- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-28
- Bylos Nr.
- II-422-162/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00309-2009-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pažeidėjas
- V.J.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V.J., 2009 m. rugsėjo 21 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.J. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio 2009-08-04 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio pareigūnas 2009 m. rugpjūčio 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad V.J. 2009 m. rugpjūčio 3 d. 19.25 val. Cintjoniškių – Gluosnių gatvių sankryžoje vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neužsisegęs saugos diržo, sankryžoje neįvykdė kelio ženklo „Eismo kryptis sankryžoje į kairę“ reikalavimo. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8, 202 punkto, 1 priedo 510 punkto reikalavimus.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio pareigūno (toliau – Institucijos) 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu V.J. pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį jam paskirta 100 litų bauda, pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį paskirta 200 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 200 litų bauda.
Šalies argumentai
V.J. skundu prašo panaikinti nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, jog 2009 m. rugpjūčio 3 d. 19.20 val. važiavo automobiliu „BMW X5“ Gluosnių gatve savo namų Žalgirio gatvėje link. Priekyje važiavo pažįstamas Ž.B., su kuriuo planavo kartu vykti į Taliną. Ž.B. Gluosnių ir Citjoniškių gatvių sankryžoje pasuko į dešinę, ir, nežinodamas, kur tiksliai gyvena administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, stabtelėjo Citijoniškių gatvėje ties 7a namu, o jis liko laukti prie šviesoforo, kadangi užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pasuko į Cintjoniškių gatvę ir sustojo ties Cintjoniškių g. 7a namu, pravažiavęs kelią į kiemą, kur jo laukė Ž.B. Per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė iš galo privažiavusį policijos pareigūnų automobilį. Priėjo policijos pareigūnas ir neprisistatęs pareikalavo pateikti dokumentus. Teigia, jog jis ir automobilyje važiavusi žmona buvo prisisegę saugos diržais. Pažymi, kad policijos pareigūnai nemandagiai kalbėjo su juo, buvo konfliktiškai nusiteikę jo atžvilgiu. Mano, jog jis nepažeidė kelio ženklo Nr. 510 „Eismo kryptis sankryžoje į kairę“ reikalavimo, kadangi tokio ženklo minėtoje sankryžoje nėra.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 20). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu į skundą (b.l. 25) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti, nes V.J. padarė akivaizdžius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairuodamas automobilį sankryžoje nevykdė kelio ženklo „Eismo kryptis sankryžoje į kairę“ reikalavimo bei važiavo neužsisegęs saugos diržo. Mano, kad kaltė dėl minėtų pažeidimų įrodyta administracinėje byloje esančia medžiaga.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
V.J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 14) bei skundžiamu nutarimu (b.l. 15) paskirta administracinė nuobauda už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 3 d. 19.25 val. Cintjoniškių – Gluosnių gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo keliu, suskirstytu į eismo juostas, ir nevykdė kelio ženklo Nr. 510 „Eismo kryptis sankryžoje į kairę“ reikalavimo, be to automobilį vairavo neužsisegęs saugos diržo. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 202 punkto, 1 priedo 510 punkto reikalavimus. Jis pripažintas kaltu, padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje bei 134 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 124¹ straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę vairuotojams inter alia už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, ATPK 134 straipsnio 1 dalis – už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą.
Nors V.J. kaltę dėl padarytų pažeidimų neigia, tačiau kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais (b.l. 16, 17), fotonuotraukomis (b.l. 9, 10), liudytojo D.M. parodymais.
V.J., neigdamas kaltę dėl kelio ženklo reikalavimų nesilaikymo, paaiškino, jog kelio ženklo Nr. 510 „Eismo kryptis sankryžoje į kairę“ Cintijoniškių – Gluosnių gatvių sankryžoje nėra, o kelio ženklinimo linijos išblukusios ir jų praktiškai nesimatė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad iki sankryžos važiavo apie 1-1,5 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio ir sankryžoje pasuko į dešinę,
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktos fotonuotraukos (b.l. 9, 10) įrodo, kad Cintijoniškių – Gluosnių gatvių sankryžoje yra kelio ženklas Nr. 507 „Eismo kryptis sankryžoje“, o kelio ženklinimo linijos labai neryškios, vos matomos.
