Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.2.20.6.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.2.4.3.; 2.4.6.1.

2022 m. gruodžio 14 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. gynėjo advokato Jono Nekrašiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. B. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-37183-21 2021 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį, nuo 11.35 val. iki 11.45 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) AVPK) (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato VS vyresniajam tyrėjui E. A. protokolu – pareiškimu pranešė apie nebūtą nusikaltimą, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. liepos 15 d., asmenys išpjovė ir pavogė medieną iš jam priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini); išpjauta apie 50 vnt. alksnių medžių, dalis jų pavogta. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas pasirašytinai įspėtas už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, nuo 11.49 val. iki 12.08 val. apklausiamas liudytoju (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato VS vyresniajam tyrėjui E. A. davė melagingus parodymus apie nebūtą nusikaltimą, kad 2021 m. liepos 16 d. apie 16 val. sužinojo, kad iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai išpjautas jam priklausantis miškas – apie 50 vnt. alksnio medžių – ir dalis medienos pavogta, nors ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nurodytame miške medžius išpjovė ir medieną išvežė pats K. B..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. B. gynėjas adv. J. Nekrašius prašo Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį – K. B. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.1. Teigia, kad nuosprendis dėl K. B. nuteisimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, nuosprendyje teismo išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, kadangi K. B. nepadarė jokio nusikaltimo ar administracinio nusižengimo, kaltu neprisipažino, teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus. Nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisme nesurinkta jokių patikimų ir neginčijamų įrodymų ar duomenų, pagrindžiančių K. B. kaltę dėl veiksmų, numatytų BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

2.2. Gynėjas skunde nurodo, kad tiek kaltinamajame akte, tiek ir nuosprendyje nusikalstamos veikos sudėties požymiai aiškinami plečiamai, nuosprendyje atkartotos kaltinamajame akte išvardintos aplinkybės, papildant tuo, kad <...> „kad 2021 m. liepos 16 d. apie 16 val. sužinojo, kad iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai išpjautas jam priklausantis miškas – apie 50 vnt. alksnio medžių – ir dalis medienos pavogta, nors ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nurodytame miške medžius išpjovė ir medieną išvežė pats K. B.“. Teigia, kad ši kaltinimo aplinkybė prieštaringa, grindžiama nenuosekliais ir prieštaringais liudytojo S. V. parodymais, neatitinka faktinių aplinkybių, miško medienos iš nurodyto miško išpjovimą ir išvežimą kategoriškai neigia K. B., byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių K. B. kaltę dėl neteisėto miško medienos iš jam priklausančiame žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini), esančio miško 50 vnt. alksnio medžių išpjovimo ir išvežimo. K. B. neigia bet kokią savo kaltę, teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, kurie paneigia kaltinamajame akte ir apkaltinamajame nuosprendyje nurodytas aplinkybes. Atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybes, kurios patvirtina K. B. alibi, t. y., kad jis laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. liepos 15 d. buvo išvykęs iš savo ūkio, esančio (duomenys neskelbtini), ir lankėsi įvairiose Lietuvos vietose ir renginiuose ir tuo metu ūkyje beveik nebuvo ir į mišką ar kitur su traktoriumi nevažiavo ir medienos nevežė, paskutinį kartą prie miško buvo 2021 m. birželio 28 d., jokių medžių nepjovė ir jų iš miško nevežė, nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2022 m. liepos 1 d. jis su drauge A. R. ilsėjosi (duomenys neskelbtini), be to, dar buvo užsiėmęs kitais reikalais, kartu su S. L. dvi savaites remontavo kombaino variklį, važinėjo po Lietuvą, ieškojo kombainui detalių, 2021 m. liepos 3 d. dalyvavo sporto varžybose (duomenys neskelbtini), vėliau kituose renginiuose, vykusiose įvairiuose Lietuvos vietose. Šioms aplinkybės patvirtinti K. B. pateikė rašytinius įrodymus, dokumentų išrašus iš varžybų ir renginių nuotraukas ir prašė apklausti liudytojais A. R. ir S. L., tačiau teismas šių aplinkybių netyrė. Nurodo, kad K. B. tik trumpai užsukdavo į savo sodybą, kaltinime nurodytu laiku, į jam priklausantį mišką traktoriumi nevažiavo, miške alksnių ir kitos medienos neišpjovė ir jos neišvežė. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino liudytoja L. B., tačiau teismas šios K. B. versijos detaliau neaptarė, tik apsiribojo teiginiu, nurodydamas „nesant tam nei pakankamai duomenų (kur tiksliai nurodomu laikotarpiu jis buvo ir ką veikė kiekvieną dieną), nei būtinumo (įrodinėjimo prasme tai būtų neigimo paneigimas)”.

