Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. R. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1298-457/2013 pagal pareiškėjos I. R. pareiškimą skolininkui A. R. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja I. R. kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą su pareiškimu skolininkui A. R. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui F. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo priteisimo po 500,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2013 m. lapkričio 16 d. iki vaiko pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimo, skaičiuojant po 500,00 Lt periodinių išmokų kas mėnesį už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1d. iki 2013 m. lapkričio, priteisimo vienkartine 3250,00 Lt išmoka. Pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti vaikui F. R., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500,00 Lt nuo pareiškimo priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėjo, kad skolininkui nemokant vaikui išlaikymo, didėja išlaikymo įsiskolinimas, vaiko poreikiai normaliai netenkinami, nukenčia vaiko interesai. Nurodė, kad teismo sprendimo įvykdymas siekiant iš atsakovo išreikalauti vienu metu visą įsiskolinimą gali būti apsunkintas dėl atsakovo turtinės padėties bei gaunamų pajamų stygiaus (1-2 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes išlaikymas nepilnametei dukrai yra nuolat mokamas gera valia, sistemingai, kas mėnesį. Apeliantas dukrai yra davęs ir po 200,00 Lt, ir po 100,00 Lt, yra buvę, kad dukrai davė 600,00 Lt (pvz. 2013 m. rugsėjo mėnesį), o susitikęs nepilnametę dukrą F. kartu su pilnamete jos seserimi I. joms davė 800,00 Lt, nes dukros ketino važiuoti pirkti rūbelių, kitų būtinų dalykų.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2013 m. spalio 28 d. atstovavimo sutartį, sudarytą su advokate J. G.. Pareiškėjos nuomone, advokatė J. G. neturi teisės atstovauti skolininką A. R. civilinėje byloje Nr. L2-1298-457/2013, iškeltoje dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nes pirmiausia, atstovavimo sutartis su advokate J. G. yra sudaryta civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, tačiau tokia civilinė byla iš vis nėra iškelta. Atstovavimo sutartis yra sudaryta kur kas anksčiau, negu pareiškėja teismui pateikė pareiškimą dėl išlaikymo priteisimo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skolininkas su advokate J. G. nėra sudaręs atstovavimo civilinėje byloje Nr. L2-1298-457/2013 dėl išlaikymo priteisimo sutarties ir nėra davęs advokatei pavedimo atstovauti skolininką A. R. civilinėje byloje Nr. L2-1298-457/2013 dėl išlaikymo priteisimo. Pareiškėjos teigimu atskirasis skundas negalėjo būti priimtas, nes skolininkas atskirojo skundo nepasirašė, o atskirąjį skundą pasirašiusi advokatė J. G. neatstovavo skolininko šioje civilinėje byloje, neturėjo skolininko pavedimo ir įgaliojimo pasirašyti atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (LR CPK 329 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutartimi priteisto laikino išlaikymo po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

LR CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. LR CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis LR CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas kol bus priimtas teismo sprendimas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kad vaikas taptų pilnaverte asmenybe, yra tėvų pareiga ir atsakomybė. Dėl to priteisiamas išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, priteisė iš skolininko A. R. laikinąjį materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai F. R., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikyti 500,00 Lt kas mėnesį nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismo priteistas 500,00 Lt dydžio laikinas išlaikymas vaikui neatitinka proporcingumo, protingumo kriterijų, jo turtinės padėties. Pažymi, kad išlaikymą teikia gera valia.

Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka ir pažymi, kad nurodyta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones netiriamos aplinkybės, kurios turi reikšmę nagrinėjant ieškinyje pareikštus reikalavimus, iš esmės. Iš skolininko kartu su atskiruoju skundu pateiktų duomenų matyti, kad skolininkas nuo 2012 m. gruodžio 3 d. vykdo individualią veiklą – parduoda variklines transporto priemones (26 b.l.). Jokių kitų duomenų, patvirtinančių apelianto turtinę padėtį, gaunamas pajamas byloje nėra pateikta. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjos darbo užmokestis per mėnesį sudaro 677,14 Lt. Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centras pareiškėjai kas mėnesį perveda po 306,00 Lt garažo nuomos mokestį (21-22 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertinęs pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų patvirtinančių jo finansinę padėti, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis – 500,00 Lt – atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytas priteisto laikino išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ar suvaržantis apelianto teises ir teisėtus interesus, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nustatytą orientacinį kriterijų. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip apelianto įpareigojimas teikti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 500,00 Lt per mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, pirmosios instancijos teismo taikyta teisingai, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, laikantis materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo vaikams priteisimo pagrindus. Nors apeliantas ir nurodė, kad sistemingai teikia išlaikymą tiek pilnametei dukrai, tiek nepilnametei dukrai, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai apie turtinę padėtį bus išsamiai įvertinti bylą nagrinėjant iš esmės, nes, kaip minėta, šioje proceso stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti ir vertinti byloje pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurias įvertinus būtų išspręstas šalių ginčas dėl išlaikymo priteisimo.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja nurodo, kad apeliantas yra netinkamai atstovaujamas, kadangi apelianto atstovavimo sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo su advokate J. G. sudaryta dar iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo pareiškėjos argumentu. Iš į bylą pateikto 2013 m. spalio 28 d. išrašo iš teisinių paslaugų sutarties Nr. 13/134 matyti, kad A. R. pavedė advokatei J. G. atstovauti jį santuokos nutraukimo byloje, išlaikymo priteisimo ir nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo byloje ir kitose šeimos bylose su visomis teisėmis, kurias įstatymas suteikia šaliai, įskaitant (bet neapsiribojant) teisę rinkti ir gauti dokumentus iš visų įmonių, įstaigų, organizacijų, įskaitant medicinos ir kredito įstaigas, surašyti ir pasirašyti pareiškimus, sutartis, ieškinius, kitus proceso dokumentus, reikšti prašymus, nušalinimus, apskųsti teismo nutartis, veiksmus ir sprendimus, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, siekiant kuo palankesnio klientui rezultato. Institucijos, kuriose atliekamas pavedimas – Joniškio rajono apylinkės teismas, Šiaulių apygardos teismas (14 b.l.). Vadovaujantis LR CPK 57 straipsnio 3 dalimi advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į teismui pateikto 2013 m. spalio 28 d. išrašo iš teisinių paslaugų sutarties Nr. 13/134 turinį bei į tai, kad įstatymas nedraudžia bylos šaliai sudaryti atstovavimo ar teisinių paslaugų teikimo sutarties dar nesant teisme pareikštų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad skolininkas A. R. teikiant atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismui buvo netinkamai atstovaujamas.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priteisiant iš skolininko laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 500,00 Lt per mėnesį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, teismas pažymi, kad atmetus atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantui A. R. neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylos duomenimis pareiškėja prašo priteisti 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (33 b.l.). Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pridėjo tokias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2014 m. vasario 11 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 857, 2014 m. vasario 12 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 750717. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos minėtose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 8.15. punktą už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,5 MMA, t. y. 500,00 Lt. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios civilinės bylos apimtis nėra didelė, teikiamame atsiliepime į atskirąjį skundą nebuvo keliamos naujos teisinės problemos, dėl kurių bylinėjimosi sąnaudos galėjo žymiai išaugti, todėl atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, pareiškėjos I. R. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 400,00 Lt (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 98 straipsnio 2 dalimi).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. R. atskirojo skundo netenkinti.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš skolininko A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.