Teismo posėdyje liudytojas D.M. (pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą) parodė, kad apsiriko, nurodydamas kelio ženklo numerį, kurio reikalavimų nesilaikė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau tai nekeičia pažeidimo esmės. Liudytojas parodė, kad minėtoje sankryžoje eismo kryptis nurodo kelio ženklas Nr. 507 „Eismo kryptis sankryžoje“, kelias yra dviejų eismo juostų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiavo apie 4 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio ir sankryžoje pasuko į dešinę, taip pažeisdamas kelio ženklo Nr. 507 reikalavimus. Liudytojas pažymėjo, jog akivaizdžiai matė, kaip vairuotojas važiavo neprisisegęs saugos diržo ir bandė jį prisisegti, kai automobilis jau buvo stabdomas.
Policijos pareigūnų D.M. (b.l. 16) ir R.J. (b.l. 17) tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad V.J. nevykdė kelio ženklo dėl krypties sankryžoje į kairę reikalavimo ir pasuko į dešinę bei važiavo neprisisegęs saugos diržo.
Teismui nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis pažeidimo faktinėmis aplinkybėmis, teismo posėdyje apklausto liudytojo parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė jokių priežasčių, kurios pagrįstai leistų abejoti jų tikrumu.
Kelių eismo taisyklės taip apibrėžia „eismo juostos“ sąvoką: eismo juosta – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile. KET 111 punktas nurodo, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. KET 8 punkte įtvirtintas kelio ženklo prioritetas prieš kelio ženklinimą. Ši reglamentacija leidžia daryti išvadą, jog ir esant neryškiai kelio horizontaliojo ženklinimo linijai Cintijoniškių – Gluosnių gatvių sankryžoje, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo laikytis aiškaus kelio ženklo Nr. 507 „Eismo kryptis sankryžoje“ reikalavimo, t.y. važiuodamas antrąja eismo juosta galėjo sukti tik į kairę, tačiau pasuko į dešinę.
Pažymėtina tai, kad V.J. pažeidimo nustatymo metu kaltę dėl kelio ženklo reikalavimų pažeidimo pripažino. Jo pateiktos fotonuotraukos (b.l. 27-28) nepaneigia pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyto ir kito administracinio teisės pažeidimo – važiavimo transporto priemone neužsisegus saugos diržo. Liudytojo D.M. parodymais nustatyta, jog policijos pareigūnai matė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmą – diržo užsisegimą (rankos judesį į šoną, būdingą diržo užsegimui), o fotonuotraukose matyti tik transporto priemonės galinis vaizdas.
Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltinamas nevykdęs kelio ženklo Nr. 510 „Eismo kryptis sankryžoje į kairę“ reikalavimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu teisme nustatyta, kad jis nevykdė kelio ženklo Nr. 507 „Eismo kryptis sankryžoje“ reikalavimo.
ATPK 284 straipsnio 2 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra skirta tiems atvejams, kai organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas galutinį sprendimą byloje, siekia ištaisyti administracinio teisės pažeidimo protokolo klaidas, pakeisdamas asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, veikos kvalifikaciją galutiniu byloje priimamu sprendimu. Ši teisės norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs, kad ATPK 284 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Šios funkcijos Administracinių teisės pažeidimų kodekso yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Teismas, nustatęs, jog nurodytas konkretus ATPK straipsnis ar jo dalis neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio ar bylos aplinkybių ir tai kliudo teismui nagrinėti bylą, turi vertinti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, ir privalo bylą grąžinti institucijai, trūkumus pašalinti. Paprastai trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, turi būti pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą, asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.
Nagrinėjamu atvejinei pažeidimo kvalifikacija, nei esminės faktinės veikos aplinkybės nesikeičia, todėl nėra kliūties bylą išnagrinėti teisme ir nustatyti, kad V.J. nevykdė kelio ženklo Nr. 507 „Eismo kryptis sankryžoje“ reikalavimo. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda nuo 50 iki 100 litų, ATPK 134 straipsnio 1 dalyje – bauda nuo 100 iki 200 litų.
ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Institucija, nustačiusi V.J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ir nenustačiusi jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pagrįstai paskyrė pažeidimų sankcijose numatytą maksimalią baudą. Institucijos pateikta pažyma patvirtina, kad V.J. vien 2009 metais tris kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 19). Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos, administracinė nuobauda paskirta pagal įstatymą. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas (ATPK 225 straipsnis).
Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą, kuriuo V.J. pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 200 litų bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.