Alytaus apylinkės teismo nutartis

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos J. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. M. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialistės J. C. 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialistės J. C. 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimu NR. (duomenys neskelbtini) D. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalį, paskirta 1 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 4 metams. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2022 m. balandžio 6 d., 14.15 val., (duomenys neskelbtini), 2022 m. naktį iš balandžio 5 d. į balandžio 6 d. (tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku), automobiliu Suzuki Vitara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiu M. B., iš (duomenys neskelbtini), buvo gabenama neteisėtai sumedžiota tauriojo elnio patelė, kurią 2022 m. balandžio 6 d. 14.15 val., netoli (duomenys neskelbtini) dorojo M. B. ir D. M. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau - Taisyklės) 58.2.3. punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo 800 eurų iki 1800 eurų. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai – gyvūno sumedžiojimas neturint tokios teisės, neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas bei neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimas, yra alternatyvūs ir iš to išeina, kad administracinei atsakomybei kilti pagal komentuojamo straipsnio nuostatas pakanka bent vieno iš minėtų veiksmų atlikimo. Analizuojant ANK 290 straipsnio 8 dalies turinį, akivaizdu, jog ji sukonstruota kaip blanketinė, todėl, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą šios normos pagrindu, būtina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nurodo komentuojamo straipsnio dispozicija, turinį. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 58.2.3.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. ir M. B. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. 2023 m. gegužės 8 d. nutarimu nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalį, nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių įtariamųjų kaltę. Taip pat minėtame nutarime pažymima, kad M.B. ir D.M. veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 290 straipsnyje, požymius. Dėl šios priežasties prokurorės nutarimu buvo nutarta ikiteisminio tyrimo medžiagą perduoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 592 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami. Prokurorė, priimdama 2023 m. gegužės 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą M.B. ir D.M. atžvilgiu, t. y. ikiteisminio tyrimo medžiagą perdavė Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl M.B. ir D.M. patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Institucija priimdama skundžiamą nutarimą rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinkta rašytine medžiaga. Teismas pažymi, kad prie nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos buvo prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nagrinėjimo metu gauti ir nustatyti svarbūs faktiniai duomenys, kurie kaip įrodymai pripažįstami ir šioje administracinio nusižengimo byloje. Pažymėtina, kad įrodymams, kuriuos galima panaudoti įrodinėjimo procese, būtinos dvi savybės – leistinumas ir liečiamumas. Įrodymų leistinumas reiškia, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, o įrodymų liečiamumas – tai jų turinio ryšys su įrodinėtomis aplinkybėmis. Šiuo atveju visi duomenys gauti ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) yra leistini įrodymai ir glaudžiai susiję su nagrinėjamu atveju, todėl teismas vadovausis ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.2AT-24-1073/2019, 11 punktas). Taigi bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju - teismas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D.M. tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad jis nepadarė skundžiamame nutarime nurodyto administracinio nusižengimo, todėl prašė nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. D.M. įrodinėjo, kad 2022 m. balandžio 6 d. nedalyvavo jokioje neleistinoje medžioklėje, nedorojo tauriojo elnio patelės, o tuo metu jis su A.A. pjovė medieną (duomenys neskelbtini) kaime.

Teismas pažymi, kad nustatinėjant administracinio nusižengimo sudėties požymius negalima vadovautis tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įvykdymo aplinkybių, motyvų bei tikslų. Juo labiau įvertinus tai, jog sakyti tiesą byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neįpareigoja ir įstatymas - atsakomybė už melagingų parodymų davimą tokiam asmeniui nekyla. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Todėl, vertinant D.M. paaiškinimus bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei rašytinė analizuojamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, taip pat ikiteisminio tyrimo metu esanti rašytinė medžiaga, galinčios patvirtinti/paneigti atsakomybėn patraukto asmens dėstomas tiriamo įvykio aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, taikydama D.M. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalį institucija nurodė, kad jis savo veiksmais pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3. punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtą sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 58.2.3. papunktyje nustatyta, kad draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, konstatavo, kad būtent 58.2.3 papunkčio pažeidimu pasireiškė D.M. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymas.

