dukterims mokėti po 500 Lt dydžio išlaikymą. Tokiu būdu faktiškai K. L. kartu su ieškove gyvena beveik tris metus, o atsakovas nepilnametę dukrą išlaikė iki šių metų vasaros. Kadangi atsakovas pradėjo nereguliariai mokėti visiems vaikams išlaikymą, ieškovė pasiūlė kreiptis bendru pareiškimu į teismą dėl nepilnametės dukters K. L. gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau atsakovas to daryti nesutiko. Nepilnametė dukra K. L. su tėvu nuolat negyvena jau beveik trejus metus, kadangi išreiškė norą gyventi kartu su ieškove ir seserimis. Nurodė, kad yra visi įstatyme numatyti pagrindai pakeisti nepilnametės dukters K. L. gyvenamąją vietą bei priteisti iš atsakovo 500 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nepilnametes dukras lanko nereguliariai, yra būtina nustatyti ieškovės nurodytą nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką (LR CK 3.169 str. 3 d., 3.174 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas Z. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nei ieškovės, nei nepilnamečių savo dukterų teisių ar teisėtų interesų nepažeidė ir neginčija. Tiek santuokoje su ieškove, tiek ją nutraukus, atsakingai vykdo turtines ir neturtines pareigas vaikams. Tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnametės K. L. gyvenamosios vietos ir dukros bendravimo tvarkos. Dukra K. L. su atsakovu gyveno iki 2011 m. spalio mėnesio, kai mergaitė (tuomet jai buvo 14 metų) pasakė, norinti gyventi kartu su motina ir sesutėmis. Atsakovas tam neprieštaravo, nes tokį dukros apsisprendimą vertina, kaip natūralų norą daugiau bendrauti su motina ir seserimis. K. persikėlus nuolat gyventi pas motiną, atsakovo ir jos bendravimas nenutrūko, 2014-05-20 dukrai sukako 17 metų, ji - protinga, savarankiška mergina, pati sprendžianti, kada ir kiek su atsakovu bendrauti. Iki šiol tarp šalių nebuvo nesutarimų dėl bendravimo nė su viena iš dukrų. Ieškovės reikalavimas nustatyti atsakovo ir septyniolikmetės dukros K. bendravimą kas antrą savaitgalį yra nepagrįstas ir dėl to, kad ieškovė kreipėsi į teismą, nesant dėl šio dalyko ginčo, o taip pat dėl to, kad tokia tvarka suvaržytų vyresniosios dukros teisę bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu, jos teisę savo nuožiūra pasirinkti bendravimo su tėvu laiką, trukmę ir dažnumą. Tarp šalių nėra ginčo ir dėl nepilnamečių dukrų V. L. bei I. L. bendravimo tvarkos su atsakovu. Šių metų vasarą dukros pas atsakovą taip pat praleido ne mažiau nei pusantro mėnesio (pusę birželio ir ne mažiau nei keturias savaites nuo liepos vidurio). Ieškovė, be jokio pagrindo reikalaudama atsakovo ir dukrų bendravimo laiką/susitikimų skaičių sumažinti dvigubai, siekia apriboti atsakovo ir vaikų teisę bendrauti, siekia kliudyti atsakovui tiesiogiai dalyvauti vaikų auklėjime. Atsakovas teigė, kad nusistovėjusi nepilnamečių dukrų Valerijos ir Ievos bendravimo su juo tvarka turi išlikti – jis dukras turi teisę pasiimti kiekvieną penktadienį nuo 16 val. iki 18 val. ir grąžinti jas ieškovei sekmadienį nuo 18 val. iki 20 val., vasaros atostogų metu turi teisę būti su dukromis nepertraukiamai vieną mėnesį. Pažymėjo, kad ieškovės teiginys, jog atsakovas pradėjo nereguliariai mokėti visiems vaikams išlaikymą, yra nepagrįstas, nebent ieškovė yra nepatenkinta tuo, kad sumažėjo atsakovo vaikams išlaikyti permokėta ir jos disponuota avansu suma (LR CK 3.170 str. 2 d., 3 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką, prašydama tenkinti ieškinio reikalavimus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš atsakovo pateikto atsiliepimo dėl K. L. gyvenamosios vietos pakeitimo, ieškovė suprato, jog atsakovas sutinka, jog