2.3. Gynėjas skunde teigia, kad K. B. kaltė didžia dalimi grindžiama liudytojo S. V. prieštaringais parodymais, nes S. V., siekdamas išvengti atsakomybės ir nuslėpti savo padarytus veiksmus dėl miško medienos išpjovimo ir jos išvežimo traktoriumi iš K. B. ir kitiems asmenims priklausančio miško, davė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme melagingus parodymus. Pažymi, kad S. V. teistas šešis kartus, paskutinį kartą Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 285 straipsnio 2 dalį už tai, jog 2015 m. gegužės 17 d. apie 10.50 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,56 promilių), paskambinęs iš mobiliojo ryšio telefono į bendrąjį pagalbos centrą telefonu Nr. 112, melagingai pranešė apie visuomenei gresiantį pavojų, nurodydamas, kad prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios, adresu (duomenys neskelbtini), padėtas sprogmuo, kurį kažkas prieš pusvalandį atvežė ir padėjo, dėl to buvo iškviestos specialios tarnybos. Ši aplinkybė duoda pagrindą abejoti liudytojo S. V. objektyvumu ir jo parodymų sąžiningumu. Taip pat nurodo, kad S. V., būdamas neblaivus, 2021 m. liepos 5 d. apie 2.26 val. sukėlė gaisrą M. D. priklausančiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), šio gaisro priežastis - neatsargus S. V. rūkymas. Tai įrodo, kad liudytojas S. V. yra neatsakingas, visuomenei pavojingas asmuo, jo veiksmai ir poelgiai yra neprognozuojami ir jo parodymais tikėti negalima. Be to, gynėjas skunde teigia, kad liudytojas S. V., siekdamas išvengti atsakomybės už tai, jog jis pats niekieno neprašomas ir be K. B. ir kitų savininkų, kuriems priklauso miškas, leidimo, savo iniciatyva ir iš savanaudiškų paskatų išvežė medieną iš K. B., V. D. ir V. B. priklausančio miško, davė melagingus parodymus ir apkalbėjo K. B.. Liudytojo S. V. parodymuose yra ir daugiau prieštaravimų bei melagingų teiginių, jog gaisras M. D. priklausančiame ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko gegužės mėn., be to, jis teisme duodamas parodymus nuslėpė jog buvo teistas. S. V. charakterizuojamas neigiamai, buvo šešis kartus teistas, jis turėjo piktumų K. B. dėl tariamai jam nesumokėto atlyginimo už darbą. Dėl to gynėjas skunde teigia, kad kritiškai turi būti vertinami S. V. parodymai, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu miško medieną išpjovė ir išvežė iš miško savo traktoriumi K. B.. Taip pat kritiškai vertintini liudytojo S. V. parodymai, jog K. B. liepė jam slėptis pamačius policiją ir pasakyti policijai, kad jis nieko nežino ir nieko nematė. Gynėjas skunde teigia, kad S. V. davė prieštaringus, išgalvotus parodymus, pateikė įvykio aplinkybes, kurios prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir K. B. parodymams, tokius parodymus S. V. davė siekdamas pats išvengti atsakomybės bei taip jis apkalba K. B., visaip bandė suklaidinti teismą ir pateikė įvykio aplinkybes sau norima ir išgalvota linkme.

2.4. Gynėjas skunde teigia, kad nuosprendyje teismo motyvai yra selektyvūs ir grindžiami paviršutinišku byloje surinktų įrodymų vertinimu, ignoruojant akivaizdžius prieštaravimus. Nepaisant visiškai prieštaringų ir nelogiškų paaiškinimų, teismas besąlygiškai rėmėsi liudytojo S. V. parodymais. Toks parodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, be to, teismas visiškai ignoravo parodymų nenuoseklumą ir kitas aplinkybes, kurios sudaro rimtą pagrindą abejoti S. V. parodymais.

2.5. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad esant skirtingiems S. V. ir K. B. parodymams, tarp šių asmenų nebuvo atlikta akistata, taip pat byloje nebuvo apklausta liudytoja M. D. apie gaisrą, kilusį ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas S. V. davė kritiškai vertintinus parodymus, jog „2021 m. birželio mėnesio pabaigoje ir 2021 m. liepos pradžioje matė kaip tame miške K. B. pjovė alksnius, kad K. B. pjovė su benzopjūklu, kuris yra iš po 2021 m. liepos pradžioje įvykusio jo mamos sodyboje vasarnamyje kilusio gaisro, kad K. B. buvo pasamdęs dar du pjūklininkus, jie pjovė su savo atsivežtais benzopjūkliais”. Teigia, kad šie liudytojo S. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo visapusiškai patikrinti, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi operatyvinių priemonių nustatyti S. V. paminėtus asmenis, tariamai pjovusius alksnius K. B., V. D. ir V. B. priklausančiame miške, nebuvo bandyta surasti tuos asmenis ir jų benzopjūklus ir atlikti jų lyginamąją ekspertizę su miške rastai kelmais. Taip pat nebuvo tirta, ar S. V. nurodytomis aplinkybėmis galėjo K. B. išpjauti medžius su benzopjūklu, kuris buvo jo mamos sodyboje vasarnamyje. Šis benzopjūklas nebuvo poėmiu išimtas, apžiūrėtas, nebuvo atlikta ekspertizė, ištiriant ir palyginant medžių kelmų raštus, ar tikrai šiuo benzopjūklu buvo išpjauti medžiai K. B., V. D. ir V. B. priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi byloje nenustatyta, kas tikrai ir kokiu įrankiu (benzopjūklu) išpjovė 50 vnt. alksnio medžių, negalima vadovaujantis kaltinime nurodyta prielaida, jog „nustatyta, kad iš nurodyto miško medieną išpjovė ir išvežė pats K. B.“. Pažymi, kad kaltinamajame akte nenurodyta, kokiu įrankiu ir kada iš nurodyto miško mediena buvo išpjauta ir išvežta. Toks neapibrėžtas ir neišsamus kaltinamasis aktas prieštarauja BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, 219 straipsnio nuostatoms ir pažeidžia K. B. teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

