Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė nutraukti Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp šalių (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti šalims jų santuokines pavardes, padalyti santuokos metu įgytą turtą: butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei iš atsakovo priteisti 17 750 Eur dydžio kompensaciją, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokos pradžioje su atsakovu sutarė gerai, tačiau maždaug prieš dešimt metų tarp šalių ėmė kilti konfliktų, išryškėjo charakterių skirtumai, tarpusavio santykiai pašlijo ir šalys ėmė konfliktuoti. Paaiškino, kad atsakovas santuokos metu vartojo fizinį ir psichologinį smurtą, atsakovas vartoja alkoholį, išgėręs būna agresyvus, dažnai sukelia konfliktus ir provokacijas, vartoja prieš ieškovę necenzūrinius žodžius. Dėl to santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Ieškovės teigimu, santuokos metu šalių įgytas butas turi būti priteistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei priteistina kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę dalį santuokos metu įgyto turto. Ieškovė pažymėjo, kad padalijus turtą natūra ji neturėtų galimybės faktiškai juo naudotis dėl atsakovo ūmaus būdo, tektų naudotis bendrojo naudojimo patalpomis kartu su atsakovu, o ieškovei priteistos turto dalies pardavimas būtų sunkus, taip pat sumažėtų turto vertė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-22 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:santuoką nutraukė dėl ieškovės kaltės;po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes;nustatė, kad nė vienas sutuoktinis kitam išlaikymo nemoka;priteisė ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį buto asmeninės nuosavybės teise ir nustatė naudojimosi butu tvarką;kitą ieškinio dalį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas santuokos iširimo klausimą, pažymėjo, jog ieškovė neįrodė, jog santuokos iširimo priežastis yra atsakovo fizinis ir psichologinis smurtas prieš ją. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija ir atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė 2000 metais paliko šeimą ir nuo tada ja nesirūpino, į tai, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, kuriais būtų galima nuginčyti įstatyme įtvirtintą prezumpciją, taip pat į tai, kad byloje neįrodytos aplinkybės, kad ieškovė buvo priversta išsikraustyti gyventi skyrium nuo šeimos dėl atsakovo psichologinio ar fizinio smurto arba kitokio neigiamo atsakovo elgesio, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.Įvertinęs aplinkybes, jog nė viena iš šalių kitai negalės sumokėti kompensacijos, pirmosios instancijos teismas nusprendė šalims butą padalyti natūra ir nustatyti naudojimosi butu tvarką.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-22 sprendimo gautas ieškovės I. M. (toliau – apeliantė) apeliacinis skundas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį pakeisti ir nustatyti, kad santuoka tarp šalių nutrūko dėl atsakovo kaltės, priteisti apeliantei butą (vidutinė rinkos vertė – 35 000 Eur), priteisti iš apeliantės atsakovui 17 500 Eur piniginę kompensaciją, išmokamą per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pridėti prie bylos papildomai teikiamus duomenis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė iš namų buvo priversta išeiti dėl atsakovo elgesio, t. y. atsakovas vartojo alkoholį, dėl to buvo irzlus, vartojo prieš apeliantę fizinį bei psichologinį smurtą, žemindavo bei įžeidinėdavo apeliantę, tačiau apeliantė nuolat bendravo su vaikais. Kadangi apeliantė išeidama iš namų savo turto dalį paliko naudotis šeimai, tai parodo apeliantės rūpinimąsi šeima, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė apeliantės kaltę dėl santuokos iširimo.Atsakovas yra neigiama ir konfliktiška asmenybė. Prie apeliacinio skundo pridėti nauji įrodymai – laikotarpio nuo 2003 iki 2014 m. įvairių institucijų sprendimai dėl atsakovo, patvirtinantys, jog atsakovas yra konfliktiška asmenybė ir elgiasi netinkamai. Šios aplinkybės egzistavo ir šalims gyvenant kartu.Pirmosios instancijos teismas, dalydamas turtą, nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė turto padalijimo natūra būdą. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra konfliktiška asmenybė, tarp šalių yra konfliktiški santykiai, turto padalijimas natūra neatitinka šalių interesų. Atsakovui nurodžius, jog jam priteisus butą, jis neturi galimybės apeliantei išmokėti kompensacijos, butas turi būti priteistas apeliantei, iš apeliantės atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją už apeliantei atitenkantį nekilnojamąjį turtą.Teisme gautas atsakovo V. M. atsiliepimas į apeliacinį skundą. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais argumentais:Apeliantė jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių apie atsakovo netinkamą elgesį šalims gyvenant kartu. Apeliantės pateikti įrodymai charakterizuoja atsakovą laikotarpiu po santuokos faktinio iširimo, o ne gyvenant kartu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta apeliantės kaltė dėl santuokos iširimo, yra teisėta ir pagrįsta.Pirmosios instancijos teismas butą šalims padalijo po 1/2 dalį, todėl apeliantės teiginiai apie jai tekusią mažesnę turto dalį yra nepagrįsti.Teismas pagrįstai butą šalims padalijo natūra, nes toks turto padalijimo būdas yra prioritetinis.Apeliantės teiginiai, kad butas turi būti priteistas jai, o ji atsakovui išmokės pusės buto vertės dydžio (17 500 Eur) kompensaciją, yra deklaratyvūs. Apeliantė niekur nedirba ir negauna jokių pajamų, byloje nėra duomenų, jog apeliantė turi santaupų.Apeliantės su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai negali būti pridėti prie bylos, nes: 1) pateikti dokumentai apima laikotarpį nuo 2003 iki 2014 metų, o santuoka tarp šalių faktiškai iširo 2000 metais, apeliantei išėjus gyventi nuo šeimos atskirai, 2) šių dokumentų apeliantė nepateikė pirmosios instancijos teisme, duomenų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus ar jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, aplinkybę, kad šalys (jų atstovai) dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ir turėjo galimybę teikti paaiškinimus, atsakyti į klausimus ir kt., sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei, atsižvelgiant į tai, jog jie gali turėti reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, su apeliaciniu skundu pateikti duomenys prijungtini prie bylos.