nepilnametės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas visiškai nepagrįstai vengia su K. matytis, vengia susitikimo su ja, rasdamas įvairių priežasčių, kodėl nenori jai skirti laiko. Atsakovas nusišalino nuo bendravimo su K. ir aktyviau bendrauja tik su mažesnėmis dukterimis. Tai pagrįstai skaudina K. Kadangi atsakovas pradėjo manipuliuoti vaikais, t.y. bendravimą pradėjo skirstyti neproporcingai tarp vaikų, pradėjo daryti spaudimą dėl matymosi tvarkos, tokiu būdu dirbtinai supriešindamas vaikus tarpusavyje, ieškovė priversta prašyti nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su visomis dukterimis, neišskiriant nei vienos iš dukterų. Ieškovė neprieštaravo, jog atsakovas visas dukras paimtų kiekvieną penktadienį nuo 16 val. iki 18 val., bei grąžintų jas sekmadienį nuo 18 val. iki 20 val. Be to, ieškovė sutiko, jog visos dukterys su atsakovu atostogautų nepertraukiamai vieną mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA) yra 1000 Lt, nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti turėtų būti skiriama ne mažiau nei 1000 Lt į mėnesį. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai K. L. tik 500 Lt dydžio išlaikymą, kuris užtikrintų tik minimalius mergaitės poreikius.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame triplike prašė atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė galėjo kreiptis į atsakovą dėl atitinkamo dokumento – rašytinio susitarimo ar ieškovės ir atsakovo bendro pareiškimo pakeisti 2011-02-14 teismo patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį – surašymo. Tačiau ieškovė to nepadarė, bet teikė ieškinį teismui, nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo, t.y. atsakovui nepažeidus ir neginčijant ieškovės ar nepilnametės K. teisių ir teisėtų interesų, esant tėvų sutarimui dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo. Reikalavimas priversti dukrą ir atsakovą bendrauti ieškovės pageidaujama tvarka yra nelogiškas, traktuotinas, kaip neteisėtas kišimasis į jo ir dukros santykius. Gavęs ieškovės dubliką, atsakovas pasiteiravo, ar dukra K. pageidauja su atsakovu susitikinėti griežtai nustatyta tvarka, kaip to ieškinyje prašo ieškovė. K. atsakė, kad nenori, jog būtų įtvirtinta tvarka, pagal kurią atsakovas pasiimtų ją kartu su mažesnėmis seserimis kas antrą savaitgalį, bet nori ir toliau susitikti su atsakovu/atvykti pas tėvą jos pačios pasirinktu ir su atsakovu suderintu laiku. Nors prieš dvejus metus K. dar lankydavosi pas atsakovą savaitgaliais kartu su sesutėmis, tačiau pastaraisiais metais ji to nedaro. Toks dukros noras atsakovui suprantamas ir pateisinamas tiek dėl jos amžiaus, tiek ir dėl to, kad bent du mėnesio savaitgalius ji galėtų pailsėti nuo rūpinimosi jaunesnėmis sesutėmis, daugiau laiko skirti savo laisvalaikiui. Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl tėvo ir dukros K. konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo, neatstovauja K. interesų, bet galimai į teismą kreipiasi dėl savo asmeninio motyvo – kas antrą savaitgalį pabūti be vaikų. Toks motyvas laikytinas natūraliu, tačiau jis ieškovei nesuteikia teisėto pagrindo reikšti teismui ieškinį, nes dukros amžius leidžia jai bendrauti su tėvu savo nuožiūra. Dukrai iki pilnametystės liko aštuoni mėnesiai, ir ji pati nesiekia ir neturi intereso, kad tokia tvarka būtų nustatyta. Pažymėjo, kad dukros Valerija ir Ieva pas jį praleidžia beveik kiekvieną savaitgalį ir ne mažiau nei mėnesį vasaros atostogų. Akivaizdžiai nepagrįstas yra ieškovės reikalavimas keisti nusistovėjusią bendravimo tvarką ir nustatyti dvigubai trumpesnį atsakovo su dukromis bendravimo laiką (CK 3.169 str. 3 d.).
