Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. F. atstovo advokato P. M. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. F. ieškinį atsakovei B. A., tretiesiems asmenims B KB KU „Švyturio taupomoji kasa“, I. A. dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė ieškiniu prašo pripažinti 2011-08-10 sudarytą laidavimo sutartį Nr. 70127, tarp Kredito unijos „Sveikatos kreditas“ ir ieškovės J. F. negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2016-11-24 nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams ištaisyti, t.y. patikslinti atsakovės ir trečiojo asmens I. A. gyvenamąją ir/arba darbo vietą ar pasirinkti kitą įstatymo leidžiamą būdą joms skirtiems procesiniams dokumentams įteikti.Teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovės bei trečiojo asmens I. A. gyvenamosios vietos adresu bei kitu teismui žinomu adresu atsakovei bei trečiajam asmeniui siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nurodė tik vieną procesinių dokumentų įteikimo būdą – viešą paskelbimą. Teismo nuomone, minėtas būdas taikomas paskiausiai, kai nepavyksta įteikti procesinių kitais būdais, todėl ieškovė turėtų spręsti klausimą dėl kito procesinių dokumentų įteikimo būdo minėtiems asmenims.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovės atstovas pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-11-24 nutartį ir klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei ir trečiajam asmeniui perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad kiti procesinių dokumentų įteikimo būdai (per antstolį, kuratoriaus paskyrimas) neatitinka proceso operatyvumo, koncentracijos ir ekonomiškumo principų, todėl minėtų dokumentų įteikimas atsakovei ir trečiajam asmeniui viešo paskelbimo būdu užtikrintų minėtų principų įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Byloje kilo ginčas iš esmės dėl to, ar pagrįstai teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Anot teismo, ieškovės prašymas procesinius dokumentus atsakovei ir trečiajam asmeniui įteikti viešo paskelbimo būdu gali būti tenkintas tuo atveju, jei ji (ieškovė) išnaudos kitus dokumentų įteikimo būdus (per antstolį, paskyrus kuratorių ir t.t.). Dėl to, pirmosios instancijos teismo nuomone, yra pagrindas nustatyti ieškovei terminą trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovės ir trečiojo asmens I. A. gyvenamąją ir/arba darbo vietą ar pasirinkti kitą įstatymo leidžiamą būdą joms skirtiems procesiniams dokumentams įteikti. Ieškovės atstovo nuomone, šioje stadijoje galimas procesinių dokumentų atsakovei ir trečiajam asmeniui įteikimas viešo paskelbimo būdu, nes kiti procesinių dokumentų įteikimo būdai nėra tikslingi.CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos. Tai leidžia teismui tinkamai įteikti procesinius dokumentus. Kai ieškovui nežinoma atsakovo (kito dalyvaujančio byloje asmens) gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai dokumentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi, ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti teisme (CPK 127 str.), kuratoriui (CPK 129 str.), viešo paskelbimo (CPK 130 str.) ar kitais būdais.Pažymėtina, kad teismas priėmęs ieškinį ir iškėlęs bylą, teise nustatyti terminą ieškinio trūkumui – nurodyti kitą atsakovo (kito dalyvaujančio byloje asmens) gyvenamąją ar darbo vietą – pašalinti turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą. Priešingu atveju, kai ieškovas neturi realių galimybių tokį adresą sužinoti, tai yra, pašalinti teismo nurodytą ieškinio trūkumą, tokio trūkumo nepašalinus ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 296 straipsnio 2 dalis), tai reikštų ieškovo teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Kaip pažymima teismų praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga 4.2. punktas.).Ieškovė, teikdama ieškinį teismui, nurodė paskutinius žinomus atsakovės ir trečiojo asmens gyvenamųjų vietų adresus. Neįteikus minėtais adresais minėtiems asmenims procesinių dokumentų, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą imtis priemonių ir spręsti klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei ir trečiajam asmeniui kitu CPK nurodytu procesinių dokumentų įteikimo būdu, pvz. ieškovės ieškinyje nurodytu – viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Tačiau tai darydamas, skundžiamą nutartį priėmęs teismas, galėjo nustatyti ieškovei terminą pateikti nuomonei dėl minėtiems asmenims procesinių dokumentų įteikimo būdo, o ne taikyti trūkumų šalinimo institutą. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas neatitinka aukščiau cituotos formuojamos teismų praktikos, varžo ieškovės teisę į teisminę gynybą.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atitinkamus duomenis apie atsakovės ir trečiojo asmens darbo vietą, galbūt turimą nekilnojamąjį turtą (pvz., gyvenamąjį namą ar butą), gali gauti pats iš viešų registrų, prie kurių prieigą jis turi. Toks pirmosios instancijos teismo veikimas užtikrintų proceso operatyvumo ir koncentruotumo principų įgyvendinimą. Byloje nėra duomenų, kad teismas būtų atlikęs šiame nutarties punkte nurodytus aktyvius veiksmus. Konstatuotina, kad teismo nebuvo išnaudotos visos galimybės įteikti atitinkamus dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis nėra teisėta, nepagrįstai varžo ieškovės teisę į teisminę gynybą, todėl ji naikintina ir byla perduotina toliau pirmosios instancijos teismui nagrinėti procesinių dokumentų atsakovei ir trečiajam asmeniui įteikimo klausimą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016-11-24 nutartį panaikinti ir bylą perduoti toliau pirmosios instancijos teismui nagrinėti procesinių dokumentų atsakovei ir trečiajam asmeniui įteikimo klausimą.