Byloje nėra ginčo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto D.M. atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalį. Vėliau, šis tyrimas prokurorės 2023 m. gegužės 8 d. nutarimu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Kaip minėta D.M. neigia dorojęs neteisėtai nušautos tauriojo elnio patelę ir teigė, kad jis tą dieną nuo 8.00 val iki 17.00 val., dirbo (duomenys neskelbtini) kaime su A.A., pjovė medieną.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A.A. teismo posėdyje patvirtino, kad jis maždaug prieš du metus su D.M., pas jo giminaičius dirbo t.y, pjovė medieną, be to, jam D.M. maždaug po dviejų savaičių po įvykio, kai buvo nušautas žvėris, pasakė, kad dėl to pas jį namuose darė kratą, kad jis buvo įtariamas nušovęs žvėrį. Liudytojas teismo posėdyje patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kad antrą ar trečią dieną kai dirbo kartu su D.M., šis pasakė, kad žvėrį nušovė galimai M. ar M.

D. M. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad tik 2022 m, per Jonines t.y birželio 23 d., sužinojo, kai M.Ž. pasipasakojo, kad nušovė elnio patelę ir tik tada suprato, kad M.Ž. nušovė elnio patelę. Be to, D.M. patvirtino, kad A.A. jam padėjo pjauti rastus gal 3-5 dienas, su A.A. apie elnio patelės nušovimą nekalbėjo, nes tuomet ir nežinojo. Ir tik po Joninių jis pas A.A. paklausė ar jis paliudys, kad jie kartu dirbo. Tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojo A.A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, duoda pagrindą, kad D.M. ir A.A. derino parodymus, nors esminėse detalėse, kada D.M. pasakė A.A. apie tai, jog sužinojo kas dalyvavo elnio patelės neteisėtoje medžioklėje, jų parodymai nesutampa. Todėl liudytojo A.A. parodymai vertintini kaip noras padėti D.M. padėti išvengti administracinės atsakomybės, o D.M. parodymai vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

D.M. paneigtini teismo posėdyje apklaustų liudytojų paaiškinimais, ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kuri prijungta prie administracinio nusižengimo bylos.

Teismo posėdyje apklaustų liudytojų, aplinkos apsaugos darbuotojų, T.D., A.J., S.K. parodymai iš esmės analogiški kaip ir jų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojai T.D., A.J., S.K., tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2022 m. balandžio 6 d. buvo gauta informacija iš miškininko T.B., kad (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime buvo neteisėtai sumedžiota tauriojo elnio patelė. Atvykus į įvykio vietą buvo nuspręsta daryti pasalą iki kol kažkas atvyks pasiimti nušauto gyvūno. Apie 14.00 val. būnant pasaloje pastebėjo, kad atvažiavo žalios spalvos automobilis Suzuki Vitara iš kurio išlipo du vyrai, iš automobilio išsiėmė juodos spalvos plastikinė dėžę. Kai vyriškiai pradėjo doroti gyvūną, nusprendė juos sulaikyti, jiems einant link vyriškių, juos pastebėjo ir jie pabėgo, juos vijosi, bet sulaikyti nepavyko. Liudytojas A.J. patvirtino, kad jis vijosi žalia striuke apsirengusi vyriškį (D.M.) ir bėgant buvo susitikę jų žvilgsniai ir jis gerai matė D.M., aiškiai matė M.B., kai jis prie elnio patelės buvo su peiliu, buvo susitikę jų žvilgsniai. Liudytojas T.D. patvirtino, kad jis atpažino žaliai apsirengusį vyriškį t.y. D.M., nes jis buvo lankęsis departamente, kai buvo baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus. Liudytojas S.K. patvirtino, kad įvykio vietoje prie elnio patelės jis matė abiejų asmenų veidus. Liudytojai teigė, kad, po to. kai abu asmenys pabėgo A.J. telefonu buvo prisijungęs prie Administracinių nusižengimų registro, nustatė, kad automobilis Suzuki Vitara priklauso M.B., o patikrinus jo nuotrauką atpažino, kad tai tas pats asmuo, kuris vilkėjo raudonos spalvos striuke ir pabėgo t.y. M.B. Patikrino ir D.M., nes apie jį buvo užsiminęs T.B. Atidarius D.M. nuotrauką, atpažino, kad tai tas pats asmuo, kurį jis vijosi.