2.6. Gynėjas skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojas Z. L. parodė, kad 2021 m. liepos 15 d. gavo pranešimą iš Z. A., jog K. B. neturėdamas leidimo kerta mišką, kad nustatė, jog kvartale (duomenys neskelbtini) sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdomas kirtimas, prie jo dirbančių asmenų nebuvo, miške stovėjo traktorius mėlynos spalvos T40, kadangi mediena buvo kertama kvartale (duomenys neskelbtini) sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra privatus, kam konkrečiai mediena priklausė nenustatinėjo, todėl tą pačią dieną apie tai pranešė Miškų apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriui telefonu, kad jis nenustatė, kas ir kada (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) sklype iškirto rastą medieną juodalksnius ir baltalksnius. Liudytojas O. R. parodė, kad 2021 m. liepos mėn. gavęs pranešimą apie miško kirtimą (duomenys neskelbtini) kartu su K. B. nuvyko į jo mišką, iš kurio iškirsta mediena, dalyvaujant K. B. sumatavo, sužymėjo miške esančius kelmus, o prie miško esančios medienos ištisiniu būdu nematavo, tik nufotografavo, K. B. paaiškino, kad nežino, kas vykdė jo miške kirtimus ir nuo kada vykdė, paaiškino, kad tai darė ne jis ir nieko neįtaria, dėl kertamo be leidimo miško iš K. B. miško niekam nebuvo surašytas protokolas, nes nebuvo nustatytas kaltininkas. Liudytojas Z. A. teigė, kad jis yra matęs, kaip K. B. su traktoriumi ir priekaba, vadinama „patuku” iš miško 2021 m. pavasarį vežė beržo medieną, beržo kalades, kad K. B. vežtų su traktoriumi ir priekaba juodalksnio medieną nematė. Papildomai apklaustas liudytojas Z. A. iš dalies pakeitė parodymus ir nurodė, kad kada 2021 m. vasarą, mėnesio nepamena, matydavo K. B. iš savo miško vežantį medieną - juodalksnį žalios spalvos traktoriumi, kadangi žinojo, kad K. B. miške auga juodalksniai, o pastebėjęs, kad jis traktoriumi veža beržus kaladukais, jam kilo įtarimų, kieno jis medieną veža ir apie tai 2021 m. vasarą telefonu pranešė Kražių girininkui Z. L.. Gynėjas skunde teigia, kad liudytojas Z. A. nepatvirtino matęs, jog K. B. išpjovė jam priklausančiame miške alksnių medžius, tik matė, kad jis traktoriumi vežė beržus kaladukais. Liudytojos J. R. ir R. R. parodė, jog 2021 m. vasarą K. B. pievoje matydavo važiuojantį jam priklausantį žalios spalvos traktorių su priekaba, kas vairuodavo šį traktorių, nematė. K. B. 2021 m. liepos 16 d. 9.49 val. kreipėsi į BPC su telefoniniu pranešimu, jog vakar vakare pastebėjo, kad kertamas jam priklausantis miškas, galimai dalis yra išvežta, dalis medžių guli išversti (t. 2, b. l. 156). Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to, kad K. B. pasielgė pilietiškai, įvykdė pareigą pranešti apie padarytą nusikaltimą, buvo apkalbėtas kitų nesąžiningų ir jam piktumą turinčių asmenų, jis pats nukentėjo ir buvo nepagrįstai ir be pagrindo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir teismo pripažintas kaltu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

2.7. Gynėjas skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja, prokurorė ir pirmosios instancijos teismas pasielgė neatsakingai, patikėję abejotinos reputacijos ir teisto už įvairius nusikaltimus ir už melagingą pranešimą S. V. nesąžiningais ir išgalvotais parodymais. K. B. dar ikiteisminio tyrimo metu prašė prokurorės atkreipti dėmesį į liudytoją S. V., patikrinti jo asmenybę ir padarytus nusikaltimus, nurodė svarbias kitas aplinkybes, susijusias su byla, tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta, nebuvo išreikalauta medžiaga apie S. V. teistumus ir padarytus nusikaltimus, nebuvo tiriamos kitos faktinės aplinkybės. Taip pat K. B. ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi į prokurorę prašydamas nutraukti ikiteisminė tyrimą, nes nepadarė jokio nusikaltimo, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas.