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugo skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovas Z. L. gyvena nuosavame name, kuris nuosavybės teise priklauso jam. Teritorija aplink namą saugi, vaikai gali laisvai išeiti pasivaikščioti ar pažaisti. Z. L. gyvena kartu su žmona R. B. ir jos sūnumi iš pirmos santuokos. Vyras turi pastovų darbą, jo darbo užmokestis 2000 Lt. Z. L. darbo grafikas yra lankstus, turi galimybių prisitaikyti prie vaikų poreikių. K. L. atsakovo namuose turi atskirą kambarį, V. L. ir I. L. dalinasi vienu kambariu. Z. L. nurodė, kad sutinka dėl K. L. gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir mokėti jai po 500 Lt išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Nesutiko nustatyti bendravimo tvarkos su dukromis, nes nori, kad jos kiekvieną savaitgalį lankytųsi jo namuose. Kadangi atsakovas sutinka, kad K. L. gyventų su motina, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė reikalavimą dėl nepilnametės gyvenamosios vietos keitimo ir reikalavimą priteisti 500 Lt dydžio išlaikymą K. L., mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-11-28 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:
Pakeisti 2011-02-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1264-235/2011 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.1. sąlygą ir nepilnametės K. L. gyvenamąją vietą nustatyti su motina O. L.;Pakeisti 2011-02-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1264-235/2011 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.3.1. sąlygą ir nustatyti, kad K. L. išlaikymui tėvas Z. L. kas mėnesį moka 500 Lt dydžio periodines išmokas iki dukters pilnametystės, o išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;Pakeisti 2011-02-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1264-235/2011 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.4. sąlygą ir nustatyti sekančią nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarką:
Z. L. pasiima nepilnametes dukras V. L., I. L. ir K. L. per mėnesį du savaitgalius, t.y. pirmąjį ir trečiąjį savaitgalius, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., atsižvelgiant į vaikų poreikius ir į K. L. sutikimą; Z. L. pasiima nepilnametes dukras V. L., I. L. ir K. L. jų vasaros atostogų metu, kai joms bus suteiktos atostogos, ir būti su vaikais nepertraukiamai 1 mėnesį – prieš tai atsižvelgiant į vaikų poreikius;O. L. ir Z. L. susitarimu tėvas Z. L. gali matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais V. L., I. L., ir K. L. pas save namuose dažniau nei bendravimo tvarkoje nustatytus du savaitgalius per mėnesį ir ilgiau nei dvi savaites atostogų metu – atsižvelgiant į vaikų poreikius;
Priteisti iš atsakovo Z. L. ieškovei O. L. 505 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nustatė, kad nuo 2011 metų spalio mėnesio šalių nepilnametė dukra K. L., kurios gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su tėvu Z. L., persikėlė gyventi pas motiną O. L.. Šalys patvirtino, kad ginčo tarp šalių dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė K. L. jau daugiau nei trejus metus faktiškai gyvena su motina ir į tai, kad atsakovas su minėtu reikalavimu sutinka, ieškovės reikalavimas pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-14 sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl nepilnametės K. L. gyvenamosios vietos nustatymo sąlygą tenkintinas. Teismas konstatavo, kad nėra ginčo dėl dukros išlaikymo po 500 Lt kas mėnesį mokama periodine išmoka priteisimo iš atsakovo. Atsakovas sutinka teikti dukrai tokio dydžio išlaikymą, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, yra pagrindas reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei K. L. priteisimo iš tėvo tenkinti. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos teismas nurodė, kad teismas šioje situacijoje neturi būti įrankis, kuris turi priversti tėvą ir dukterį, kuriai tuoj sukaks pilnametystė, jau dabar matytis su tėvu per prievartą ir tik kartu su kitomis seserimis pagal motinos pageidavimą. Tai būtų neteisinga ir neprotinga, nes kiltų nuolatiniai konfliktai kitų šeimos narių akivaizdoje. K. su tėvu gali matytis ir kitomis dienomis tėvų susitarimu. Teismas nurodė, kad ieškinys iš esmės patenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1097 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o atsakovui iš ieškovės priteistina 592 Lt bylinėjimosi išlaidų. Padarius šalims išlaidų įskaitymus, iš atsakovo ieškovei priteistina 505 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CK 1.5 str., 2.14 str., 3.155 str. 2 d., 3.156 str. 1 d., 3.169 str. 3 d., 3.168 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-28 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai tenkino visus ieškovės ieškinio reikalavimus, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovo. Atsakovas, teikdamas procesinius dokumentus, iš esmės su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas faktiškai sutiko su visais ieškinio reikalavimais, išskyrus bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Toks atsakovo elgesys, iš pradžių reiškiant nesutikimą su ieškiniu ir tokiu būdu didinant bylinėjimosi išlaidas, kadangi teismas įpareigojo šalis teikti dubliką ir tripliką, o vėliau, sutinkant su ieškiniu, laikytinas nesąžiningu ir netinkamu elgesiu (LR CPK 93 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-28 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovas procesiniuose dokumentuose prašė teismo ieškinyje suformuluotus reikalavimus atmesti, kadangi ieškinys pateiktas, nesant ginčo tarp šalių. Ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, o iškart kreipėsi su ieškiniu į teismą. Tokiu būdu ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, dėl ko visi proceso dalyviai patyrė laiko ir materialinių sąnaudų. Ieškovė nepateikė įrodymų ir pirmosios instancijos teismas nenustatė faktinių aplinkybių, kad atsakovas prieštaravo dėl įtvirtinimo abipusiu šalių susitarimu santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, atitinkančias pasikeitusią faktinę situaciją, susijusią su nepilnamete dukra. Tik ieškovė yra atsakinga dėl savo ir atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad pati ieškovė iš dalies sutinka dėl savo procesinių nepagrįstų veiksmų, todėl teismas pagrįstai nukrypo nuo proporcingumo taisyklės (LR CPK 93 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla nagrinėjama ieškovės apeliacinio skundo ribose. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų procesinės teisės normų. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimą. Naikintina sprendimo dalis, kuria buvo priteista 505 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ieškovei, kaip neatitinkanti LR CPK 93 straipsnio 4 dalies reikalavimų, netinkamai išsprendus bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą (LR CPK 329 str. 1 d.). Priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovės naudai, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, priėmęs byloje procesinį sprendimą, kuriuo užbaigiama byla, išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą, kai šalies bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti bylą nagrinėjančiam teismui. Įstatymų leidėjas nustatė pareigą teisinių santykių dalyviams remtis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
LR CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
LR CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad teismas gali nukrypti nuo 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 13-14) ir tripliką (b.l. 37-40), kuriuose prašė ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bet nesutiko su reikalavimais dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aplinkybė, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas, nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka.
Situacija, kai atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad paties atsakovo, kaip šalies, procesinis elgesys buvo netinkamas, nes byloje dalyvaujančių asmenų pasirengimą paruošiamųjų dokumentų būdu lėmė atsakovo pozicija, išreikšta atsiliepime į ieškinį (b.l. 13-14), prašant ieškovės reikalavimus atmesti.
Pirmosios instancijos teismui ieškinį patenkinus iš dalies, bylą iš esmės laimėjo ieškovė, todėl ieškovės išvestiniai reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo būti tenkinami visiškai, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atmetant atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teisme atsakovas, siekdamas tinkamai ir sąžiningai įgyvendinti savo procesines teises, turėjo procesinę galimybę tartis su ieškove ir pateikti teismui bendrą susitarimą pakeisti 2011-02-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1264-235/2011 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Toks atsakovo procesinis elgesys būtų tinkamas, sudarantis teisinį pagrindą taikyti LR CPK 87 straipsnio ir 94 straipsnio nuostatas dėl sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį grąžinimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nagrinėjamu atveju atsakovas netinkamu procesiniu elgesiu, prašant atsiliepime į ieškinį (b.l. 13-14) ir triplike (b.l. 37-40) ieškinį atmesti, sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą ieškinį patenkinus iš dalies, nepriteisti atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ta aplinkybė, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, savaime nereiškia, kad atsakovas gali gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjų kolegija, naikindama sprendimo dalį, kuria buvo priteistos 505 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Z. L. ieškovei O. L., kaip neatitinkančią LR CPK 93 straipsnio 4 dalies reikalavimų, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo klausimą, nes iš ieškovei priteistinų 1097 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atėmė 592 Lt atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nustatydamas priteistinas 505 Lt bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo ieškovei.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas: 145 Lt (41,99 EUR) žyminio mokesčio (b.l. 2) už ieškinį, 1600 Lt (463,39 EUR) už ieškinio, dubliko surašymą, advokatės dalyvavimą teismo posėdyje (b.l. 10-11, 61-62). Tai reiškia, kad bylą iš esmės laimėjus ieškovei, jos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, nes atsakovas negali atgauti pirmosios instancijos teisme jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi priežastis, dėl kurių susidarė ieškovės bylinėjimosi išlaidos, konstatuoja, kad atsakovas dėl formalių priežasčių teikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką ir tik po to teismo posėdžio metu iš dalies sutiko su ieškiniu.
Tai, kad pirmosios instancijos teisme po ieškinio patenkinimo iš dalies nebuvo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos ieškovei, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes šalims nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą instancinę teismų sistemą. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė rungimosi ir lygybės civiliniame procese principų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, kad bylą iš esmės laimėjo ieškovė, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl paties ieškovo netinkamo procesinio elgesio. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (LR CK 1.5 str.; CPK 5 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su bylinėjimosi išlaidomis, nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu (LR CPK 100 str.), todėl apeliantei grąžinama 13,90 EUR (48 Lt) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą pagal 2014-12-29 mokėjimo kvitą (b.l. 77), nutarties vykdymą šioje dalyje pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 3 str., 87 str. 1 d. 1 p., 3 d.).
Atsižvelgdama į tai, kad šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, sprendimą keičiant ieškovės naudai, atsakovui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo (b.l. 87-90). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantė patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovas neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 3 str., 93 str. 1 d., 4 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., teismas
nutaria:
Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista 505 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Z. L. ieškovei O. L..
Priteisti 505,38 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Z. L. ieškovės O. L. naudai.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovei O. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 19,90 EUR (48 Lt) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nutarties vykdymą šioje dalyje pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.