Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-09-30 Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje gautas D. K. skundas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų galimo neteisėto mokesčio priskaičiavimo už neatliktus medžių pjovimo ir genėjimo darbus. Skunde D. K. nurodė, jog 2015 metų balandžio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai priskaičiavo mokesčius namo gyventojams už medžio (šermukšnio) nupjovimą ir kito medžio genėjimą, kadangi Klaipėdos miesto savivaldybė galimai pati apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktas paslaugas. Šermukšnis buvo nupjautas, neturint leidimo. Genėjimo ir pjovimo darbus atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirinkta be konkurso. D. K. prašė įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti neteisėtai priskaičiuotus pinigus už medžių nupjovimą/genėjimą, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų mokesčių priskaičiavimo, tai yra sukčiavimo, bei atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Klaipėdos žeidimai“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės finansinį auditą.

Klaipėdos apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vyresniosios tyrėjos 2015-10-09 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Šį nutarimą pareiškėja apskundė prokuratūrai.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2015-11-03 nutarimu D. K. skundas atmestas, be kita ko motyvuojant tuo, kad KRAAD Klaipėdos miesto agentūros raštu Nr. (9)-LV4-651 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai nupjovė šermukšnį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 49,07 Eur grąžinimo už neteisėtą šermukšnio nukirtimą. 2015-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ZEL 1509/01, kurioje nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintina 49,07 Eur suma. 2015 m. rugsėjo mėn. gyventojų sąskaitose buvo padaryta korekcija ir suma už medžio nukirtimą išminusuota. Tai patvirtina ir pareiškėjos 2015-10-25 prie skundo pateiktas papildymas su sąskaita už komunalines paslaugas, kurioje matyti, kad pareiškėjai grąžintas 0,50 Eur mokestis už medžių, krūmų šakų genėjimą. Pareiškėjos teiginys, kad jai turėjo būti grąžinta 0,58 Eur, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Prokuroras pažymėjo ir tai, jog pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių teritorijos priskyrimą (duomenys neskelbtini) namui. Be to, teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas gyventojams patiems tvarkyti teritoriją, atsižvelgiant į tai UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsakydama paslaugą, t. y. medžių genėjimą, tuo labiau, kad dėl šios paslaugos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi gyventojai, nepadarė pažeidimo. Šį nutarimą pareiškėja apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2015-12-14 nutartimi D. K. skundo netenkino. Ikiteisminio tyrimo teisėja be kita ko pažymėjo, kad tarp pareiškėjos D. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)” yra iškilęs civilinis teisinis ginčas, nes daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą bei daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, o bendrijos valdymo organų veiklos viešąją priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės, todėl, teismo nuomone, pareiškėja neišnaudojo visų leistinų priemonių, kurios yra ginamos civilinio proceso, o ne baudžiamojo proceso tvarka. Teismas sutiko su prokuroro išdėstytais argumentais, akcentavo, jog baudžiamasis procesas yra ultima ratio (išimtinio pobūdžio) priemonė, todėl turi būti pradedamas tik esant rimtam pagrindui bei nusikalstamos veikos sudėčiai, ko nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Vienas iš BPK 3 str. 1 d. numatytų pagrindų, dėl kurio baudžiamasis procesas negalimas – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Jei veikoje nėra bent vieno BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama.

Iš atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos matyti, kad D. K. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo iš esmės dėl dviejų priežasčių: jog būtų išsiaiškinta, ar UAB „(duomenys neskelbtini)” teisingai ir teisėtai paskaičiavo mokesčius už medžio (šermukšnio) nukirtimą, bei ar darbams pasirinktas rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atrinktas laikantis galiojančių teisės aktų.

Iš pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, kad 2014-11-03 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu dėl šermukšnio ir guobos apgenėjimo kreipėsi (duomenys neskelbtini) namo gyventojai, kurie skundėsi, jog medžiai užstoja saulės šviesą, pūkai kelia alergiją, o guoba yra pavojingai pasvirusi. Remdamasi šiuo prašymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip namą administruojanti įmonė, kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyrius 2014-11-12 leidimu Nr. AP2-276 UAB „(duomenys neskelbtini)“ leido žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti genėjimo darbus, nugenint guobą ir šermukšnį. Tačiau 2015 m. kovo mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko ne medžių genėjimo, o šermukšnio nukirtimo ir guobos genėjimo darbus, už kuriuos pagal 2015 kovo mėn. atliktų darbų aktą apskaičiavo 154,21 Eur paslaugų mokestį. Tuo pagrindu UAB „Žardės būstui“ apmokėjimui pateikta 2015-04-02 PVM sąskaita-faktūra Nr. ZEL150402 154,21 Eur sumai, kuri 2015-05-14 buvo apmokėta. Pagal 2015-08-01 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos agentūros raštą Nr. (9)-LV4-651 paaiškėjus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai nupjovė vieną šermukšnį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 49,07 Eur grąžinimo už neteisėtą šermukšnio nukirtimą. 2015-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ZEL1509/01, kurioje nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintina 49,07 Eur suma. Šiuo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko korekcijas 2015 m. rugsėjo mėn. gyventojų sąskaitose, atimdama sumą už medžio nukirtimą.