2.8. Gynėjas skunde nurodo, kad K. B. yra jaunasis ūkininkas, neteistas, charakterizuojamas teigiamai, sportuoja, yra pasiekęs gerų rezultatų sporte ir visuomeninėje veikloje, remia visuomenines organizacijas, prie baudžiamosios bylos prijungta K. B. charakterizuojanti medžiaga patikimai patvirtina, jog jis yra teigiama asmenybė, todėl jo parodymais visiškai galima tikėti. K. B. nepadarė jokio nusikaltimo ir neturėjo tikslo ir motyvo duoti melagingus parodymus apie nebūtą nusikaltimą, todėl yra visi pagrindai jį išteisinti pagal BK 236 straipsnio 1 dalį nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir K. B. išteisinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas yra neišsamus ir neapibrėžtas, nes K. B. suformuluotame kaltinime nenurodyta, kas ir kokiu įrankiu išpjovė medžius, todėl negalima vadovautis kaltinime nurodyta prielaida, kad „nustatyta, kad iš nurodyto miško medieną išpjovė ir išvežė pats“. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes iš bylos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu pareiškus K. B. įtarimą padarius BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tiek ir teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, nuteistasis K. B. nurodė, kad jis supranta, kuo yra įtariamas (kaltinamas), kad kaltės nepripažįsta. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nei K. B., nei jo gynėjas neprašė tikslinti kaltinime nurodytų aplinkybių. Iš skundžiamame nuosprendyje K. B. suformuluoto kaltinimo matyti, kad jis yra aiškus, konkretus, jame nurodytos esminės faktinės aplinkybės, t. y. kada K. B. pranešė apie nusikaltimą, kokias aplinkybes nurodė, taip pat nurodyta, kada K. B. buvo apklaustas liudytoju ir kokias aplinkybes jis nurodė šios apklausos metu. Be to, pažymėtina, kad K. B. buvo įtariamas bei kaltinamas tuo, kad jis melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą (BK 236 straipsnio 1 dalis) bei apklausiamas liudytoju davė melagingus parodymus apie nebūtą nusikaltimą (BK 235 straipsnis), o ne dėl neteisėto miško kirtimo, todėl K. B. suformuluotame kaltinime neturėjo būti nurodytos ir byloje neturėjo būti nustatinėjama, kokiu įrankiu buvo išpjauti medžiai miške ir pan. Tai, kad kaltinime nurodyta, jog „nustatyta, kad iš nurodyto miško medieną išpjovė ir išvežė pats K. B.“, nėra BK 236 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių plečiamasis aiškinimas, o tik faktinė aplinkybė, patvirtinanti, kad K. B. 2021-07-16 melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir davė melagingus parodymus apie tai, kad kažkas, o ne jis pats, miške išpjovė medžius ir dalį medienos pavogė. Atsižvelgiant į tai, kad K. B. suformuluotas kaltinimas yra išsamus ir konkretus, jame nurodytos esminės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, pats nuteistasis nurodė, kad kaltinimas jam yra suprantamas, daroma išvada, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnyje numatytus reikalavimus ir nuteistojo K. B. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nebuvo pažeista.

6. Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo K. B. atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, teigia, kad K. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, neįrodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai K. B. kaltę grindė nepatikimais ir prieštaringais liudytojo S. V. parodymais. Taigi, apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms.

6.1. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis bei jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nelaikytinas BPK pažeidimu, dėl kurio skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

6.2. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl K. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, teisingai ją kvalifikavo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

6.3. Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo formos, būdai (žodžiu, raštu, anonimiškai ir pan.) gali būti tokie patys, kaip ir kaltininkui melagingai įskundžiant įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, konkretų asmenį (ar asmenis), kaip padariusį nusikalstamą veiką. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formali, t. y. jis baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Nusikaltimas padaromas tyčios kaltės forma ir žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią: asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą, kaltininkas siekia tą daryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2013).

6.4. Nuteistojo K. B. gynėjas skunde teigia, kad jo ginamasis davė nuoseklius parodymus, jog jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

