- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-02-19
- Bylos Nr.
- I-3495-525/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Pareiškėjas
- J. D.
- Trečiasis asmuo
- R. D. B., Vilniaus apskrities viršininko administracija
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo L. Alechnavičiaus, teisėjų R. Miliuvienės, A. Bakavecko, sekretoriaujant D. Musneckaitei, dalyvaujant pareiškėjai J. D., jos atstovui advokatui A.Raudoniui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui R. D. B., vertėjai G. Maselskienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. prašymą dėl termino atnaujinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija ir R. D. B.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. B. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 9,31 ha ploto žemės sklypą, esantį Turniškių kaime, Vilniaus rajone, bei terminą paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja paaiškino, kad jos tėvui S. B. iki nacionalizacijos priklausė 9,31 ha ploto žemės sklypas Turniškių kaime, Vilniaus rajone ir apie tai ji sužinojo iš giminaičių tik 2006 m. kovo mėnesį. Sužinojusi apie tai, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, kuris 2006 03 28 pažymoje nurodė, kad S. B. Turniškių kaime valdė 4 ha žemės sklypą. Vilniaus apskrities archyvo pažymoje Nr. (8.12)-V5-337 nurodyta, kad Turniškių kaime S. B. valdė ir 5,31 ha žemės sklypą, todėl iš viso S. B. Turniškių kaime valdė 9,31 ha ploto žemės sklypą. Įstatymo nustatytą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo valdytą žemės sklypą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, nes iki 2006 m. kovo mėnesio ji apie tėvo valdytą žemę nežinojo ir neturėjo jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jos tėvas valdė nurodytą žemės sklypą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad apie Turniškių kaime, Vilniaus rajone tėvo valdytą žemę ji sužinojo tik 2006 m. pavasarį, tačiau vėliau nurodė, kad pati prisimena, jog jos tėvas turėjo žemės, tačiau ji nežinojo, kad galima atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą ir kad įstatymas nustato prašymo atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų padavimo terminus.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija sutinka, kad būtų atnaujintas terminas pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises ir dokumentams, įrodantiems nuosavybės teisę ir giminystės ryšį, jeigu bus nustatyta, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Paaiškino, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje duomenų apie S. B. žemę nėra.
Tretysis suinteresuotas asmuo R. D. B. prašo tenkinti prašymą. Paaiškino, kad ji, kaip ir jos sesuo pareiškėja, nežinojo, jog Turniškių kaime, Vilniaus rajone jų tėvui S. B. priklausė 9,31 ha žemės sklypas ir jokių šį faktą patvirtinančių dokumentų neturėjo, todėl terminas atkurti nuosavybės teises praleistas dėl svarbių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. B. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą 9,31 ha ploto žemės sklypą Turniškių kaime, Vilniaus rajone, bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, atnaujinimas (b.l. 3-4). Be pareiškėjos, atkurti nuosavybės teises į S. B. turėtą nuosavybę taip pat pretenduoja pareiškėjos sesuo R. D. B..
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. (2004 10 12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises pateikti iki 2001 12 31, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo 10 str. 4 d. (2004 10 12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustato, kad iki 2003 12 31 kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatyme nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis įstatymo prasme, todėl būtina vadovautis bendraisiais Įstatymo pradmenimis, teisingumo ir protingumo principais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises.
Pareiškėjos paaiškinimai dėl Įstatyme nustatytų terminų praleidimo priežasčių yra nenuoseklūs ir prieštaringi – skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė nežinojusi, kad jos tėvas S. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėjo žemės, o vėliau, teismo posėdžio metu, pareiškėja paaiškino prisimenanti, kad jos tėvas turėjo žemės, tačiau ji nežinojo, kad galima atkurti nuosavybės teises į šią žemę ir kad įstatymas nustato prašymo atkurti nuosavybės teises bei dokumentų padavimo terminus. Nei vienos iš nurodytų priežasčių nepripažintinos svarbiomis Įstatymo 10 str. prasme, nes visos jos yra subjektyvaus pobūdžio, t.y. priklausiusios nuo pačios pareiškėjos valios.
Be to pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji elgėsi pakankamai rūpestingai. Ji teigia, kad nieko nežinojo apie savo tėvo nuosavybės teise turėtą žemę, tačiau pažymėtina, kad iki prašomų atnaujinti terminų pabaigos ji ir nesiėmė jokių priemonių ar veiksmų, siekdama išsiaiškinti šias aplinkybes. Jokių įrodymų, kad pareiškėja domėjosi, dėjo pastangas, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu, nepateikta. Apie terminus prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei dokumentams pateikti buvo skelbiama viešai, terminai nustatyti įstatymais. Be to įstatymų leidėjas nuo 1991 06 18 įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį asmenys galėjo realizuoti savo teises, ir paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001 08 03 įstatymu Nr. IX-489, nustatant jį iki 2001 12 31, o 2003 m. birželio 19 d. įstatymu Nr. IX-1634 terminas giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti buvo pratęstas iki 2003 12 31. Taigi terminas prašymams paduoti buvo nustatytas daugiau kaip 10 metų, o papildomiems dokumentams pateikti – daugiau kaip 12 metų, todėl konstatuotina, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti savo teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdariai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų pripažinti, kad Įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl darytina išvada, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi siekdama realizuoti įstatymų jai suteiktas teises.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjos išdėstytos aplinkybės nėra svarbios Įstatymo 10 str. prasme ir neduoda pagrindo atnaujinti jai terminą paduoti prašymą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko S. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, todėl jos prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d., 127 str.,
nusprendė:
Atmesti pareiškėjos J. D. prašymą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 d. nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.