Iš išvardinto matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą dėl šermukšnio genėjimo suklydo ir, užuot nugenėjusi šermukšnį, jį nukirto, ir už šią paslaugą išrašė sąskaitą, kuri buvo įskaičiuotą į namo gyventojų sąskaitas. Paaiškėjus, jog padaryta klaida, pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gražinti, o tuo pačiu atliktos korekcijos gyventojų sąskaitose, taip gražinant permokėtus pinigus. Skundo nagrinėjimo medžiagoje nėra jokių duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų tyčia nukirtę šermukšnį, siekdami pasipelnyti už tokį darbą, juolab kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šermukšnio nupjovimą gautus pinigus gražino užsakovui.

Pareiškėja skunde nurodo, jog namo gyventojams apskritai neturėtų būti priskaičiuojamos išlaidos už medžių kirtimą ar genėjimą, o šie darbai yra apmokami iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto, jei namai neturi priskirtos teritorijos. Pažymėtina, kad D. K. nenurodė ir nepateikė duomenų, paneigiančių teritorijos, kurioje augo minėti medžiai, priskyrimą (duomenys neskelbtini) namui, taip pat nenurodė, kuo remiantis ji teigia, jog namo teritorijoje augančių medžių genėjimo darbai turėtų būti apmokami iš savivaldybės biudžeto. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-07 įsakymu Nr. AD1-1094 buvo patvirtintas apie 120 ha teritorijos, ribojamos Šilutės pl., Smiltelės g., Taikos pr. ir Statybininkų pr. Klaipėdoje detalusis planas, ir juo namams priskirta tam tikra teritorija, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtam namui (sklypo numeris 25, sklypo dalies numeris 25-1, sklypo plotas 2103 kvadratiniai metrai). Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-389 patvirtintų Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, reglamentuojančių želdynų ir želdinių apsaugą, tvarkymą, priežiūrą, naudojimą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje 11 p. numatyta, jog daugiabučių namų gyventojai dėl medžių ir krūmų kirtimo ar genėjimo raštu kreipiasi į daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkus ar daugiabučių gyvenamųjų namų administratorius. Šiuo atveju taip ir įvyko – (duomenys neskelbtini) namo gyventojai raštu kreipėsi į daugiabučio administratorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl medžių genėjimo, dėl ko administratorius ir kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbų atlikimo. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus išrašė sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ši išlaidas padalino namo gyventojams.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu genėjimo ir pjovimo darbus atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirinkta be konkurso. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės Administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (medžių genėjimo ir kirtimo metu galiojusi redakcija) 4 p. numatyta, jog pagrindinis daugiabučio administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, o 5.5 p. inter alia numatyta, jog įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimą. Iš skundo nagrinėjimo medžiagoje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto 2012-10-01 gautų pasiūlymų vertinimo protokolo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė darbų/paslaugų pirkimo apklausą dėl medžių kirtimo ir šakų genėjimo darbų/paslaugų įsigijimo. Apklausoje dalyvavo trys įmonės, iš kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė mažiausią medžių kirtimo, šakų genėjimo ir gyvatvorių kirpimo darbų kainą, todėl buvo išrinkta minėtiems darbams atlikti. Nagrinėjant skundą buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės paaiškinimas, jog darbų atlikėjas nekeičiamas ir naujas konkursas neskelbiamas tol, kol darbų ar paslaugų teikėjas neindeksuoja kainų, t. y. kol paslaugų kainos nėra keičiamos. Akivaizdu, kad skirtingai nei skunde nurodė pareiškėja, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip medžių genėjimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikianti įmonė, yra pasirinkti konkurso (apklausos) būdu, visų medžių genėjimas ir kirtimas nuo konkurso laimėjimo pavedamas šiai įmonei, todėl ji genėjo bei kirto ir (duomenys neskelbtini) namo teritorijoje augusius medžius.

Skunde D. K. nurodo ir tai, kad jai už šermukšnio nukirtimą gražinti ne visi pinigai – jai grąžintas 0,50 Eur mokestis už medžių, krūmų šakų genėjimą, tačiau jai turėjo būti grąžinta 0,58 Eur. Akivaizdu, jog šiuo atveju tarp D. K. ir namo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė civilinės teisės reguliuojami prievoliniai teisiniai santykiai. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamosios teisės ginamų vertybių apsauga yra numatyta ir kitų teisės šakų, tokių kaip civilinės, administracinės ir kt. Padarytas turtinis nuostolis ar negražinta piniginė permoka gali būti gražinta pagal civilinį ieškinį. Kitų teisės šakų nustatyta atsakomybė paprastai gali efektyviai užtikrinti nukentėjusiojo asmens interesų gynybą. Taigi pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad jo teisės pažeistos ir siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (CK 2.24 str.). Teismų praktika vadovaujasi principu, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebūtina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės bylos Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011). Tai derinasi ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan. – Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Aukštesniojo teismo vertinimu, D. K. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nėra įžvelgiami nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. (Sukčiavimas) požymiai. Iš aukščiau aptarto matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavusi iš gyventojų prašymą dėl medžių genėjimo, kreipėsi į konkursą dėl medžių genėjimo laimėjusią UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nukirto šermukšnį, kurį reikėjo tik nugenėti. Už šiuos darbus pinigai buvo gražinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ši juos gražino gyventojams. Ginčas dėl galimai negražintos 0,08 ct. permokos turėtų būti sprendžiamas tarp šalių susiklosčiusių civilinių teisinių santykių sprendimo būdais ir tvarka. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms D. K. skundas yra nepagrįstas, todėl aukštesnysis teismas jį atmeta. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis skundo ribose yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.