6.5. Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis apklausiamas K. B. nurodė neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nurodė, kad nemelavo 2021-07-16 pranešdamas apie tai, kad iš jam priklausančio miško be jo žinios buvo iškirsta ir pavogta mediena (t. 181, 189, 191), o apklausiamas kaip liudytojas nurodė, kad 2021-07-16 apie 16 val. jam paskambinęs ūkio darbininkas S. V. pranešė, kad yra išpjautas jam (nuteistajam) priklausantis miškas ir dalis medienos pavogta, todėl tos pačios dienos vėlų vakarą jis grįžo į namus, nuvyko apžiūrėti miško ir pamatė, kad prie miško sudėti alksnių rąstai, gretimais buvo sudėtos nugenėtos šakos, o pačiame miške, vienoje vietoje išpjauta apie 50 vnt. alksnių medžių (t. 1, b. l. 84-87). Šios apklausos liudytoju metu K. B. nurodė, kad paskutinį kartą miške buvo 2021-06-28 ir viskas buvo tvarkinga. Teisme K. B. teigė, kad kaltinime nurodytu laiku jis miško kirsti negalėjo, nes su drauge dvi savaites iki 2021-07-02 poilsiavo (duomenys neskelbtini), po to dalyvavo krepšinio varžybose, giminės šventėje (duomenys neskelbtini), su S. L. remontavo kombainą, mano, kad miške medžius iškirto S. V. ir jį apkalbėjo. Vertinant tokius K. B. parodymus akivaizdu, kad jo parodymai yra prieštaringi, nes iš pradžių K. B. nurodė, kad jis su drauge (duomenys neskelbtini) poilsiavo dvi savaites iki 2021-07-02, tačiau vėliau teigė ir apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad iš (duomenys neskelbtini) grįžo 2021 m. birželio 29 d., nes „paskutinę birželio dieną ir liepos 3 d. turėjo rungtynes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme K. B. nurodė, kad jis neprisimena, kada tiksliai grįžo iš (duomenys neskelbtini), kad „galbūt tame tarpe nuo birželio 28 d. iki liepos 1-2 d.“. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nurodoma dar viena versija, kad K. B. su drauge A. R. (duomenys neskelbtini) poilsiavo nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. liepos 1 d. Nors K. B. teigia, kad iš (duomenys neskelbtini) jis grįžo po 2021 m. birelio 28 d., tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas nurodė, kad paskutinį kartą miške buvo 2021-06-28. Taigi, pats K. B. patvirtina, kad nuo 2021-06-28 jis buvo sodyboje, miške. K. B. tvirtina, kad jis apie savaitę (vėliau tos pačios apklausos teisme metu nurodė, kad apie dvi savaites su pertraukomis) kartu su S. L. remontavo kombainą, važiavo pirkti detalių, bet, pažymėtina, kad K. B. nurodė, jog tada, kai jis vykdavo į rungtynes, S. L. važiuodavo namo į (duomenys neskelbtini). Nors K. B. pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jis minėtu laikotarpiu dalyvavo krepšinio rungtynėse, buvo užsiėmęs kitais reikalais (t. 2, b. l. 159-172), tačiau iš https://www.basketnews.lt/zaidejai/19925-kazimieras-brazauskas/statistika/sezonai/2021.html matyti, kad jis, kaip krepšinio žaidėjas, 2021 m. nuo birželio 28 d. iki liepos 16 d. jokiose krepšinio varžybose nedalyvavo. Be to, liudytoja R. R. parodė girdėjusi, kad K. B. miške pjūklas dirbdavo anksti ryte arba vakare, liudytojas P. R. parodė, kad medžiai buvo pjaunami 16-17 val., o vakarais apie 20.00-20.30 val. mediena būdavo išvežama traktoriumi. Įvertinus visumą šių paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu K. B. turėjo realią galimybę pats pjauti medžius savo miške. Dėl to nuteistojo K. B. parodymai, jog jis pats negalėjo iškirsti miške medžių, yra prieštaringi, nenuoseklūs, todėl jais tikėti nėra pagrindo.

6.6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad K. B. parodymus, jos jis pats miške medžių neišpjovė, patvirtina liudytojos L. B. parodymai. Liudytoja L. B. teisme tvirtino, kad jos brolis K. B. tuose įvykiuose – medžių kirtime – nedalyvavo, nes tuo metu jo namuose nebuvo, o ji po studijų, praktikos ar darbo būdavo namuose ir, jeigu kokia veikla būtų vykdoma, ji būtų mačiusi ir žinojusi. Vertinant šios liudytojos parodymus, būtina pažymėti tai, kad liudytoja yra nuteistojo šeimos narė, apie įvykio aplinkybes buvo apklausta tik teisme, po tiriamo įvykio praėjus daugiau kaip pusmečiui, bei pati pripažino, kad tuo laikotarpiu ji tik kartais žinodavo, kur yra jos brolis, todėl dėl šių paminėtų priežasčių, liudytojos L. B. parodymai vertinami, kaip nepatikimi. Nors liudytoja R. B. taip pat parodė, kad ji nematė, jog kas nors būtų kirtęs mišką, kad K. B. vasarą dažnai nebūdavo namuose, nes jis atostogavo, dalyvavo varžybose, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad liudytoja yra nuteistojo mama, kad pati pripažino, kad anksti ryte išvažiuodavo į darbą ir grįždavo vėlai vakare, todėl mažai būna namuose, liudytojos R. B. parodymai nei patvirtina, nei paneigia K. B. kaltės.

6.7. Be to, nuteistojo K. B. ir liudytojų L. B. R. B. parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojų S. V., J. R., R. R., P. R., Z. A., A. M., Z. L., O. R. parodymai, kita bylos rašytinė medžiaga.