Dėl santuokos iširimo priežasčių

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė apeliantės kaltę dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu.Iš bylos medžiagos nustatyta, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Tarp šalių nėra ginčo, jog santuokos pradžioje šalys sutarė gerai. Santuokoje šalys susilaukė dviejų vaikų – sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters L. M., gim. (duomenys neskelbtini). 1994-10-26 šeima įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno.Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl to, jog 2000 metais apeliantė išėjo iš namų ir į šeimą nebegrįžo.Apeliantė prašo pripažinti, jog kaltas dėl santuokos iširimo yra atsakovas, o ne, kaip pripažino pirmosios instancijos teismas, apeliantė. Apeliantė teigia, kad jos išėjimą iš šeimos nulėmė atsakovo alkoholio vartojimas, konfliktiškas elgesys su ja, vartojamas psichologinis ir fizinis smurtas. Tačiau nurodo, jog net ir pradėjusi gyventi skyrium, ji visada šeima rūpinosi, tai įrodo jos išeinant iš namų šeimai palikti bendrai pirkti daiktai bei jai priklausanti buto dalis, taip pat nurodo, jog pradėjusi gyventi skyrium ji visada bendravo su vaikais.Šie apeliantės teiginiai atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, jog atsakovas šalims gyvenant kartu nuolat vartojo alkoholį, psichologinį ir fizinį smurtą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog apeliantė kreipėsi į medikus ar teisėsaugos institucijas dėl patiriamo smurto. Byloje taip pat nepateikta duomenų apie ieškovės patirtą psichologinį smurtą. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol dirba toje pačioje darbovietėje – akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jeigu apeliantės nurodytos aplinkybės apie atsakovą būtų pagrįstos ir atsakovas dar iki santuokos iširimo piktnaudžiavo alkoholiu, manytina, kad atsakovas negalėtų dirbti tokį ilgą laiką toje pačioje darbovietėje. Apeliantė atsakovo netinkamam elgesiui pagrįsti kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kurie, jos teigimu, įrodo atsakovo netinkamą elgesį šalims gyvenant kartu. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog ne visi apeliantės pateikti įvairių institucijų dokumentai yra dėl atsakovo, pvz., iš į bylą pateiktų Klaipėdos miesto 4-ojo policijos komisariato 2003-10-08 rašto Nr. HNO-1438 (b. l. 129), Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005-12-12 rašto Nr. 5-S-9373 (b. l. 127), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2011-11-04 rašto Nr. 30-S-12736 „Dėl pareiškimo tyrimo“ (b. l. 137) turinio matyti, jog jie yra išduoti ne dėl atsakovo, o dėl šalių sūnaus A. M.. Kai kurie apeliantės su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai nėra atsakovo netinkamą elgesį patvirtinantys įrodymai, pvz., Klaipėdos apygardos prokuratūros 2013-01-03 raštas Nr. 3-271 „Dėl nutarimo panaikinimo“ (b. l. 125) niekaip nepatvirtina atsakovo netinkamo elgesio, nes minėtu dokumentu yra panaikintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokurorės R. U. 2012-11-22 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat atsakovo netinkamo elgesio nepatvirtina daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2014-05-01 aktas „Dėl buto užpylimo“, kuriame pateikta laikinai einančios bendrijos valdybos pirmininko pareigas A. S. rekomendacija buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkei dėl žalos atlyginimo užpylus vandeniu jos butą kreiptis į buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininką V. M., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), užlietas būtent iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir priklausančio V. M., net jei byloje tokių įrodymų būtų, tai niekaip nepatvirtina ir neįrodo V. M. netinkamo ar konfliktiško elgesio apeliantės atžvilgiu. Iš byloje esančio Klaipėdos miesto 4-ojo policijos komisariato Viešosios policijos nuovados 2005-02-02 rašto Nr. 34-(duomenys neskelbtini) (b. l. 131) taip pat negalima spręsti apie atsakovo V. M. netinkamą elgesį, nes šis raštas yra lydraštis, patvirtinantis, jog Klaipėdos miesto 4-ojo policijos komisariato Viešosios policijos nuovada siunčia Klaipėdos miesto administracinės komisijos pirmininkei surinktą medžiagą dėl V. M., tačiau medžiaga į bylą nėra pateikta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovaudamasi šiuo dokumentu spręsti apie netinkamą atsakovo elgesį. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog visi apeliantės su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai yra išduoti jau po to, kai apeliantė išsikraustė iš namų, t. y. jau šalims gyvenant skyrium (dokumentų išdavimo laikotarpis yra nuo 2003 iki 2012 metų), todėl konstatuoja, jog minėti dokumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl atsakovo netinkamo elgesio iki šalių faktinio santuokos iširimo, t. y. iki (duomenys neskelbtini) metų. Atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytą ir šalių neginčijamą aplinkybę, jog apeliantė iš namų išėjo (duomenys neskelbtini) metais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog būtent apeliantė yra kalta dėl šalių santuokos iširimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantė dar (duomenys neskelbtini) metais paliko šeimą ir daugiau negu 16 metų visiškai ja nesirūpino, neprisidėjo prie šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto išlaikymo, nesirūpino šalių vaikais, nes, apeliantės nuomone, vaikams mamos jau nebereikėjo, nebuvo lojali savo sutuoktiniui, taip iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl apeliantės kaltės. Taip pat pažymėtina ir tai, jog abu šalių vaikai patvirtino, jog su apeliante nebendrauja nuo jos išėjimo iš namų, t. y. nuo (duomenys neskelbtini)metų, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiais A. M. ir L. M. paaiškinimais, todėl taip pat atmestini kaip neįrodyti apeliantės argumentai, jog ji nuolat bendravo su šalių vaikais.

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, dalydamas turtą, nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nenustatęs nukrypimo nuo lygių dalių principo pagrindų, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą padalijo po lygiai, t. y. priteisė šalims asmeninės nuosavybės teisėmis po 1/2 dalį buto, todėl apeliantės argumentas dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant turtą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl buto padalijimo būdo

Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė turto padalijimo natūra būdą, teigia, kad turto padalijimas natūra neatitinka šalių interesų. Atsakovui nurodžius, jog jam priteisus butą, jis neturi galimybės apeliantei išmokėti kompensacijos, butas turi būti priteistas apeliantei, iš apeliantės atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją už apeliantei atitenkantį nekilnojamąjį turtą. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2015-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).Pagal kasacinio teismo praktiką, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008-11-17 nutartis, priimta bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2011-01-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, įvertinusi aplinkybes, kad atsakovas jokio kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi, neturi, atsakovui yra 59 metai, jo darbo užmokestis vidutiniškai 800–900 Eur per mėnesį, duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų santaupų, byloje nėra, apeliantė niekur nedirba, jokių pajamų negauna, santaupų neturi, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančio buto padalijimo natūra būdą ir šalims asmeninės nuosavybės teise priteisė po 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė naudojimosi padalytu butu tvarką. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės siūlomas turto padalijimo būdas priteisiant apeliantei butą natūra, o atsakovui iš apeliantės priteisiant 17 500 Eur kompensaciją nagrinėjamu atveju neatitiktų šalių interesų, nes apeliantei negaunant jokių pajamų ir neturint santaupų, t. y. neturint galimybės atsakovui sumokėti kompensaciją nenukreipus jos išieškojimo į apeliantei tenkantį po padalijimo turtą, neabejotinai būtų pažeista bendraturčių interesų pusiausvyra ir toks pažeidimas būtų neproporcingas siekiamam tikslui. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog nustatydamas turto padalijimo būdą ir vienam sutuoktiniui palikdamas visą turtą natūra, o kitam priteisdamas kompensaciją, teismas turi atsižvelgti į tai, kad bendraturčių interesų pusiausvyra nebūtų neproporcingai pažeista. Tokiems vertinimams reikšminga ir tai: 1) ar kitas bendraturtis pajėgus sumokėti kompensaciją nenukreipus jos išieškojimo į jam tenkantį po padalijimo turtą; 2) ar dėl pokyčių rinkoje nėra pagrįstų abejonių dėl turto, kaip nekilnojamojo daikto, rinkos vertės ir konkurencingumo rinkoje esminių pasikeitimų, tai objektyviai lemtų bendraturčio, gaunančio kompensaciją, esminį pranašumą prieš kitą bendraturtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008). Apeliantės siūlomas turto padalijimo būdas, kaip jau minėta, ne tik pažeistų bendraturčių interesų pusiausvyrą, bet ir neatitiktų kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl turto padalijimo būdo, todėl toks apeliantės reikalavimas negali būti patenkintas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329-330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė įrodymus (b. l. 172–173) apie patirtas 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, jos priteistinos iš apeliantės (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-22 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.