Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytus duomenis – akivaizdu, kad Bendrovė negalėjo ir nevykdė savo finansinių įsipareigojimų VMI, kadangi jos įsiskolinimas VMI vis didėjo, o tai, sutinkamai su JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatomis, reiškia, kad Bendrovė yra nemoki. VMI daro išvadą, kad buvusio Bendrovės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsirado vėliausiai nuo 2022 m. kovo 30 d., kada VMI priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). V. R. kaip Bendrovės vadovui nebejotinai buvo žinoma apie nevykdomus ir vis didėjančius įsipareigojimus VMI. Pareiškime pažymima, kad vadovaujant V. R. buvo surašytas 2022 m. kovo 30 d. VMI nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, po ko 2022 m. balandžio 21 d., 2022 m. gegužės 12 d., 2022 m. liepos 7 d., 2022 m. rugpjūčio 10 d., 2023 m. rugpjūčio 21 d., 2023 m. lapkričio 6 d. buvo pakartotinai VMI priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, o 2022 m. gegužės 24 d., 2022 m. birželio 17 d., 2022 m. liepos 20 d., 2023 m. rugsėjo 13 d. priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vadinasi, V. R. galėjo suvokti, kokia yra reali įmonės finansinė padėtis. Bendrovės vadovas neatsiskaitęs su valstybės biudžetu turėjo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. R. pažeisdamas Įmonės kreditoriaus VMI interesus, padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš Bendrovės turto paaiškėjo, kad įmonė jokio turto neturi. Per įstatymo nustatytą terminą įmonės vadovas įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, šią procedūrą inicijavo VMI. Minėta, kad Bendrovės vadovas iki bankroto bylos iškėlimo buvo V. R., įmonės įsiskolinimai susidarė jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau jis ignoravo Bendrovės nemokumą. Taigi žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo, šios JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nesikreipė. Taigi V. R. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės.

Dėl aptarto reglamentavimo, teismų praktikos ir nustatytų byloje faktų, teismas sprendžia, kad V. R. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 EUR.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. R. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, neatliko jokių veiksmų tam, kad šis įsiskolinimas būtų sumažintas, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos dydžio, teismas taip pat įvertina V. R. asmenybę – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nedirba, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis – neteistas, išlaiko nepilnametį vaiką, savo asmeninėmis lėšomis stengėsi išsaugoti įmonės mokumą, tačiau dėl Covid pandemijos ir užsitęsusių teisminių ginčų su darbuotojais, to padaryti nepavyko.

Atsižvelgiant aukščiau aptartų aplinkybių visumą, į pažeidėjo asmenybę, nustatytas bylos aplinkybes, V. R. skiriama minimali ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda – 1 400 EUR. Teismas, atsižvelgdamas į V. R. turtinę padėti, sprendžia baudos sumokėjimui nustatyti 1 metų terminą.Teismo vertinimu, ši administracinė nuobauda padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 1 (vienerius) metus nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 1 (vienerius) metus nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo“ bankas (buvęs AB „Medicinos bankas“), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.