6.8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai K. B. kaltę grindė prieštaringais liudytojo S. V. parodymais, kad liudytojas S. V., siekdamas išvengti atsakomybės ir nuslėpti savo padarytus veiksmus (miško medienos išpjovimą ir jos išvežimą), davė melagingus parodymus. Be to, apeliantas teigia, kad netikėti liudytojo S. V. sąžiningumu leidžia tai, kad S. V. buvo teistas pagal BK 285 straipsnio 2 dalį bei 2021-07-05 sukėlė gaisrą nuteistojo močiutei M. D. priklausančiame pastate. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

6.9. Liudytojas S. V. teisme parodė, kad tiriamų įvykių metu jis gyveno ir dirbo pas K. B. sodyboje, kai 2021 m. liepos pradžioje K. B. liepiamas mėlynos spalvos traktoriui važiavo ir iš miško išvilko K. B. ir kito darbininko (iš pradžių pjovė du darbininkai) išpjautus medžius (alksnius ir kelis beržus) į pievą, dalį medžių pats K. B. žaliu traktoriumi su priekaba ir pakrovimo mechanizmu išvežė prie kelio, iš kur juos išvežė miškovežis, matė, kad traktorius su mediena per naktį stovėjo prie kelio, vėliau atvažiavo miškininkas, policija. Liudytojas taip pat nurodė, kad nematė, jog kas nors kitas be K. B. pjautų miške medžius, pats paskambino K. B. ir pranešė, kad atvažiavęs iš miškų urėdijos pareigūnas ieškojo pastarojo, tada K. B. liepė sakyti, kad jis (S. V.) nieko nematė ir nieko nežino, todėl jis atvykusiems pareigūnams ir nepasakojo, bet kai išsikraustė iš B. sodybos, jis policijoje pasakė tiesą. Tokius parodymus liudytojas S. V. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 122-123, 136-137) bei patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 125-129).

7. Be to, tokius liudytojo S. V. parodymus atitinka kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai.

7.1. Liudytojai J. R., R. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė mačiusios kaip K. B. traktorius su priekaba buvo pakrautas mediena, liudytojas P. R. parodė matęs kaip K. B. žaliu traktoriumi kelis kartus iš savo miško vežė juodalksnius, juos susidėjo palei kelią, o dalį malkų savo sodyboje. Liudytojas A. M. parodė matęs, kaip K. B. žalias traktorius keletą dienų stovėjo B. pievoje prie miško. Nors liudytojai parodė nematę, kas miške pjovė medžius ir kas vairavo traktorius, tačiau mano, kad tai darė pats K. B., nes nematė, kad pašaliniai asmenys eitų į mišką ir pjautų miške, kad jie nėra matę, kad S. V. būtų vairavęs K. B. traktorių. Liudytojas Z. A. parodė matęs, kaip K. B. pats savo žaliu traktoriumi su priekaba nuo miško pusės pro jo namus vežė beržo medieną „kaladukus“, todėl apie beržo vežimą pasakė girininkui Z. L., bei matė tą patį žalią traktorių, stovintį prie K. B. miško, ir palei kanalą atvirai sukrautą juodalksnio medieną. Tokius minėtų liudytojų parodymus patvirtina liudytojo Z. L. parodymai, jog 2021 m. birželio pabaigoje – liepos pradžioje jam Z. A. pranešė, kad K. B. kerta mišką, todėl nuvyko į vietą ir pamatė, kad palei kelią yra sudėta beržo mediena po 2,5 m, pievoje stovėjo traktorius su savikrove priekaba, joje buvo sudėtas tarinis (po 2,5 m) juodalksnis, o aiškiai matomomis šio traktoriaus vėžėmis nuvažiavęs į mišką, pamatė, kad yra vykdomas kirtimas – beveik plynai buvo iškirsta keletas arų alksnių, buvo ir beržų kelmų, stovėjo mėlynas traktorius T-40, kirtavietėje jokių žymių, būdingų vagystėms, nebuvo, todėl pasitikrinęs pagal dokumentus nustatė, kad miškas privatus, o kadangi leidimas šio miško kirtimui nebuvo išduotas, apie tai telefonu pranešė miškų kontrolės tarnybos Klaipėdos skyriui. Liudytojas Z. L. taip pat parodė, kad kitą dieną iš Pasvalio atvažiavusį miškų kontrolės skyriaus darbuotoją palydėjo į vietą ir matė, kad žalias traktorius jau stovėjo sodyboje, priekabos su mediena nebebuvo, kirtavietėje taip pat nebebuvo traktoriaus T-40. Liudytojas O. R. parodė, kad jis atliko patikrinimą dėl miško kirtimo be leidimo, nuvykęs į vietą – miške matė, kad alksnynas iškirstas plynai, o mediena išvilkta į palaukę link sodybos, maždaug už 1 km nuo jos, kad kitą dieną jis apmatavo kelmus, apskaičiavo iškirstos medienos tūrį (apie 20 kub. m., iš jų apie 1,5 kub. m. beržo), palaukėje medienos buvo maždaug tiek pat, ji supjaustyta skirtingai bei patvirtino, kad medžiai prie miško buvo iš K. B. miško, kuriame sumatavo kelmus. Tokius liudytojų parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys apie pamiškėje esančioje pievoje rastus sudėtus įvairaus skersmens alksnio rastus, kad miške buvo suskaičiuotas 51 nukirsto alksnio kelmas, kad pagrindinio kelio šalikelėje yra sukrauti beržo ir alksnio rąstai (t. 1, b. l. 25-26, 28-32, 34-35, 37-39), AAD Miškų kontrolės departamento rašte nurodyti duomenys, jog medžiai – juodalksniai, beržai, kurių bendras tūris 20,662 ktm, buvo iškirsti neturint leidimo juos kirsti, kad tokia neteisėta veika padaryta 4 752,26 Eur žala aplinkai (t. 1, b. l. 53-54, 55-56, 57, 58-59, 60), Valstybinės miškų tarnybos rašte nurodyti duomenys, kad tarnyba 2020-2021 m. laikotarpiu K. B. leidimų kirsti mišką ar pranešimų apie ketinimus kirsti mišką nėra išdavusi ar derinusi (t. 1, b. l. 78).

8. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, t. y. kad liudytojai matė, jog miško kirtime dalyvavo K. B. naudojami traktoriai (žalios ir mėlynos spalvos traktoriai), kad mediena iš miško buvo ištraukta ir laikoma tiek K. B. mamos sodyboje, pievoje prie miško, prie pagrindinio kelio, daroma išvada, kad medžių kirtimus su šiais traktoriais galėjo vykdyti tik su traktoriais susiję, o ne pašaliniai asmenys. Taigi, šie duomenys patvirtina liudytojo S. V. parodymus, jog jis K. B. palieptas iš miško į pievą išvilko K. B. nupjautus medžius, kad K. B. dalį medienos pats išvežė traktoriumi.

9. Apeliantas skunde teigia, kad liudytojas S. V. pats išpjovė medžius ir išvežė medieną. Pastebėtina, kad versija, jog liudytojas S. V. savavališkai iškirto mišką ir išvežė medieną, atsirado tik pirmosios instancijos teisme, kai nuteistasis po visų liudytojų apklausų davė parodymus, juos priderindamas prie liudytojų parodymų. Be to, tokius apelianto argumentus paneigia liudytojų parodymai, kad jie vairuojant traktorių matė patį K. B. (liudytojo Z. A., S. V., P. R., R. R. parodymai), liudytojai taip pat parodė, kad K. B. neleisdavo S. V. vienam vairuoti traktoriaus (liudytojų R. B., L. B., P. R., A. M. parodymai). Pats liudytojas S. V. parodė, kad, nors jis pripažino, kad vairuodavo K. B. traktorius, tačiau tai darydavo tik K. B. leidimu. Taigi, šios paminėtos aplinkybės patvirtina, kad miško kirtime ir medienos išvežime dalyvavo ir pats K. B..

9.1. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad liudytojas S. V. apkalbėjo K. B., nes jis sukėlė gaisrą sodyboje. Toks skundo argumentas yra nepagrįstas. Liudytojas S. V. prisipažino, jog dėl jo kaltės 2021 m. liepos 5 d. naktį kilo gaisras nuteistojo K. B. močiutei priklausančiame pastate, tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo liudytojo S. V. parodymus, jog jis matė, kaip K. B. pjovė ir vežė medžius, laikyti iš esmės melagingais, išgalvotais, nes ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio S. V. atžvilgiu nebuvo pradėtas, priešingai K. B. bei jo mama leido S. V. toliau gyventi jų sodyboje, dirbti, bet už darbą nebemokėjo, taip išskaičiuodami už S. V. padarytą žalą.

9.2. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojo S. V. parodymai yra prieštaringi dėl to, kad jis nurodė, jog miško kirtime buvo naudojamas benzopjūklas, kuris sudegė gaisre, tačiau toks skundo argumentas yra nepagrįstas, nes Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2022-03-28 pranešime Nr. 9.4.-6-294 nurodyta, kad gaisro metu sudegė ūkinis pastatas, du grūdų malūnai, generatorius, suvirinimo aparatas, šaldytuvas, viryklė ir kiti namų apyvokos daiktai (t. 2, b. l. 137-145). Benzopjūklas nėra priskirtas prie namų apyvokos daiktų ir jis nenurodytas tarp sudegusių daiktų, todėl juo galėjo būti pjaunami medžiai miške. Be to, ši aplinkybė iš esmės nepaneigia liudytojo S. V. parodymų, kad medžių kirtime dalyvavo pats K. B..