Be nurodytų aplinkybių, liudytojas A.J. ir S.K. patvirtino, kad sekančia dieną (duomenys neskelbtini) kaime buvo tikrinama informacija dėl draudžiamų daiktų laikymo ir ten atsitiktinai sutiko D.M., kuris su gateriu pjovė lentas ir dar kartą gyvai pamatę D.M. įsitikino, kad tai tas pas asmuo, kuris buvo prie nušautos elnio patelės. Aplinkybę, kad neužilgo, po 2022 m. balandžio 6 d., (duomenys neskelbtini) kaime, sodyboje, kur jis dirbo, buvo atvykę aplinkos apsaugos darbuotojai, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats D.M. Šia aplinkybę, patvirtino ir liudytojas A.A. Liudytojai T.D., A.J., S.K. nuosekliai patvirtino, kad matė įvykio vietą, su automobiliu Suzuki Vitara atvykusius du asmenis, matė jų veidus, netrukus po to, kai asmenys paspruko juos atpažino, matė, kad į įvykio vietą automobilį Suzuki Vitara vairavo M.B., kartu atvyko ir D.M. Visi trys liudytojai, aplinkos apsaugos darbuotojai, teigė, kad įvykio metu oro sąlygos buvo geros, buvo medžių, krūmų, bet jie dar nebuvo sužaliavę, miško reljefas buvo praktiškai lygus, todėl turėjo galimybę matyti. Liudytojai T.D., A.J. bei T.B. tą pačią dieną iki įvykio vietoje surengtos pasalos, pasiūlius T.B., važiavo (duomenys neskelbtini) ir gatvėje matė automobilį Suzuki Vitara, su tokiais stambiais padangų protektoriais, kurio vėžės buvo paliktos miške ant gruntinio kelio. Liudytojas T.B. patvirtino, kad jis atsitiktinai buvo matęs (duomenys neskelbtini) automobilį Suzuki Vitara su stambiu padangų protektoriumi ir apie tai pasakė aplinkos apsaugos darbuotojams ir kartu su jais važiavo (duomenys neskelbtini).

Liudytojų A.J., S.K., T.D. parodymai vertinami kaip patikimi, nes buvo nuoseklūs ir nekito ikiteisminio tyrimo metu, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Liudytojai patvirtino, kad nei M.B., nei D.M. asmeniškai nepažinojo, neturi jokio noro jo apkalbėti. D.M. nenurodė jokių aplinkybių, duodančių pagrindo matyti, kad liudytojai davė melagingus parodymus, kad yra suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų A.J., S.K., T.D. parodymais, reikšmingiausias įvykio aplinkybes nurodė visi pasaloje dalyvavę liudytojai.

D. M. teigė, kad liudytojas T.B. turi neigiamų nusistatymų prieš jį ir galimai įtikino liudytojus A.J., S.K., T.D., kad kitas asmuo dorojęs tauriojo elnio patelę buvo jis. Liudytojas T.B. teismo posėdyje patvirtino, kad D.M. žino iš matymo, kaip medžiotoją su juo nebendrauja, neturi jokių asmeniškumų, nepamena, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini), būtų D.M. baudęs, o pastaruoju metu dirba (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad T.B. pasaloje nedalyvavo, jis jokių procesinių veiksmų neatliko, tik gavęs informaciją apie brakonieriavimo atvejį apie tai informavo Aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vadovą bei parodė (duomenys neskelbtini) stovintį automobilį Suzuki Vitara, kurio padangų protektorius buvo toks kokį jis matė miško keliuko vėžėse. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas T.B. turėtų pagrindą apkaltinti D.M. padarius administracinį nusižengimą. Nei D.M., nei liudytojas T.B. nenurodė, jokių aplinkybių jog jie butų bendravę, turėję kažkokių konfliktų, kas leistų pagrįstai abejoti liudytojo T.B. parodymų patikimumu bei daryti išvadą, kad T.B. įtakojo liudytojus A.J., S.K., T.D., jog be M.B. pasaloje buvo būtent D.M.

D.M., ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis davė parodymus kaltės nepripažino bei nenurodė, kad jam žinomos aplinkybės, jog elnio patelė nušovė ir darinėjo M.Ž. D.M., ikiteisminio tyrimo metu, pasinaudojo teise ir teismui teikė skundą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės bei dalyvavo betarpiškai su gynėju šio skundo nagrinėjime. Pažymėtina, kad ir šio skundo nagrinėjimo metu 2022 m. spalio 25 d., teisme, D.M. taip pat nenurodė, kad elnio patelė nušovė ir ją dorojo M.Ž. Šią aplinkybę D.M. nurodė 2022 m. lapkričio 23 d. skunde, t.y. paėjus 5 mėnesiams po to, kai jis sužinojo, iš paties M.Ž., jog šis neteisėtai nušovė elnio patelę. D.M. teisme patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ilgą laiką šios aplinkybės nenurodė, nes manė, kad pareigūnai patys turi išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Mažai tikėtina, kad asmuo, kurio atžvilgiu taikomos procesines prievartos priemonės – laikinai apribotos nuosavybės teisės, paimti ginklai, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ilgą laiką neva žinodamas, jog elnio patelė nušovė ir ją dorojo M.Ž., ilgą laiką apie tai nenurodė pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialiuoju liudytoju M.Ž. neigė savo ryšį su nagrinėjamu įvykiu, tyrimo metu jam pranešimas apie įtarimą nebuvo įteiktas, teisminio nagrinėjimo metu M.Ž. taip pat neigė nušovęs ir darinėjęs elnio patelę. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad D.M. su sugyventine R.K. per Jonines t.y. 2022 m. birželio 23 d., buvo susitikę su M.Ž. ir jo sutuoktine, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad M.Ž. neteisėtai nušovė ir dorojo elnio patelę, o teigė, kad D.M. jį apkalba. Liudytoja R.K. yra D.M. sugyventinė, todėl atsižvelgiant į jos artimą ryšį su D.M., jos parodymai vertinami, kaip siekis padėti D.M. išvengti administracinės atsakomybės.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, visumą, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų paneigiančių D.M. nurodomą įvykių versiją ir patvirtinančių, jog D.M. padarė jam inkriminuojamą administracinį pažeidimą.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, Gamtos tyrimo centro rašytinė informacija apie ištirtus mėginius paimtus iš įvykio vietos, automobilio, dorojimo vietos, patvirtina, jog pateikti tirti mėginiai priklauso tam pačiam gyvūnui. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nustatyta, kad ant įvykio vietoje paimto peilio rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai, jų genotipas sutampa su M.B. genotipu. Iš duomenų analizės, kad M.B. ir D.M. naudojami mobilaus ryšio telefonai jungėsi prie telekomunikacijose bokštelių, kurie patenka ir įvykio vietos, kur buvo nušautas žvėris veikimo teritoriją bei jungėsi prie telekomunikacijos bokštelių, kurie patenka į įvykio vietos, kurioje buvo dorojamas žvėris veikimo teritoriją, tiksli buvimo vieta negali būti nustatyta, tačiau šiuos duomenis vertinant kartu su bylos duomenų visuma, galima teigti kad išklotinių analizė netiesiogiai įrodo, M.B. ir D.M. buvimą žvėries dorojimo vietoje. Teismo įvertinti įrodymai laikytini netiesioginiais D.M. kaltės įrodymais. Tačiau įstatymas nedraudžia grįsti kaltės netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymi, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi būti patikimi, o jų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius netiesioginius įrodymus, teismas sprendžia, jog jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimą.

D.M. nurodo, kad gamtos apsaugos pareigūnai negalėjo jo atpažinti iš foto nuotraukų, nes jis 2010 metais buvo daug lieknesnis, kad pareigūnai paaiškino, kad antras asmuo, buvęs su M.B. buvo vidutinio kūno sudėjimo, tačiau jis neatitinka tokio apibūdinimo, nes sveria apie (duomenys neskelbtini) kg, ūgis apie (duomenys neskelbtini) cm. Teismo posėdyje liudytojas T.D. teigė, kad D.M. buvo normalaus kūno sudėjimo, stambių kaulų, liudytojas S.K. teigė, kad D.M. buvo sportinio sudėjimo su raumenimis. Teismas įvertinęs visus bylos surinktus duomenis, kad liudytojai A.J., S.K., T.D., vienareikšmiškai nurodė, kad gerai matė asmenis iš pasalos, pasaloje dalyvavę pareigūnai vijosi bėgančius asmenis, buvo susidūrę jų žvilgsniai, neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais. Nustatyta, kad šie liudytojai atlikdami pasalą atliko savo pareigas. Skunde nurodoma, kad nebuvo surengtas asmens atpažinimas pagal baudžiamojo proceso kodekso 192 straipsnį, tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti, kad liudytojai A.J., S.K., T.D., išties įvykio vietoje matė D.M. Šiuo atveju procesinis veiksmas – asmens atpažinimas nebuvo tikslingas, nes D.M. atpažino patys pareigūnai iš karto po nepasisekusios pasalos, o ne tretieji asmenys. Liudytojai, pareigūnai, D.M. atpažino iš Administracinių nusižengimų registro, prisijungimo metu atvaizduojamos asmens foto nuotraukos, todėl asmens kūno sudėjimas nebuvo vienintelė ypatybė, ko pasekoje asmuo buvo atpažintas, nes nuotraukos atvaizduojamos iš gyventojų registro arba tos kurios yra vairuotojų pažymėjimų išdavimo sistemoje, todėl akivaizdu, kad kūno sudėjimas nekeičia asmens veido bruožų.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad D.M. 2023 m. gruodžio 5 d., institucijai tiriančiai nusižengimą pateikė paaiškinimą, kas paneigia skundo argumentą, kad D.M. buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus. Nors skunde teigiama, kad skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė yra šališka, dėl to, kad netinkamai vertino savo kolegų parodymus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog nutarimą priėmusi pareigūnė yra šališka.

Taigi, aiškinant baudžiamojoje byloje ir administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus sistemiškai ir nešališkai, teismas sprendžia, jog nekyla abejonių, kad 2022 m. balandžio 6 d., 14.15 val., (duomenys neskelbtini), 2022 metais naktį iš balandžio 5 d. į balandžio 6 d., (tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku) automobiliu Suzuki Vitara valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiu M.B., iš (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimo, buvo gabenama neteisėtai sumedžiota tauriojo elnio patelė, kurią 2022 m. balandžio 6 d. 14.15 val., netoli (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini) dorojo D.M. ir M.B. ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalyje.

Teismo vertinimu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, institucija paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą, nepažeidė įrodymų rinkimo ir jų vertinimo tvarkos, nepadarė teisės taikymo klaidų. Tai, kad D.M. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodomos aplinkybės teismo vertinamos nepalankiai administracinius nusižengimus padariusiam asmeniui, savaime nereiškia, jog buvo netinkamai, neobjektyviai ir šališkai įvertinti byloje esantys įrodymai ir priimtas neteisėtas, nepagrįstas institucijos nutarimas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės J. C. 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimo panaikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 3 dalimi, 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

nutaria:

Palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės J. C. 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimą NR. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.