9.3. Apeliantas skunde teigia, kad liudytojo S. V. parodymais tikėti negalima, nes liudytojas apkalbėjo nuteistąjį. Šis skundo argumentas taip pat nepagrįstas, nes byloje nenustatyta, kad tarp nuteistojo ir liudytojo būtų nesutarimų, priešiškumų. Be to, po sodyboje kilusio gaisro K. B. leido S. V. gyventi, dirbti sodyboje, bet už darbą nebemokėjo, taip išskaičiuodamas už gaisro metu padarytą žalą. Pastebėtina, kad ir po to, kai liudytojas S. V. išsikraustė iš B. sodybos, nei B. dėl gaisro metu sugadinto turto, nei S. V. dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio, vieni kitiems pretenzijų, priekaištų nereiškė. Visuma paminėtų aplinkybių rodo, kad nėra pagrindo spręsti, jog liudytojas S. V., nurodydamas, kad mišką kirto ir dalį medienos išvežė pats K. B., apkalbėjo nuteistąjį.

9.4. Apeliantas teigia, kad liudytojo S. V. parodymais negalima tikėti, nes jis teistas už melagingą pranešimą. Nors iš byloje esančios pažymos apie S. V. ankstesnius teistumus matyti, kad jis Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-06-04 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 285 straipsnio 2 dalį už 2015 m. gegužės 17 d. padarytą baudžiamąjį nusižengimą, t. y. kad melagingai pranešė apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos specialios tarnybos, tačiau visi ankstesni S. V. teistumai yra išnykę, todėl jis laikomas neteistu. Be to šie duomenys galėtų būti vertinami kaip liudytojo asmenybę charakterizuojanti informacija sprendžiant klausimą dėl S. V. skirtinos bausmės, tačiau niekaip nepatvirtina, kad liudytojas šiuo nagrinėjamu atveju davė melagingus parodymus.

10. Atsižvelgus į tai, kad liudytojas S. V. davė vienodus parodymus, juos atitinka ir patvirtina liudytojų parodymai bei byloje surinkta rašytinė medžiaga, kad nenustatyta objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi ir apkalba nuteistąjį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo S. V. parodymus, jog miške medžius pjovė ir dalį nupjautos medienos išvežė pats K. B., vertino kaip nuoseklius ir jais grindė nuteistojo K. B. kaltę.

11. Remiantis nuosekliais liudytojo S. V. parodymais, kitų byloje apklaustų liudytojų parodymais, rašytiniais bylos duomenimis, daroma išvada, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad pats nuteistasis K. B. išpjovė miške medžius ir pats išvežė medieną, todėl ši aplinkybė pagrįstai nurodyta K. B. suformuluotame kaltinime.

12. Byloje taip pat nustatyta, kad 2021-07-16 K. B. policijai pranešdamas apie tai, kad jo miške savavališkai išpjauti medžiai ir dalis medienos išvežta, buvo pasirašytinai įspėtas už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, taip pat apklausiamas liudytoju dėl minėto įvykio parodymus davė būdamas pasirašytinai įspėtas už melagingų parodymų davimą pagal BK 253 straipsnį (t. 1, b. l. 10, 24, 80, 82, 84-85, 87). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog miške medžius išpjovė ir išvežė pats nuteistasis, K. B. pranešdamas apie nusikaltimą ir duodamas parodymus, jog tai padarė ne jis, o kitas asmuo, tai darė veikdamas tyčia, nes suvokė, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir bus aiškinamasi aplinkybės. Be to, liudytojas S. V. parodė, kad po to, kai į sodybą buvo atvykę pareigūnai, pats K. B. jam sakė, kad „rašys pareiškimą į policiją, kad išvogė“. Liudytojas O. R. parodė, kad kalbant telefonu su miško savininku, pastarasis jam nieko nesakė apie vagystę, ir tik vėliau kartu su K. B. apžiūrint iškirstą mišką, K. B. jam sakė „aš nepjoviau, savavališkas“. Be to, iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad minėto miško, kurio bendrasavininkiai yra K. B., V. D. ir V. B., 2021-03-23 antstolis A. B. areštavo 1/3 dalį vykdydamas išieškojimus skolininko K. B. atžvilgiu vykdomosiose bylose (t. 1, b. l. 64, 68-70). Apie taikomą areštą nuteistasis žinojo, ir tai rodo, kad nuteistasis turėjo motyvą, kol bus įvykdytas išieškojimas iš areštuoto turto, savavališkai išsikirsti mišką, bet, paaiškėjus savavališkam miško kirtimo faktui, nuteistasis melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad byloje taip pat surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis K. B. tyčia melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą bei davė melagingus parodymus apie šį nusikaltimą. Dėl to nuteistojo K. B. veikoje yra nustatyti visi BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl K. B. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu padarius šį nusikaltimą. Tenkinti apeliacinį skundą ir K. B. išteisinti nėra pagrindo.

13. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas K. B. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, būtų pažeidęs bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. Skirdamas K. B. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad nuteistasis nevedęs, vykdo individualią veiklą, neteistas, baustas administracine tvarka. Visos šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyto bausmės tikslai bus pasiekti pirmą kartą teisiamam K. B. paskyrus baudą. Įvertinusi šias paminėtas aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant bausmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad už BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą K. B. pagrįstai paskirta bauda, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per didelė.

14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį nuteistojo K. B. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo K. B. gynėjo advokato Jono Nekrašiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžio.